Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukštei, gynėjams advokatei Tatjanai Benetei ir advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui, civilinio ieškovo atstovui M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. ir 183 str. 1 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., ir P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 3 d., 180 str. 2 d., 24 str. 3 d., 302 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 1 d. - subendrinta bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės apribojimas; 2) 2014-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d. - galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d., 183 str. 1 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. ir P. V. veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. veikdami pagal išankstinį susitarimą kartu 2013-01-31, apie 16.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini) " patalpose, (duomenys neskelbtini), siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t. y. sudaryti nuomos sutartį ir išsinuomoti garso aparatūrą - dvi garso kolonėles, pultą, stovį kolonėlėms, laidus - kurios bendra vertė 10 000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriui V.B. N. D. pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. P. vardu, tačiau nusikalstamo veikos pabaigti nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė suklastota.

Be to, N. D. ir P. V. veikdami bendrininkų grupėje pasisavino svetimą turtą, t. y. veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami vieningą tyčią siekiant pasisavinti patikėtą garso aparatūrą pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini) ", kurią 2013-02-08, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), pasirašė N. D., nuo 2013-02-08 iki 2013-02-09 už 500 Lt vienos paros mokestį išsinuomojo šviesos ir garso aparatūrą ir jos priedus, t. y. vieną išorinę garso kortą „Lexicon alpha" serijos nr. 00047407, bevielį mikrofoną „LEM", belaidžio mikrofono sistemą su antena ir laidu „LEM L 2000SD", serijos nr. 981A070051 su juodos spalvos medžiaginiu užsegamu dėklu su užrašu „LEM Wireless systems", juodos spalvos medžiaginį dėklą, kuriame įdėtas juodos spalvos keturkojis stovas su užrašu „JBS Systems max load 30 Kg", juodos spalvos metalinį keturkojį stovą su užrašu „JBS Systems max load 30 kg", vieną garso stiprintuvą „QSC Audio" RMX2450, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), dvi garso kolonėles „B-52 Mx-18s 550 Watts", dvi šviesos lempas „Shovvtec", garso reguliavimo panelę „ART CX 311" kodas M 0801540, vieną plastmasinę mėlynos spalvos dėžę su 20 vienetų juodos ir smėlio spalvos jungiamaisiais laidais ir maitinimo bloku „Yamaha", vieną pultą „Yamaha mbring console MG16/6FX KZ1048 su juodos spalvos medžiaginiu dėklu su užrašu „Rockbag by Warwick", šviesos ir garso įrenginį „Stormbird" serijos Nr. JB-080765712, dvi garso kolonėles su dėklais „FBT Maxx 4a" serijos Nr. 490126JO526, - kurių bendra vertė 13 000 litų, bei minėtą garso aparatūrą kartu nuvežė į P. V. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), padėjo garaže ir ten paliko, o 2013-02-09 UAB „S&O renginiai" savininkui pareikalavus grąžinti minėtą garso aparatūrą, jos negrąžino, tokiu būdu veikdami kartu pasisavino patikėtą svetimą turtą.

Be to, N. D. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. jis 2013-02-09 16.00 val., atvykęs j Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtąjį policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini), bei įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareiškė, kad „2013-02-08, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, priėjo du jaunuoliai, vienas iš jų sudavė per galvą, netekus sąmonės buvo pagrobta koncertinė aparatūra", nors minėtą aparatūrą jis paliko P. V., g. (duomenys neskelbtini), A. M. g. (duomenys neskelbtini), padėjęs garaže, tokiu būdu melagingai pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Operatyvinio valdymo skyriaus specialistui A. P. apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Be to, N. D. davė melagingus parodymus, t.y. jis 2013-02-09, nuo 16.35 val. iki 17.20 val., apklausiamas liudytoju Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtajame policijos komisariate, (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-99-13, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2013-02-09, apie 17.30 val., prie įėjimo į namą, (duomenys neskelbtini), du nepažįstami jaunuoliai, sudavė jam smūgį į galvą ir tokiu būdu atėmę galimybę priešintis, pagrobė iš jo garso ir šviesos aparatūrą, kurią jis buvo išsinuomojęs, nors iš tikrųjų minėtą aparatūrą paliko P. V., g. (duomenys neskelbtini), namuose, A. M. g. (duomenys neskelbtini), padėjęs ją garaže.

P. V. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą, t. y. jis, 2013-01-31, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), N. D. vardu išduotoje asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė vardo pirmą raidę „D" į „P", vardo penktą raidę „S" į „Š", gimimo datą iš „(duomenys neskelbtini) " į „(duomenys neskelbtini) ", asmens kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei N. D. parašo penktą raidę „s" į „š", tokiu būdu suklastodamas tikrą asmens tapatybės kortelę.

N. D. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prieš dieną ar dvi paskambino P. V. ir pasakė, kad reikalinga išnuomoti garso aparatūrą, neva jo pažįstamas prarado garso aparatūrą neaiškiom aplinkybėm. Jie susitiko pas P. V. namuose - (duomenys neskelbtini). Tada susitarė, kada tiksliai važiuos dėl tos garso aparatūros. Tada po dienos nuvažiavo į Žalgirio gatvę pas du vyrukus. Iš jo buvo pareikalauta asmens tapatybės kortelė. Kažkuris vyrukas tvarkė dokumentus, paprašė palikti asmens tapatybės kortelę, kad kopiją padarytų. Sakė grąžins, kai jie garso aparatūrą grąžins. Jam teko sutikti, nes buvo reikalinga garso aparatūra dėl renginio studentams prie Žaliųjų ežerų. P. V. pasakė, kad vakarėliui aparatūra reikalinga. Pasirašėme sutartį. Jis sumokėjo avansą. Pinigų neturėjo, bet jam paskolino P. V.. Jis sumokėjo paskolintais P. V. pinigais. Jie apžiūrėjo garso aparatūrą, patikrino. Aparatūra veikė puikiai. P. V. paskambino V. ir paprašė, kad šos atvažiuotų iki (duomenys neskelbtini) gatvės. A. V. ir D. P.. Jie patys pasikrovė į aparatūrą į „busiką“ ir nuvažiavo link Ž. M. gatvėje. Ten prie P. V. namų, garažiuke aparatūrą išsikrovė. Su V. buvo atsiskaityta grynais pinigais, jam matant P. V. 40 litų padavė. D. P. su V. išvažiavo. P. V. jam pasakė, kad paskambins, pasakys tikslų adresą, kur atvykti, kad pravesti tą vakarėlį. Jis pats skambino apie 18 valandą, P. V. nekėlė ragelio. Nesulaukęs skambučio jis supyko. Išėjo susipykęs su tėvais, susitiko su draugu, išgėrė. Grįžo namo po 23 val. vakaro. Buvo apgirtęs. Kitą dieną jam paskambino P. V. ir sakė, kad skambino iš tos firmos ir teiravosi, kur garso aparatūra. P. V. paprašė, kad jis nueitų į policijos komisariatą ir parašytų pareiškimą, kad aparatūra pavogta. Jis sutiko ir parašė pareiškimą dėl garso aparatūros dingimo neaiškiomis aplinkybėmis. Tada jo paklausė, ar jis turi garso aparatūros nuomos dokumentus. Jį buvo sumušę prie namų, taip pasakė, kad tada dingo aparatūra. Jis nuvažiavo su policijos budinčiu į įvykio vietą. Jį nufotografavo prie tos laiptinės, nuėjo pabendrauti su kaimynais, su jo seneliais. Šie pasakė, kad nieko nematė dėl tos garso aparatūros. Gavosi, kad jis sumelavo. Apklausinėjo jį ir Vilniaus miesto policijos komisariate dėl aparatūros vagystės. Jam aiškino, kad už davimą melagingų parodymų reiks pasirašyti. Jis vis tiek melavo, nes buvo paprašytas P. V. meluoti. Nebuvo išsiblaivęs dėl alkoholio. Buvo toks dalykas, kad P. V. pažįstamas prarado aparatūrą ir negalėjo pravesti to vakarėlio. P. V. reikėjo aparatūros. Jis turėjo dokumentą ir galėjo išsinuomoti. P. V. sakė, kad neturi prie savęs dokumento, kad namuose paliko. Jis iš P. V. gavo 50 litų už tai, kad paėmė garso aparatūrą. Jam D. P. paskambino, rėkė atvažiuoti į Šeškinę pasikalbėti. Jam buvo grasinta, mėginta susidoroti, jis buvo mušamas. Po to P. V. sakė, kad ta garso aparatūra išvežta į sodo namelį. Sakė, kad dėl saugumo taip padaryta.

Jam paskambino P. V.. Jie skambino tam žmogui, (duomenys neskelbtini). Su P. V. išėjo iš namų. Šis dar buvo išsikvietęs taksi. Įsėdus į taksi buvo pasakytas adresas (duomenys neskelbtini). Priekyje sėdo P. V., ji sėdėjo gale. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini). susitarė nuomotis garso aparatūrą. Jis neprisimena, ką P. V. aiškino šį kartą, kam reikalinga aparatūra. Jis pasakė vyrukui, kad jie nori išsinuomoti garso aparatūrą. Jis, P.ir tas žmogus nuėjo į angarą. Jie pasakė, kokios nori aparatūros. Tada žmogus paprašė sudaryti sutartį dėl nuomos, paprašė asmens tapatybės kortelės. Jis padavė asmens tapatybės kortelę. Pokalbio metu jis suprato, ar kas jam sake, kad asmens tapatybės kortelė padirbta. Jam asmens tapatybės kortelę prieš atvykstant pas tą žmogų padavė P. V.. Jie patikrino duomenis internetiniu būdu ir suprato, kad tas dokumentas netikras. Buvo pakeistas jo asmens kodas, pakeisti gimimo metai, pavardės kai kurios raidės. Tai jis sužinojo policijoje. P. V. žmogui sakė, kad jie nieko nežino, jie nieko nedarė. Jis kortelės P. V. nedavė, kažkuriuo momentu jo dokumentas dingo iš piniginės. Jis pamėgino teisintis, kad negali būti, kad kortelė padirbta. Dėl to susidarė konfliktas. Konflikto metu jis pamėgino išplėšti padirbą dokumentą. Žmogus jam neatidavė ir pagrasino, kad „duos į dūdą“, liepė dingti. Jis įsėdo į taksi, ir jie išvažiavo. Jis išlipęs su V. prie sankryžos įsėdo į troleibusą, nuvažiavo iki P. V.. Ten pasišnekėjo ir taikiai išsiskirstė į namus. P. V. jam paskolino pinigų, kad greičiau pasidarytų kortelę. Jis nesutinka žalą atlyginti, sutinka 500 Lt atlyginti tik už tą dieną. Garso aparatūra buvo rasta ir sugrąžinta.

P. V. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad N. pažįsta kelis metus. Būdavo, kad šis ateidavo padirbėti. K. N. buvo pinigų pasiskolinęs ir norėjo atidirbti. N.šovė idėja dėl aparatūros išsinuomavimo. Jie šnekėjo bendrai, idėja toliau vystėsi. N.sugalvojo ir pasiūlė surengti vakarėlį, užsidirbti pinigų ir pasidalinti. Jis nežinojo, kad nuomojama aparatūra. N. pats buvo susiradęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, jau turėjo numerį. P. N. tai sąskaitoje pinigų nėra, tai dar kažkas, todėl skambino jis, visiškai nesislėpdamas. Jie nuvažiavo su taksi tiesiai iš Žvėryno. Jis, kol N. D. nuomavosi aparatūrą, buvo paprašęs taksisto palaukti. Jis matė kameras, nesislėpė nuo jų, neturėjo kėslų kažką blogo nuveikti. N.nuėjo pasišnekėti, susitarti. Jam buvo kažkiek smalsu, pats irgi nuėjo. Po to išėjo į lauką pasižiūrėti, kad neišvažiuotų taksi. Praėjus 10-15 min. N. išėjo ir sakė važiuoti. Jis suprato, kad šis nesusitarė dėl nuomos. P. N. sakė, kad neišėjo susitarti dėl kainos. Dėl asmens tapatybės kortelės N.nieko nesakė, bet atrodė išsigandęs. Tai buvo pirmas kartas dėl nuomos. J. N. kortelės neėmė, neklastojo.

Kitas kartas buvo po kelių dienų. N. atėjęs pasakė, kad reikia išsinuomoti aparatūrą. Prie kompiuterio pasižiūrėję rado tinklalapį, rado numerį. Jis paskambino iš telefono ir susitarė dėl susitikimo. Jie su N. nuvažiavo, užėjo, pabendravo. N. sutartis pildė. Pinigų jis N.nedavė, šis pats jų turėjo. N.s pildė viską, pinigus mokėjo. Jis į tai nesigilino. Jis tik padėjo fiziškai ir morališkai išsinuomoti aparatūrą. Jis norėdamas sutaupyti ir nekviesti taksi, išsikvietė V. T.. Šis privažiavo su savo darbiniu autobusu, atvažiavo paimdamas tik už kurą. Už paslaugas sumokėjo N., nes jis su savimi tuo metu neturėjo pinigų. V. juos nuvežė į Žvėryną, ten išsikrovė. N.padavė 40 ar 50 litų už atvežimą. Vežti nusprendė į Žvėryną dėl to, kad N. gyvena bendrabutyje, pas šį nėra . planavo surasti žmogų, kuris padės tą aparatūrą saugoti. Renginys turėjo vykti Žaliuosiuose ežeruose, nes ten gyvena dėdė,“plotas” nekainuotų. Vakare jis laukė skambučio, buvau nusiteikęs rengti renginį, nes tai ir buvo planuota. N.paskambino jau gerai išgėręs. Jis suprato, kad renginys neįvyks. Kitą rytą, renginiui neįvykus ir N. paradingus, jis sulaukė skambučio klausiant, kur aparatūra. Jo klausė, kur N. D., kada aparatūra bus grąžinta. Jis pasakė dėl visų klausimų skambinti N. D.. Jis aparatūrą išvežė į mamos sodą, kai jam reikėjo vietos tvarkytis motorolerį. Mama buvo iškviesta į sodą ir iš mamos aparatūrą pasėmė. Aparatūros negrąžino, nes N.išsinuomojo, tai šis privalo atsakyti. Jis saugojo aparatūrą N., kad šis grąžintų.

L. V. B. teisme parodė, kad 2013-01-31 dieną apie 15 val. minėti asmenys atvažiavo pas jį su ketinimu išsinuomoti įrangos. Minėti asmenys užėjo į patalpas, vienas jų pateikė dokumentą sutarties dėl nuomos sudarymo. Dokumente buvo parašyta, kad N. D.. Dokumentas sukėlė įtarimų. Jis pareiškė D., kad dokumentas suklastotas, kad kviečia policiją, kuri išsiaiškins. Šis pasišalino iš patalpų. Abu asmenys sėdo į taksi ir išvažiavo. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, informacija buvo perduota pareigūnams. Gal po valandos atvažiavo pareigūnai iš kriminalinės policijos, paėmė dokumentą, patvirtino, kad šis negaliojantis ir išsivežė. Prieš tai ja, buvo skambinta telefonu. Užėjo aparatūros išsinuomoti ir D., ir V.. Dokumentą pateikė D.. Dokumentas buvo limpantis. D. norėjo atsiimti tą dokumentą, kai jis pasakė, kad policiją kvies. V. daugiau vaikštinėjo lauke prie durų.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad dirbo policijos komisariate budėtoju. Pavasarį atėjo N. D. ir pareiškė, kad jam neatiduoda asmens tapatybės kortelės, kurią jis atidavė už aparatūrą. Susiskambinęs su firma jis išaiškino, kad negalima imti dokumentų. D. jis paprašė atnešti sutartį ir šis išėjo. Po pietų D.atėjęs į komisariatą pradėjo sakyti, kad gavo per galvą, kad tuo metu kažkas pavogė visą aparatūrą. Besitikslinant visas aplinkybes prasidėjo nesutikimai parodymuose. D. nesugebėjo paaiškinti, kodėl neskambino į policiją, kodėl nekvietė greitosios. Pradėjus pirminius tyrimo veiksmus jis nuvažiavo į įvykio vietą. Butas dviejų kambarių, apkrautas labai stipriai kolonėlėmis, stiprintuvais. D.pareiškė, kad į butą nenešė, o paliko trečiame aukšte laiptinėje. Praėjus per visą laiptinę, per kaimynus, nieks aparatūros nematė. Pirmame aukšte moteris, kurios pagrindinis darbas sėdėti prie lango ir žiūrėti, sakė nemačiusi D., nematė, kad būtų nešiojama aparatūra. N. D. pasirašė dėl melagingų parodymų.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad su anūku gyvena (duomenys neskelbtini) Ji nežinojo apie muzikinės aparatūros vagystę, tik sužinojau, kai anūką iškvietė į policiją. Grįžo anūkas išbalęs, nervingas ir man pasakė, kad viską vėliau papasakos. Nuo vaikystės vaikų gydytojos poliklinikoje siūlė forminti dokumentus komisijai dėl N. invalidumo. Jo tėvas antros grupės invalidas, turi psichinę ligą. Jai žinoma, kad anūką mušė. N. sakė, kad P. padarė dokumentus. P. yra N.draugas.

L. M. G. teisme parodė, kad bendravo su kaltinamaisiais vasario pradžioje, penktadienį. Buvo susiskambinę telefonu, kad šie nuomosis aparatūrą. Jie atėjo abu į ofisą. Jis paprašė dokumento. N. atnešė ir padavė savo asmens dokumentą. Jis klausė, kur ta technika bus naudojama. Sakė, kad prie Žaliųjų ežerų Jie palaukė šiek tiek laiko, kol atvažiavo transportas. Buvo sutarta, kad aparatūrą grąžins anksti. Ryte jis skambino P. ir klausė, kada grąžins techniką. P.pasakė, kad su N. susipyko, aparatūra liko pas N.. P. N. šis aiškino, kad aparatūra pavogta, kad jam trenkė per galvą. Jis buvo pasiėmęs vairuotojo kontaktą. Šis sakė, kad P. ir N.paleido kažkur M. gatvėje. Jis pateikė apreiškimą policijai. Sutartis buvo sudaryta su N.. Kaltinamieji į ofisą atėjo kartu ir pasakė, kad kartu daro vakarėlius studentams. Jis prašo atlyginti žalą už technikos negrąžinimą įmonei. Jis yra įmonės direktorius.

L. S. P.teisme parodė, kad yra N. D. sugyventinė. Ji dabar gyvena kitu adresu. Jie turi bendrų vaikų. Kai paėmė aparatūrą, jai N. pasakė, kad turi problemų. N. sakė apie diskoteką. P. N. į galvą kažkas trenkė, aparatūrą pavogė. P. N. skambinėjo, sakė parodymus pakeisti. Ji tai girdėjo, kaip N. su P. kalbėjo.

Iš daiktų pateikimo protokolo, matyti, kad, N. D. pateikė dokumentų dėl garso aparatūros nuomos kopijas, medicininių dokumentų kopijas, MRT pirkimo dokumentus (t. 1, b. l. 49-58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos ir nusikalstamos veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

N. D. ir P. V. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje vieną kartą pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir vieną kartą pasisavino patikėtą svetimą turtą. N. D. kaltinamas dar ir tuo, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus dėl jo. Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad visos veikos, kuriomis kaltinami N. D. ir P. V., papildo viena kitą ir yra susijusios su kaltinamųjų paskatomis ir ketinimais, objektyviais veiksmais, tyčios kaip kaltės kryptingumu ir nusikalstamų pasekmių siekimu.

Įrodymais byloje patvirtinta, kad N. D. ir P. V. 2013-01-31 atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini) " patalpas, (duomenys neskelbtini), siekė sudaryti nuomos sutartį ir išsinuomoti garso aparatūrą, šiam tikslui pasiekti N. D. įmonės direktoriui pateikė suklastotą savo asmens tapatybės kortelę. P. V. tyrimo metu ir teisme neigė veikęs kartu su N. D., neigė turėję tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tokius jo parodymus paneigia dalinis N. D. prisipažinimas ir parodymai, liudytojo V. B. parodymai, paties P. V. vėlesni veiksmai. N. D. nurodė, kad iniciatyvą dėl aparatūros nuomos rodė ir dėl susitikimo su aparatūros nuomotojais susitarė telefonu P. V.. B. P. V. iškvietė taksi, su kuriuo kaltinamieji nuvyko į įvykio virtą, sėdėjo taksi automobilio priekyje. Pats P. V. teisme pripažino, kad norėdamas sutaupyti liepė taksistui palaukti, kol aparatūra bus išnuomota. L. V. B. teisme vienareikšmiškai nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl atvykusių asmenų bendro veikimo, nes abu asmenys užėjo į patalpas, abu norėjo aparatūrą išsinuomoti. Ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais ir specialisto išvadomis nustatyta, kad paimta įvykio vietoje likusi pateikta N. D. asmens tapatybės kortelė yra tikra, joje suklastoti N. D. asmens duomenys, t. y. pavardė, gimimo data ir asmens kodas, parašas. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad siekiant sudaryti nuomos sutartį ir įgyti muzikos aparatūrą buvo panaudota apgaulė ir pateiktas suklastotas dokumentas. Praradus minėtą dokumentą, remiantis N. D. parodymais, P. V. šiam davė pinigų tam, kad būtų pagaminta nauja asmens tapatybės kortelė. Nauja asmens tapatybės kortelė N. D. buvo išduota 2013-02-04 (t. 1, b. l. 111), t. y. per keturias dienas po įvykio, ir vėl naudojama asmenims veikiant kartu 2013-02-08, vėl siekiant užvaldyti ir sėkmingai įgyjant muzikos aparatūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. D. nurodė, kad tą kartą aparatūra buvo reikalinga P. V., buvo kalbama apie renginį-vakarėlį prie Žaliųjų ežerų. Bylos įrodymai patvirtina, kad muzikos aparatūra sudarius nuomos sutartį N. D. vardu buvo nuvežta į P. V. namus, į šalia jų esantį garažą. Nustatyti faktai, kad N. D. savo vardu sudarė nuomos sutartį po to, kai prarado savo asmens tapatybės suklastotą kortelę, kurią teigė gavęs iš P. V., taip pat tai, kad P. V. pasiūlė šiam meluoti ir melagingai nurodyti, kad aparatūra buvo pavogta, ką N. D. padarė ir nuoširdžiai prisipažino kaltu dėl to, tuo tarpu pats P. V., paskambinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. G., faktinės muzikos aparatūros buvimo vietos nenurodė, jos negrąžino ir vėliau pervežė į jo motinos sodo namelį, kur aparatūrą surado ir paėmė policijos pareigūnai – patvirtina kaltinamųjų bendrą susitarimą ir veikimą, siekimą užvaldyti svetimą turtą grobimo būdu. Šias aplinkybes patvirtino duodamas parodymus M. G., teisme apklausti liudytojai V. T. ir D. P., kurie patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad po įvykio jiems skambino P. V. ir nurodė meluoti apie muzikos aparatūros iškrovimo vietą pareigūnams. Be to, remiantis šių liudytojų parodymais pasitvirtino ir tai, kad už aparatūros vežimą atsiskaitė pinigais P. V., o ne N. D., kaip bandė savo parodymais klaidinti teismą apklaustas kaltinamasis P. V.. Tokiu būdu byloje įrodymų visuma, o ne pavieniai duomenys, patvirtina N. D. ir P. V. nusikalstamą tikslą, neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų, t. y. tai. kad minėti asmenys būdami susitarę ir veikdami kartu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o to nepavykus padaryti dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, analogiškai veikdami ir įgiję svetimą turtą šį pasisavino, po ko N. D. slėpdamas padarytą nusikaltimą melagingai pranešė apie nebūtą muzikos aparatūros pagrobimą ir davė melagingus parodymus dėl to.

Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veika siekiant apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė naudojama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje faktų formavimas taip, kad šis nenaudingai perduotų savo turtą kaltininkui. Sukčiavimo nusikalstamai veikai be apgaulės iškreipiant objektyviosios tiesos aplinkybes būtinas tikslas suklaidinti turto savininką ar turėtoją bei kaltininko tyčia suvokiant pavojingus veiksmus, naudojamą apgaulę bei siekimą nusikalstamą tikslą. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje, taikoma tam, kas tyčia pasisavina svetimą jam patikėtą arba jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė, t. y. tiesioginė tyčia, turi būti nukreipta be turto savininko žinios nusikalstamai ir neatlygintinai pasisavinti jau turimą kaltininkui patikėtą ar kaltininko žinioje esantį svetimą turtą ar teisę į jį. Grobimo dalyku įstatymas pripažįsta svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Įvertinęs šiuos minėtų nusikalstamų veikų požymius, kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir sukeltas nusikalstamas pasekmes, jų kaltės turinį, teismas pripažįsta, kad dėl pasikėsinimo panaudojus apgaulę, t. y. N. D. panaudojus iš P. V. gautą suklastotą asmens tapatybės kortelę, taip siekiant įgyti ir užvaldyti svetimą turtą – muzikos aparatūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini) " – tačiau nusikalstamo tikslo neįgyvendinus dėl pastebėtos apgaulės, kaltinamųjų nusikalstama veika kaip pasikėsinimas sukčiauti atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Kaltinamiesiems veikiant kartu kaip vykdytojams bendrininkų grupėje, nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. nereikalinga. Be to, N. D. ir P. V. siekdami išlaikyti ir negrąžindami jiems patikėtą svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini) " muzikos aparatūrą – ją neteisėtai pasisavindami bendrais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. Vėlgi, kaltinamiesiems veikiant kartu, abiem atliekant vykdytojų veiksmus bendrininkų grupėje, prokuroro kaltinime esanti nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. nereikalinga.

Tesimas įrodymais patvirtino, N. D. pripažino, kad jis melagingai pranešė apie nebūtą aparatūros grobimo nusikaltimą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės davė melagingus parodymus apie nebūto nusikaltimo aplinkybes, todėl tokia jo veika kaip ideali nusikaltimų sutaptis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. numatytus požymius.

Dėl dokumento suklastojimo

P. V. prokuroro kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą, t. y. jis N. D. vardu išduotoje asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė vardo pirmą raidę, gimimo datą, asmens kodą bei N. D. parašo penktą raidę, tokiu būdu suklastodamas tikrą asmens tapatybės kortelę padarė nusijkalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš alternatyvių veiksmų.

Išnagrinėjus bylą teisme nekyla abejonių, kad proceso metu užfiksuoti neginčijami šios nusikalstamos veikos objektyvūs požymiai. Iš liudytojo V. B., jo pateiktos tyrimui asmens tapatybės kortelės ir jos apžiūros protokolų, taip pat specialistų išvados matyti, kad N. D. ir P. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo panaudota suklastota tikra N. D. asmens tapatybės kortelė. Iš specialisto išvados matyti, kad asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Nuo kortelės averso pusės buvo mechaniškai pašalinta laminavimo plėvelė bei prie kortelės averso ir reverso pusių yra priklijuotos pašalinės skaidrios plėvelės. Pakeitimai atlikti ant kortelės priklijuojant skaidrią plėvelę ar ant jos prirašymo būdu įrašus pakeitus į esamus. K. P. V. tyrimo metu ir teisme teigė kortelės neklastojęs. N. D. tyrio metu nurodė, kad važiuojant kažkur netoli Jakšto g., Vilniuje, P. V. liepė vairuotojui sustoti, išlipo ir nuėjo į parduotuvę su iškaba „Knygos ir kanceliarinės prekės". Po to P. V. iš parduotuvės grįžo ir rankose nešė ritinėlį lipnios juostos. Teisme N. D. teigė, kad kortelė buvo suklastota su „grafke“ (žiogeliu), V. nusipirko plačią permatomą juostelę, tačiau ar ši buvo lipni – negali pasakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad N. D. nenurodė, kaip ir kada būtent P. V. suklastojo jo asmens tapatybės kortelę. Byloje nustatyta, kad P. V. nusipirkus permatomą juostelę kaltinamieji tesė kelionę taksi automobiliu ir atvyko į nuomos vietą (duomenys neskelbtini). Tokios faktinės aplinkybės byloje paneigia tai, kad P. V. galėjo suklastoti asmens tapatybės kortelę būtent jos panaudojimo dieną, tuo metu kai įgijo N. D. nurodytą permatomą juostelę. Tuo tarpu jokiais kitais duomenimis nei N. D. parodymais grindžiamas faktas, kad N. D. suklastotą kortelę gavo iš P. V. – nėra neginčijamas įrodymas, kad kortelę klastoj būtent minėtas asmuo. Byloje išnaudojus įmanomas galimybes liko neįrodyta, kas ir kada suklastojo N. D. asmens tapatybės kortelę, kuri per P. V. ar tiesiogiai buvo grąžinta N. D., jei šis tikrai ją buvo praradęs. Tokiu būdu teismas priverstas pripažinti, kad byloje nebuvo įrodyta, jog P. V. pats ar per kitus asmenis dalyvavo klastojant N. D. tikrą asmens tapatybės kortelę, todėl teismas jį išteisina dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį.

Iš byloje esančios gydymo įstaigų pažymų (t. 2, b. 1. 61, 62, 64, 62) ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto (t. 2, b. l. 103-105) matyti, jog N. D. dėl psichikos sutrikimų nėra gydytas, į įskaitas neįrašytas, veikų padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjos suprastis savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš asmens duomenų bylos matyti, kad P. V. nebuvo gydytas priklausomybės ligų centre, jam nebuvo diagnozuota psichikos sutrikimų (asmens bylos lapai 59-59). Remiantis šiais duomenimis ir išvadomis teismas pripažįsta, kad abu kaltinamieji yra pakaltinami ir būdami baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

P. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. N. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 ir 236 straipsniuose, teismas pripažįsta tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, ką kaltininkas įrodę duodamas vienodus ir tiesą atitinkančius parodymus dėl šių veikų tiek tyrimo metu, tiek teisme. N. D. ir P. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl sukčiavimo ir turto pasisavinimo įvertinus dalyvavimo veikoje pobūdį ir laipsnį teismas pripažįsta tai, kad šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Pagrindo atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. D. veikdamas tiesiogine tyčia padarė keturis nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas. Iki šių veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka keturis kartus (asmens bylos duomenys, l. 31-32, 41-43), jis nedirbantis, nevedęs, tačiau turi du mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 32-33), kuriais rūpinasi ir stengiasi išlaikyti. Įvertinus šias aplinkybes bei baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas teismas siekdamas įgyvendinti baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį N. D. kaip nedirbančiam asmeniui skiria švelniausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis – viešuosius darbus – jų dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas.

N. D. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

P. V. būdamas neteistas, padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis veikė tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Šiuo metu jis teistas du kartus, teistumas jam nėra išnykęs, jis nevedęs, nedirbantis. Įvertinęs tai bei P. V. kaip bendrininko veiksmus teismas pripažįsta, kad ne pirmą kartą nuteisiamas asmuo turi polinkį nusikalsti, todėl pagal baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas skirdamas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, mato pagrindą skirti ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

P. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti įvertinus tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio byloje

UAB „(duomenys neskelbtini) " tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 22 500 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 103). Civilinis ieškinys pareikštas dėl laiku įmonei negrąžintos garso aparatūros, kurią asmenys užvaldė nusikalstamu būdu. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju nusikalstamu būdu kaltinamieji iš civilinio ieškovo užvaldė aparatūrą, kuri turto savininkui grąžinta, reikalavimo dėl žalos grąžintam turtui (dėl delikto) ieškovas nereiškia. Civilinio ieškovo turtinis reikalavimas, t. y. bauda dėl laiku negrąžintos aparatūros pagal sutarties 6.1. punktą (t. 1, b. l. 109-110) - yra civilinio pobūdžio, jis kyla iš nuomos sutarties, todėl baudžiamajam procese negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad nuomos sutartį sudarė ir savo vardu pasirašė, tokiu būdu įsipareigojimus dėl sutarties prisiėmė sau N. D., tuo tarpu nusikalstamą veiką įvykdė tiek jis, tiem P. V.. Vien dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad reikalaujamą žalą kaltinamieji turėtų atlyginti solidariai. Be to, ieškovo nurodyta žala dėl negalėjimo išnuomoti aparatūros kitiems asmenims, nėra įrodyta, nėra nurodytas ir pagrįstas tokios žalos kaip galimų gauti pajamų dydis. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo tenkinti pareikšto civilinio ieškinio ir jį atmeta.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu nesant prašymo jos grąžinti baudžiamojoje byloje sunaikintina kaip menkavertis daiktas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui;

- 183 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui;

- 235 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui;

- 236 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus N. D. skirti galutinę bausmę viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (viso 160 valandų).

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-02-18 iki 2013-02-19 ir nuo 2013-03-05 iki 2013-03-06 kaip atliktą 12 (dvylikos) valandų viešųjų darbų bausmę.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

P. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 MGL dydžio baudą;

- 183 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu P. V. skirti 70 MGL (2636 eurų ir 20 eurocentų) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., 65 str. 2 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2014-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme P. V. galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 2014-05-09 teismo baudžiamajame įsakyme numatytais įpareigojimais bei 70 MGL (2636 eurų ir 20 eurocentų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.

Palikti P. V. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir ją panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 22 500 litų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su vaizdo įrašu sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.