- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- II-373-908/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02257-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- J. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. Š. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo, kuriuo J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - 30 eurų bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – Institucija) 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-111109870-17 nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2017 m. gegužės 15 d., apie 14.02 val., Vilniuje, Islandijos g. 3, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 p., reikalavimus, nes paliko stovėti automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas J. Š. prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad užsiima individualia veikla – krovinių pervežimu. Š. m. gegužės 15 d. kavinė „Briusly“ užsakė atvežti iš Nemėžio apie 10 komplektų lauko baldų. Atvažiavus į Islandijos g. apie 14.00 val. jis buvo priverstas kažkur sustoti ir vienus baldus iškrauti, o senus pasikrauti, nuvežti į Nemėžį prie ežero. Galėjo sustoti arba ant gatvės ir taip užblokuoti ją 10-15 min., arba ant šaligatvio niekam netrukdant. Todėl preciziškai tikslai sustojo dviem ratais ant šaligatvio ir dviem ratais ant gatvės, kad netrukdytų nei automobilių eismui, nei dviratininkams, nei pėstiesiems. Kadangi tai buvo priverstinis sustojimas, be to klientas čia reikalavo sustoti, jis sustojęs įjungė avarinį signalą. Žino, kad tik taip galima Vilniaus miesto centre ar senamiestyje sustoti, taip yra sustojęs daug kartų. Kad būtų kuo greičiau pakeisti baldai, jis taip pat padėjo juos nešioti ant priešingo šaligatvio ir atgal į automobilį. Kada ir kas nufotografavo automobilį jis bei kartu dirbę asmenys nematė. Mano, kad buvo nubaustas nepagrįstai, nes tai buvo priverstinis sustojimas. Iš nuotraukos matyti, kad galinės mikroautobuso durys atidarytos, t. y. kad vyksta krovos darbai. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta anksčiau jam nedalyvaujant, nors į bylos nagrinėjimą jis buvo atvykęs (b. l. 5-10).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į J. Š. skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad J. Š. proceso metu nurodė, kad sustoti ant šaligatvio galėjo, nes krovė baldus aptarnaudamas kavinę Briusly. Aptarnaujančio transporto sąvoka yra apibrėžta Kelių eismo taisyklių 3.1 p. - tai transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Aptarnaujančiosios transporto priemonės gali nesilaikyti Kelių eismo taisyklių 1 priede nustatytų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 303, 304, 305, 306, 337 reikalavimų, tačiau ant šaligatvio joms stovėti draudžiama. Palikdamas automobilį stovėti ant šaligatvio vairuotojas J. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Atsiliepime pažymima, kad J. Š. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka Vilniaus apskr. VPK KPV pateikė iki bylos nagrinėjimo, tačiau byla buvo išnagrinėta rašytine tvarka, apribojus ANK 577 str. 2 d. 2 p. numatytą procesinę teisę - dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Policijos nuomone, ANK 616 str. 3 d. reikalavimų nesilaikymas nagrinėjant bylą neturėtų būti laikomas esminiu trūkumu, kuris tolimesnio proceso metu negalėtų būti ištaisomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimas policijoje yra tik preliminarus. Institucija nevykdo teisingumo, tai pagal Konstituciją daryti gali tik teismai. Jei institucijos priimtas nutarimas yra apskundžiamas, teismas turi išspręsti visus klausimus, kurie spręstini vykdant teisingumą: nustatyti, ar tikrai buvo padaryta veika, dėl kurios padarymo buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas; ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo' yra kaltas dėl tos veikos padarymo ir pasisakyti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamos nuobaudos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N'⁶-l 19/2007). Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus vyresnioji postinė S. V. priėjo prie išvados, kad J. Š. administracinį nusižengimą padarė. Dėl procesinės normos pažeidimo policijai nėra pagrindo taikyti ANK 625 str. nuostatas ir naikinti nutarimą Nr. 10ANN-111109870-17. ANK 417 str. 2 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį policija įrodė. Vidaus reikalų įstaigoje padaryti procesiniai trūkumai galės būti ištaisyti J. Š. davus parodymus teisme (b. l. 3-4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui apie skundo nagrinėjimą pranešta, į skundo nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje J. Š. paaiškino, kad skundą palaiko. Kadangi vairuoja aptarnaujantį transportą, tai tas sustojimas buvo priverstinis, nes reikėjo iškrauti baldus, o stovint siauroje gatvelėje tai daryti pavojinga. Jis užvažiavo ant šaligatvio taip, kad neužtvertų kelio tiek pėstiesiems, tiek pravažiuojančiam transportui. Niekada anksčiau nebuvo baustas už tai. Centre ir senamiestyje kitaip net neįmanoma sustoti aptarnaujančiam transportui. Jeigu taip sustoti būtų negalima, tai be aptarnaujančio transporto senamiestis neišgyventų. Ta, kad greičiau būtų pakeisti baldai, padėjo pats juos nešioti. Be jo dar trys kavinės darbuotojai nešė iš mašinos baldus. Kas padarė nuotraukas, jis nežino. Mano, kad pažeidimą gali fiksuoti tik pareigūnas. Jis neneigia fakto, kad buvo sustojęs. Mano, kad nuotrauka byloje yra fotomontažas, nes ji užtamsinta, nesimato, kad buvo atidarytos galinės durelės ir įjungtos avarinės šviesos. Nežino, kada ir kaip čia buvo užfiksuota. Jokio pareigūno ten nebuvo. Šalia yra pastatas, ten yra geležinkeliečių mokykla, o kitoje pusėje kavinė. Prie kavinės yra mokamas stovėjimas. Viskas buvo užstatyta. Nuotraukoje matosi arka, bet ten yra privatus kiemas ir vartai uždaryti. Nežino, ar kavinė turi savo kiemą. Kiekvieną pavasarį kavinei atveža baldus ir rudenį išveža. Anksčiau buvo mokama stovėjimo vieta kitoje pusėje, dabar toje vietoje sustatyti bordiūrai. Produktus, atvežtus į kavinę, lygiai taip pat iškrauna, taip pat sustoja automobilis. Transportas yra aptarnaujantis, todėl jam leistina sustoti draudžiamoje vietoje. Toje vietoje kitaip neįmanoma sustoti, kaip tik užvažiuojant ant šaligatvio. Jo manymu, tuo atveju buvo priverstinis sustojimas, todėl taisyklių jis nepažeidė. Buvo nuėjęs į policiją pasiaiškinti dėl įvykio, viršininkas pasakė, kad jeigu jis neįrodys iškrovimų darbų, tai nutarimas pagrįstas. Du kartus apskundė pareigūnų veiksmus. Viršininkas liepė paankstinti datą dėl žodinio nagrinėjimo, t. y. liepos 4 d., jis jam pasiūlė išnagrinėti bylą dabar pat, nes pareigūnai sėdi be darbo. Tuo labiau, kad kavinės atsiliepimas jau buvau atsiųstas. Jokio atsakymo į savo skundus negavo. Nuėjo nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą, stovi pas juos, o jie rašo, kad išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Protokolas yra suklastotas (b. l. 31-33).
Teismo posėdyje 2017-09-26 J. Š. papildomai paaiškino, kad jo automobilis buvo sustojęs priverstinai, bet nestovėjo. 2017-05-15 jo automobilis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo paliktas stovėti ant šaligatvio, o buvo priverstinai sustojęs. Tai galėjo būti protokole nurodytu laiku. Paties fakto jis neneigia (b. l. 56-58).
Teismo posėdyje 2017-10-10 J. Š. papildomai paaiškino, kad dėl „bromo“ gali pasakyti, jog , privažiavus vis tiek, nori nenori, turi sustoti, po to eiti į kavinę prašyti, kad kas nors atidarytų vartus. Tada kažkas eina į gatvę, turi užlaikyti eismą. Tada jau gali važiuoti atbulai. Sukant į „bromą“ vis tiek tenka užvažiuoti ant šaligatvio, nes kitaip neišeina (b. l. 63-65).
Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. paaiškino, kad dėl pažeidimo gavo pranešimą per 112, per bendrą pagalbos centrą. Žmonės rašo dėl įvairių taisyklių pažeidimo, siunčia nuotraukas per jų vidinę sistemą. Įvertinę visas aplinkybes surašo protokolą. Gauna daug nuotraukų su skundais. Šiuo atveju skundėsi pats pėsčiasis. Kadangi žmogus buvo nebaustas, jam buvo surašytas pasiūlymas susimokėti pusę minimalios baudos. Kadangi Š. nesutiko, jis atėjo į nagrinėjimą pas ją. Kolega nustatė pažeidimą pagal nuotrauką, pagal visus turėtus duomenis. Viską vertina pagal gautą informaciją. Jie į įvykio vietą nevažiuoja. Pagal nuotrauką matosi, kad automobilis stovi ant šaligatvio. Jie išsikvietė tą pranešėją ir jis parašė paaiškinimą, kad fiksavo tą pažeidimą, su kuo fiksavo. Patvirtinimo, kad jam tikrai automobilis trukdė, kad automobilis stovėjo ant šaligatvio. Jis tą patvirtino paaiškinime. Fiksuota buvo su telefonu „SAMSUNG“. Š. piktinosi tuo, kad kraunat daiktus Islandijos gatvėje nėra kur priparkuoti automobilio. Pareiškėjas atvažiavo pagal šaukimą ir buvo surašytas protokolas. Pagal šaukimą jis atvažiavo pas A. S. ir jis surašė protokolą, o ji nutarimą. Pas ją J. lepikas atvažiavo nutarimo dieną, kadangi nesutiko su pažeidimu. Atvykus piliečiui vyko nagrinėjimas. J. Š. atvyko, užėjo į kabinetą, tada vyko nagrinėjimas. Nagrinėjimas vyko ankščiau, nes pilietis atvažiavo ankščiau. Jie visus nagrinėjimus skiria 9 valandą. Nutarimas buvo priimtas pareiškėjui dalyvaujant. Jis pasisakė ir išdėstė savo argumentus. Pareiškėjas nesutiko su bauda, gavo nutarimo kopiją. Pas ją kabinete sėdėjo kolega, kuris gali patvirtinti, kad J. Š. dalyvavo bylos nagrinėjime. J. Š. sakė, kad pastoviai stato ant šaligatvio, nes jo yra toks darbas, kad reikia jam iškrauti daiktus. Pareigūnai, privažiuodavo, bet nerašydavo baudų, įvertinę situaciją. Jis nesutiko su jam išrašyta bauda. Visada, kai automobilis statomas ant šaligatvio yra baudžiama, nebent, yra ženklas, kuris leidžia stovėti ant šaligatvio. Liudytoja nemano, kad ten buvo priverstinis sustojimas, nes gatvėje daug vietos, kur galima sustoti. Kadangi per dieną surašo daug protokolų, nedalyvaujant žmogui, gal per klaidą nepažymėjo, „nenuėmė varnelės“ sistemoje J. Š. atveju (b. l. 56-58).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad, gavus pranešimą, buvo surašytas ANK protokolas su nurodymu. Pažeidimas buvo kivaizdus. Surašant protokolą su pažeidėju jis nebendravo. Į įvykio vietą nevyko, protokolą surašė iš nuotraukų. Jei yra nurodantis ženklas, kuris leidžia stovėti, automobilį toje vietoje statyti galima. To ženklo pažeidimo vietoje nebuvo. Buvo surašytas nurodymas, todėl su pažeidėju aiškintasi nebuvo. Nurodymu siūloma sumokėti pusę baudos. Matyt, žmogus nesumokėjo, nesutiko su nurodymu. Kalbant dėl priverstinio sustojimo – tokiu atveju turi būti pastatytas avarinis ženklas. Pranešime yra parašyta, kad nebuvo jokio avarinio ženklo. Daiktus išsikrauti galima, įvažiavus į kiemą. Kiekvienas namas turi kiemą. Nuotrauka įtarimų nesukėlė. Pranešė fizinis asmuo. Taisyklėse nieko nepasakyta, kuo galima fotografuoti pažeidimą. Krovinių iškrovimas nėra priverstinis sustojimas. Priverstinis sustojimas būna dėl techninių kliūčių, pvz., sugedo vairo mechanizmas, ištekėjo skystis. Yra tam tikri taisyklių punktai, kuriuose nurodoma, kokiais atvejais yra draudžiama toliau važiuoti. Įjungtas avarinis, automatiškai nereiškia priverstinio sustojimo. Priverstinio sustojimo atveju, vairuotojas turi pašalinti gedimą ir kuo greičiau patraukti automobilį. Priverstinis sustojimas susijęs su automobilio gedimais. Nagrinėjamu atveju nebuvo avarinio sustojimo. Pranešėjas viską nurodė (b. l. 63-65).
Teismo posėdžio metu liudytojas K. Š. paaiškino, kad dirba įmonėje „Barfly“. Š. pas juos atvažiuoja labai dažnai. Jų įmonė įsikūrusi Islandijos g. 4, Vilniuje. Neprisimena, ar 2017 m. gegužės 15 d. Islandijos gatvėje jau buvo galima parkuotis iš kairės, ar dar tik iš dešinės pusės. Į įmonę prekės vežamos kasdien. Yra galimybė įvažiuoti į kiemą, kai ten nebūna įvažiavęs kitas tiekėjas. Į patį kiemo vidų įvažiuoti negalima, nes ten stovi automobiliai, bet yra „bromas“ prie namo, esančio Islandijos g. Nr. 4., galima atbuliniu įvažiuoti į tą bromą. Visą laiką tiekėjai ten sustoja. Galbūt, tuo metu krovėsi kas nors kitas, gal reikėjo atidaryti duris, iškrauti kokį daiktą. Netgi Savivaldybei rašė raštą, kad leistų laikinai sustoti ant šaligatvio ir išsikrauti prekes. Jokio specialaus ženklo pastatyto nėra. Dabar ten jau yra galimybė sustoti vienam automobiliui. Neabejoja, kad vairuotojas J. Š. buvo įjungęs avarinį ir atidaręs automobilio galines dureles. Jei neklysta, tada vairuotojas krovė baldus. Tai truko gal 15-20 min. „Brome“ yra vartai, pastarieji yra užrakinami, atidaromi su pulteliu. Nėra galimybės įvažiuoti į bromą atbulam, neužvažiavus ant šaligatvio. Jei norima įvažiuoti atbulam į bromą su tokiu automobiliu, kaip J. Š., neužvažiuoti ant šaligatvio galimybės nėra. Yra du šaligatviai – iš vienos pusės ir iš kitos. Ten ne visada yra galimybė įvažiuoti į kiemą. Liudytojo įmonė ten turi savo vietą, tačiau ten jis stato savo automobilį. Jam atrodo, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinas sustojimas. Ten nėra, kur pastatyti automobilių. Iš Savivaldybės kol kas negavo jokio sprendimo dėl prašymo statyti automobilius ant šaligatvio. Kitose kavinėse lygiai taip pat automobiliai parkuojasi ant šaligatvio. Policija supranta realią situaciją. Kitaip neįmanoma padaryti (b. l. 63-65).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad prisistatęs asmuo, V. A., nurodė, jog 2017-05-15 apie 14.02 val. buvo užfiksuotas automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Islandijos g. 3, kuris važinėjosi ir stovėjo ant šaligatvio. Taip jis trukdė ir kėlė pavojų pranešėjui, kitiems vairuotojams ir pėstiesiems (norint apeiti automobilį reikia įžengti į važiuojamąją dalį), gadino savivaldybės turtą (bortelis įspaustas, plytelės suskilinėjusios), pažeidė KET. Tokį stovėjimą nurodančių ženklų toje vietoje nėra. Automobilio avarinis signalas nebuvo įjungtas, nebuvo pagal KET padėto trikampio įspėjamojo ženklo. Iš automobilio netekėjo tepalai ar kiti skysčiai, nebuvo nuimti ar išsileidę ratai. Iš automobilio nekilo garsai ar dūmai. Automobilis neturėjo prijungto tempimo troso ar virvės. Automobilyje vairuotojo nebuvo, nebuvo kraunami daiktai, nebuvo laipinami keleiviai. Nuotrauka skaitmeniniu būdu nėra pakeista ar retušuota, automobilio būvimo vieta ir valstybiniai numeriai niekaip nepakeisti (b. l. 16).
Iš pranešėjo V. A. pateiktų nuotraukos matytį, kad joje užfiksuotas ant šaligatvio stovintis automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).
Šalies argumentai
V. A. paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad 2017-05-15 apie 14.02 val., būdamas Vilniuje, Islandijos g. 3, užfiksavo (telefonu) automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo ant šaligatvio. Taip stovėdamas automobilis jam trukdė praeiti šaligatviu. Norėdamas jį apeiti, turėjo išeiti į važiuojamąją dalį. Nuotrauką padarė savo telefonu Samsung. Patvirtina, kad nuotrauka daryta 2017-05-15 apie 14.02 val. (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad J. Š. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių įrodymų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės; nuotraukos, iš kurios matyti, jog automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant šaligatvio; pažeidimą užfiksavusio V. A. pareiškime nurodytų paaiškinimų, kokiomis aplinkybėmis ir kada buvo nufotografuota transporto priemonė; liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, ir daro išvadą, kad šie įrodymai visiškai patvirtina J. Š. pažeidus KET 150.5 punkto reikalavimus.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ir stovėti, taip pat sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
J. Š. nubaustas už tai, kad Vilniuje, Islandijos g. 3, paliko stovėti automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio.
Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, kad J. Š. 2017 m. gegužės 15 d., apie 14.02 val., Vilniuje, Islandijos g. 3, pastatė automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. Nors J. Š. išreiškė abejonių dėl nuotraukos autentiškumo, akcentavo, kad ją darė ne pareigūnai, tačiau neneigė, jog nutarime nurodytu laiku ir automobiliu buvo Vilniuje, Islandijos g. 3, prie kavinės „Briusly“ ir pastatė automobilį ant šaligatvio bei įjungęs avarinę šviesos signalizaciją atidaręs galines automobilio dureles iš jo išlipo ir krovė baldus.
Vertindamas skunde išdėstytus J. Š. argumentus teismas pažymi, kad, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, pateiktas V. A. pranešimas nebuvo anoniminis, buvo nurodyti pranešimą pateikusio asmens duomenys ir kontaktai, be to pranešime nurodytas aplinkybes V. A. patvirtino duodamas paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje. Byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad V. A. policijai pateiktame pranešime nurodyti duomenys buvo melagingi ar pateikta nuotrauka būtų suklastota. Tuo labiau, kad ir pats J. Š. neneigė (laiko, vietos) ir patvirtino V. A. pranešime nurodytas aplinkybes. Vertindamas J. Š. argumentus teismas pažymi ir tai, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viena iš leistinų priemonių įrodymams nustatyti yra pranešimai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukos. Be to, minėtame straipsnyje nurodyta, kad elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
Pagrindinis pareiškėjo argumentas, prašant panaikinti skundžiamą nutarimą, yra tai, kad J. Š. manymu, jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda, nes nagrinėjamu atveju buvo priverstinis sustojimas, jis buvo įjungęs avarinę šviesos signalizaciją todėl jokios KET normos nepažeistos.
KET 151 punktas nustato, jog priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.
Minėta teisės norma nustato avarinių šviesų vartojimą tik tais atvejais, kai yra priverstinis automobilio sustojimas. Priverstinis transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 51 d.). Tuo tarpu iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jis atvyko ir paliko savo automobilį, turėdamas tikslą tvarkyti darbinį reikalą – į automobilį krauti lauko baldus, todėl jo sustojimo niekaip negalima laikyti priverstiniu, taigi, avarinių šviesų įjungimas pats savaime nelegalizuoja automobilio stovėjimo ant šaligatvio. Pažymėtina, kad teisme apklaustas liudytojas K. Š. nurodė, kad jų kavinę aptarnaujantys tiekėjai pas juos atvyksta ir atveža produktus kasdien ir automobilius stato namo „brome“. Liudytojo teigimu, įmonė turi ir jai skirtą vietą kieme, kur jis paprastai stato savo automobilį. Remiantis aptartais įrodymais, sugretinęs juos tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad J. Š. nusižengimas inkriminuotas pagrįstai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė J. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
J. Š. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.