- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2180-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01278-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: antstolė I. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti jai bankroto bylą.
2. Nurodė, kad pasistatė du butus, jų statybai išleisdama 101 128,90 Eur sumą. Vieną butą 1996-12-20 padovanojo sūnui, o kitą butą 2016-12-20 pardavė už 130 000 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), atlikusi patikrinimą ir pakartotinį patikrinimą, 2020 m. sausio 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR06S0-51 ir nustatė, kad 2015-2016 metais pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 72 054,01 Eur. Nurodė, kad ji gautoms kitoms pajamoms pagrįsti nepateikė juridinę galią turinčių pajamų šaltinius patvirtinančių dokumentų bei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas nedeklaravo gautų pajamų, todėl 2015-2016 metų mokesčio bazė buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pritaikius išlaidų metodą. Patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai papildomai apskaičiuota mokėtina 12 027 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma. 2020 m. vasario 27 d. pareiškėja pateikė rašytines pastabas dėl 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo akto, kuriose nesutiko su VMI atlikta statybos išlaidų analize. Nurodė, kad gauna apie 300-500 Eur pajamų per mėnesį iš prekybos savo užaugintomis daržovėmis ir iš prekybos vištų kiaušiniais į namus atvažiuojantiems klientams. Inspekcija, išnagrinėjusi rašytines pastabas, 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo akto rezultatus ir nurodė pareiškėjai sumokėti 12 027 Eur GPM sumą, taip pat 3 635 Eur GPM delspinigių ir skyrė 3 608,00 Eur GPM baudą. Šis VMI sprendimas buvo apskųstas, tačiau paliktas galioti. Viso mokėtinos sumos sudaro 19 270 Eur, o pagal VMI 2022-01-27 pranešimą nesumokėti mokesčiai sudaro 19 490,21 Eur. Pažymėjo, kad neturi galimybės sumokėti priskaičiuotų mokesčių ir šių nesimokėtų mokesčių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA), todėl teikia pareiškimą iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad gaunamos pajamos sudaro apie 260,00 Eur, kitų pajamų neturi. Nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Pareiškėja turi savo vardu registruotą automobilį VW Golf, 1997 m., kurio vertė apie 300,00 Eur ir už kurį gauna transporto išlaidų kompensaciją – 9,75 Eur. Pareiškėjos vardu įregistruota daiktinė teise – uzufruktas į butą (duomenys neskelbtini), tačiau bute ji negyvena. Gyvena dukters nuosavybėje. Pažymėjo, jog pareiškėjai 75 metai, ji sena, ligota moteris, todėl neturi galimybės turtinei padėčiai pagerinti ir neturi galimybės ateityje gauti didesnes pajamas. Pareiškėja neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 MMA, sąskaitose esančių lėšų, akcijų, vertybinių popierių ar kito turto, taip pat neturi įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nėra suteikusi prievolių įvykdymo užtikrinimo, neturi kitų įsipareigojimų. Pareiškėja neturi skolininkų ir reikalavimo teisių į juos. Kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos – 350 Eur suma. Ši suma reikalinga: maistui 200 Eur, vaistams 100 Eur, elektrai 30 Eur ir kitoms reikmėms 20 Eur.
Atsiliepimas
3. VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, kito registruotino ar viršijančio 1 minimalią algą, turto, tačiau pareiškėjos vardu yra registruota kelių transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1997-01-29). Pareiškėjos vardu yra įregistruota daiktinė teisė – uzufruktas į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis miręs, nepilnamečių vaikų neturi. Gaunamos pareiškėjos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 260,00 Eur (senatvės pensija - 219,76 Eur, našlės pensija 28,93 Eur, transporto išlaidų kompensacija 9,75 Eur) atskaičius mokesčius.
6. Nustatė, kad pareiškėja turi įsipareigojimus VMI, pareiškėjos pateiktais duomenimis – 19 490,21 Eur sumai, VMI duomenimis – 20 031,71 Eur sumai. Nurodė, kad pareiškėjos mokestines nepriemokas VMI, be kita ko, sudaro 3 608,00 Eur dydžio bauda. Atsižvelgiant į FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, minėto dydžio mokestinė priemoka nenurašytina bankroto byloje. Pažymėjo, kad be VMI paskirtos baudos pareiškėjai mokestinės nepriemokos, VMI duomenimis, sudaro 16 423,71 Eur, todėl pareiškėjos skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršija 25 MMA, t. y. jos turtinė būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo du nekilnojamojo turto objektus, vieną jų padovanojo sūnui, o kitą 2016 m. gruodžio 20 d. pardavė už 130 000,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-01-09 iki 2017-12-03 pareiškėja nuolatos išgrynindavo dideles pinigų sumas. Pažymėjo, kad 2017-01-11 pareiškėja vienu kartu išgrynino 30 000,00 Eur. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad išgrynintos lėšos buvo skirtos kito namo statybai, tačiau kokio – detaliau negalėjo paaiškinti, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos paaiškinimus. Pareiškėja nuo 2013 m. iki 2016 m. nedeklaravo pajamų, todėl liko skolinga VMI 12 027,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, taip pat nesumokėtų delspinigių ir paskirtos baudos. Padarė išvadą, kad pareiškėja nesielgė atidžiai ir rūpestingai, pažeisdama įstatymo nuostatas nedeklaravo pajamų ir nesumokėjo valstybei gyventojų pajamų mokesčio, taip pat nepateikė išsamios informacijos apie tai, kur realizavo išgrynintas lėšas, gautas už nekilnojamojo turto pardavimą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys prieštarauja sąžiningo asmens elgesiui fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kontekste.
8. Teismas konstatavo, kad toks nagrinėjamas pareiškėjos (ne)veikimas rodo, kad pareiškėja ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti įsipareigojimų, t. y. ji nedeklaravo gautų pajamų, nesumokėjo valstybei priklausančių mokėti mokesčių, realizavo turimą turtą, o gautas lėšas už minėtą turtą išsigrynino nepaaiškindama, kur konkrečiai panaudojo 130 000,00 Eur, nurodydama, jog neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 MMA. Pareiškėja elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nedėdama pastangų atsiskaityti su kreditore bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų, o atvirkščiai, vengė sumokėti mokesčius, nedeklaravo pajamų. Sprendė, kad dėl šių priežasčių pareiškėja negali būti pripažinta sąžininga FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.
9. Padarė išvadą, kad pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditore, nesiėmė priemonių tam padaryti, o priešingai – išgryninusi pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, nesumokėjusi valstybei mokesčių, nurodė, kad pinigus panaudojo kito namo statybai. Teismo vertinimu, šis paaiškinimas ne paneigia, o patvirtina pareiškėjos mėginimą išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Nustatė, kad mokesčiai valstybei nesumokėti, be to, pareiškėja jokio nekilnojamojo turto šiuo metu neturi. Konstatavo, kad pareiškėja siekia ne atsiskaitymo su kreditore, o nurašyti esamas skolas, todėl toks jos (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja J. J. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodė, kad pareiškėja 2021-12-02 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pateikė dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos prašymą pagrindžiančius dokumentus. Prašymo pateikimo metu MMA sudarė 642 Eur, o tai reiškia, kad FABĮ nustatyta nemokumo suma atitiko 16 050 Eur, o nuo 2022 m. sausio mėn. MMA padidėjo iki 740 Eurų, t.y. įstatyme nustatyta nemokumo suma atitiko 18 500 Eur. Nurodė, kad įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma (20 031,71 Eurų) viršija FABĮ 2 str. 2 d. nustatytas 25 MMA, todėl pareiškėja atitinka nemokumo kriterijų.
12. Nurodė, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies turinį, nėra įskaitomos ne visos galimos asmeniui paskirtos baudos, bet tik tos baudos, kurios paskirtos būtent už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Pareiškėja nebuvo patraukta administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl mokesčių nesumokėjimo, jos atžvilgiu nėra priimtas nei nutarimas dėl administracinio nusižengimo, nei teismo nuosprendis ir šiais nesamais dokumentais pareiškėjai nėra paskirta 3 608 Eur bauda. Priešingai, 3 608 Eur GPM bauda pareiškėjai yra paskirta pagal Mokesčių administravimo 96–98, 139 straipsnius už neapskaičiuotus ir nedeklaruotus mokesčius. Kadangi ši bauda nėra skirta už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kaip tai numato FABĮ 29 str. 7 d., todėl kitu teisiniu pagrindu apskaičiuota ir paskirta 3608 Eur GPM bauda gali būti įskaitoma į asmens skolinių įsipareigojimų sudėtį, nes tokio draudimo minėta įstatymo norma nenumato, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
13. Nurodė, kad remiantis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo, turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2018-06-29. Todėl vertintini pareiškėjos veiksmus ir įsipareigojimus iki 2018-06-29, kurių bendra suma 20 031,71 Eur, nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo, nes jie atsirado daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Teigė, kad teismas privalėjo remtis per 3 pastaruosius metus įvykusiais įvykiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
16. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
17. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja turi įsipareigojimus VMI, kurie VMI pateiktais duomenimis sudaro 20 031,71 Eur. Pareiškėjos mokestines nepriemokas VMI, be kita ko, sudaro 3 608,00 Eur dydžio bauda. Kaip nurodo pati pareiškėja, 3 608 Eur GPM bauda pareiškėjai yra paskirta pagal Mokesčių administravimo 96 – 98, 139 straipsnius už neapskaičiuotus ir nedeklaruotus mokesčius. Minėta, kad nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, ir kitų įstatymų pažeidimus. Taigi, priešingai negu nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 3 608,00 Eur dydžio pareiškėjai paskirtos baudos nevertino nustatant pareiškėjos (ne)mokumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nustatant mokumą atsižvelgiama į MMA dydį, kuris buvo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu. Nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA sudaro 730 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad be VMI paskirtos baudos, pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudaro 16 423,71 Eur, darytina išvada, kad pareiškėjos skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršija 25 MMA (730 Eur x 25 = 18 250 Eur), t. y. pareiškėjos turtinė būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
19. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
22. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
23. Taigi, priešingai negu nurodė pareiškėja, remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, esant skolininko neteisėtų veiksmų ir nemokumo laiko nesutapimui, aplinkybė, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei prieš tris metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų sudaryti sąlygas nesąžiningam asmeniui bankrutuoti.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pasisakydama apie nemokumą sukėlusias priežastis nurodė, kad pareiškėja pasistatė du butus, jų statybai išleisdama 101 128,90 Eur sumą. Vieną butą 1996-12-20 padovanojo sūnui, o kitą butą 2016-12-20 pardavė už 130 000 Eur. VMI, atlikusi patikrinimą ir pakartotinį patikrinimą, 2020 m. sausio 27 d. surašė patikrinimo aktą ir nustatė, kad 2015-2016 m. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 72 054,01 Eur. Patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai papildomai apskaičiuota mokėtina 12 027 Eur GPM suma. Pareiškėja pateikė rašytinės pastabas. VMI, išnagrinėjusi rašytines pastabas, 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo akto rezultatus ir nurodė pareiškėjai sumokėti 12 027 Eur GPM sumą, taip pat 3 635 Eur GPM delspinigių ir skyrė 3 608 Eur GPM baudą. VMI sprendimas buvo apskųstas, tačiau paliktas galioti.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad nėra pajėgi įvykdyti VMI 2020 m. kovo 25 d. sprendimo ir bendrai sumokėti 20 031,71 Eur. Turimos prievolės atsiradimą sąlygojo nesąžiningi pareiškėjos veiksmai, kurie buvo atlikti 2015-2016 m., t. y. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Taigi pareiškėja nesielgė atidžiai ir rūpestingai, pažeisdama įstatymo nuostatas nedeklaravo pajamų ir nesumokėjo valstybei gyventojų pajamų mokesčio, kas vėliau sąlygojo pareiškėjos nesugebėjimą atsiskaityti su kreditore VMI. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmai yra esminė pareiškėjos tapimo nemokia priežastimi. Dėl šių priežasčių pareiškėja negali būti pripažinta sąžininga FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.