- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-5986-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05699-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1–3, 31), prašydamas priteisti: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai 11 584.80 eurų (40 000 Lt) neturtinę žalą; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, jo naudai 4 344,30 eurų (15 000 Lt) neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30 gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo pažeistos jo teisės, nes buvo laikomas perpildytose ir apleistose palatose. Dėl kalinimo nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, nuolat jausdavo baimę. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas, nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybė privalo atlyginti neteisėtais LAVL veiksmais padarytą žalą, nes kalinimas tokiomis sąlygomis prilyginamas kankinimui.
Skunde taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2014-12-18 Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) konvojavo jį iš vienos pataisos įstaigos (areštinės) į kitą. Tarnybos pareigūnai nuolat tyčiodavosi iš nuteistųjų, jiems grasindavo, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Sąlygos konvojaus automobiliuose buvo labai blogos. Viename automobilyje, kurio kamera be langų, būdavo apie 7 žmones. Automobiliuose nebuvo ventiliacijos, trūkdavo oro, buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas ir nešvara, žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta. Konvojaus pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo ir jo daiktų, grasindavo, žemindavo jo garbę ir orumą. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad konvojuojant pareiškėją buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatos. Dėl konvojavimo teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinę depresiją, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl valstybė turi atlyginti patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–9) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2010-03-24 iki 2010-04-28 buvo gydomas Bendrojo skyriaus 6 palatoje, kurios plotas 15,51 kv. m ir kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos. Duomenų, kiek konkrečiai asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose pačiose palatose kaip ir pareiškėjas, pateikti negali, nes tokios informacijos nerenka. To daryti neįpareigoja jokie teisės aktai. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, dėl to galėjo būti neužtikrintos teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014-12-29, todėl yra praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai yra pagrindas atmesti skundą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–37) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad nuteistieji / suimtieji yra konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Visi Tarnybos automobiliai naudojami remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei techninės apžiūros ataskaitomis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visuose automobiliuose yra atlikusi dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus ir nustačiusi, kad automobiliai atitinka teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 146.4 p. reikalavimus. Tarnyba užtikrina Taisyklių 109 p. laikymąsi, t. y. kad transporto priemonėse vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius. Taisyklių 146 p. reikalavimas nenustato, kad specialiajame transporte kiekvienam konvojuojamajam turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Taisyklių 3 p. nuostatas, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, todėl Tarnybos konvojaus pareigūnai, atlikdami savo pareigas, turi teisę nešiotis ginklus. Manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos pareigūnų veiksmuose negali būti nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, nes sąlygos konvojaus automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai yra pagrindas atmesti skundą.
Tarnyba taip pat prašo atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 11,16 eurų, kurias sudaro kopijų teismui parengimas (b. l. 46–48).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. G. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo LAVL ir konvojavimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30 jo laisvė LAVL buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, o laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2014-12-18 jis buvo konvojuojamas nesilaikant teisės aktų nuostatų.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skundą dėl žalos, kurią kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų laikotarpiu 2010-04-01 iki 2010-04-30, atlyginimo pareiškėjas padavė 2014-12-22 (b. l. 4), o dėl žalos, kildinamos iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2014-12-18, atlyginimo – 2015-01-12 (b. l. 32). LAVL ir Tarnyba prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Įvertinęs tai, kad dėl dalies skundo reikalavimų pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, pagrindas jį atnaujinti ex officio nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų LAVL laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30 ir iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2012-01-11, atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2014-12-18 iš vienos pataisos įstaigos į kitą jis buvo konvojuojamas perpildytose transporto priemonėse, neužtekdavo sėdimų vietų, nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, trūkdavo oro, buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas ir nešvara, žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta. Be to, konvojaus pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo ir jo daiktų, grasindavo, žemindavo pareiškėjo garbę ir orumą.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Duomenys iš pareiškėjo asmens bylos (b. l. 43) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2014-12-18 pareiškėjas buvo konvojuotas 2012-04-12 iš Marijampolės pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2012-04-17 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Raseinių policijos komisariato areštinę, 2012-04-19 iš Raseinių policijos komisariato areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2014-04-26 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus, 2012-05-24 iš Marijampolės pataisos namų į LAVL, 2012-06-14 iš LAVL į Marijampolės pataisos namus, 2014-09-04 iš Marijampolės pataisos namų į LAVL, 2014-09-18 iš LAVL į Marijampolės pataisos namus, 2014-10-02 iš Marijampolės pataisos namų į LAVL, 2014-10-09 iš LAVL į Marijampolės pataisos namus, 2014-12-11 iš Marijampolės pataisos namų į LAVL ir 2014-12-18 iš LAVL į Marijampolės pataisos namus.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais ,,MAZ 437040“ (valstybinis Nr. VVV096 ir VVV097, 43 sėdimos vietos, valstybinis Nr. TVU514, 33 sėdimos vietos), ,,VW Crafter“ (valstybinis Nr. EDL149, EDL150, EDL152, FUV253, EFS561, EFS558 – 19 sėdimų vietų), ,,Mercedes Benz 918“ (valstybinis Nr. DOK714), „Iveco Eurocargo“ (valstybinis Nr. GND472, 30 sėdimų vietų) (b. l. 49–84). Teismui pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad visos nurodytos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos (b. l. 85–117). Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.
Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinęs teismui pateiktus duomenis apie automobiliuose, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtas sėdimas vietas bei duomenis apie kartu su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičių, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba neužtikrino tinkamų konvojavimo sąlygų, t. y. neužtikrino, kad visi konvojuojamieji turėtų galimybę sėdėti. Pažymėtina, kad konvojuojamų asmenų skaičius ginčui aktualiu laikotarpiu neviršijo automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičiaus.
Taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų) kamerų dirbtinis apšvietimas. Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos matavimo protokolai bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 118–131) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriose buvo konvojuotas pareiškėjas, Taisyklių 146.4 p. reikalavimus atitiko (atitinka).
Taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse kiekvienam konvojuojam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.
Pagal Taisyklių 3 p., konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad konvojuodami nuteistuosius / suimtuosius konvojaus pareigūnai privalo būti ginkluoti.
Teismas taip pat pažymi, kad Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Susipažinęs su Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Tarnybos veiksmai. Kaip nurodyta anksčiau, automobiliai, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka ne tik techninius, bet ir Konvojavimo taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas paneigė objektyviai ir nuodugniai ištyręs Tarnybos pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Tarnyba prašo atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 11,16 eurų, kurias sudaro kopijų teismui parengimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 4 d. nustatyta, kad kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsižvelgiant į tai, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš Tarnybos veiksmų, atmestina kaip nepagrįsta, konstatuotina, kad Tarnyba yra įgijusi teisę į išlaidų atlyginimą.
Tarnyba teigia, kad, vykdydama teismo įpareigojimą ir teikdama su ginču susijusią medžiagą, turėjo daryti dokumentų kopijas. Kiekvienos kopijos kaina, pagal Tarnybos direktoriaus 2015-01-23 įsakymą Nr. 47V-31, yra 0,06 euro (b. l. 132). Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba 2015-03-16 raštu Nr. 47SD-379 pateikė teismui du egzempliorius po 83 lapus (teismo egzempliorius 84 lapai) su ginču susijusios medžiagos kopijų. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Tarnyba yra įgijusi teisę reikalauti atlyginti 10,02 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė darydama 167 lapų kopijas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti Viešojo saugumo tarnybai prie VRM iš pareiškėjo A. G. 10,02 eurų (dešimt eurų ir 2 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.