Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1912-484/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-12
Bylos Nr.: I-1912-484/2019
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-1912-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00178-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.14.1.2; 12.15.6; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“ atstovams advokatui T. U. ir Ž. T.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI, Inspekcija) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (6.5)-FR0682-112 patvirtino Klaipėdos AVMI 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-525 (toliau – Patikrinimo aktas) nurodymus pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BGT Auto“ (toliau – Bendrovė ar pareiškėja) sumokėti 30 329 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 6 347,55 Eur PVM delspinigių, 9098 Eur PVM baudą (30 proc. mokesčio dydžio), 18 064 Eur pelno mokesčio (toliau – PM), 3 135,25 Eur PM delspinigių ir 5 419 Eur PM baudą (30 proc. mokesčio dydžio) (MGK byla, I t., b. l. 71-94; 49-53).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 69-65 „Dėl UAB „BGT Auto“ (į. k. 300659651) 2018-05-09 skundo” patvirtino Klaipėdos AVMI 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-l 12 (MGK byla, I t., b. l. 3-4).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu dėl UAB „BGT Auto“ skundo Nr. S-223(7-165/2018) pakeitė VMI prie FM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 69-65 ir vietoj nurodymo pareiškėjai sumokėti 30 329 Eur PVM, 6 347,55 Eur PVM delspinigių, 9098 Eur PVM baudą, 18 064 Eur PM, 3 135,25 Eur PM delspinigių ir 5 419 Eur PM baudą nurodė pareiškėjai sumokėti 26 874 Eur PVM, 5811,18 Eur PVM delspinigius, 8062 PVM baudą, 17169 Eur PM, 2980,70 Eur PM delspinigius ir 5150 PM baudą (MGK byla, IV t., b. l. 74-87).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „BGT Auto“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti MGK 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-23 (7-165/2018), VMI prie LR FM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 69-65 ir Klaipėdos AVMI 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-112, bei nutraukti patikrinimo procedūras, kurios atliekamos Bendrovės atžvilgiu (b. l. 1-5).

Bendrovė paaiškina, kad mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą už 2013-2014 m., nustatė, jog Bendrovė, pirkdama ir vėliau parduodama naudotas transporto priemones, neva neapskaitė dalies gautų pajamų ir nesumokėjo PVM ir PM. Mokesčių administratorius, nagrinėdamas ir vertindamas Bendrovės buhalterinę apskaitą, nustatė, kad UAB „BGT Auto“ 2013-2014 m. iš Europos Sąjungos valstybių (toliau – ES) tiekėjų Prancūzijos mokesčių mokėtojų įsigijo 288 transporto priemones (2013 m. – 146 transporto priemones, 2014 m. 142 transporto priemones) už 2 930 717,61 Lt (2013 m. – 1 756 454,82 Lt ir 2014 m. – 1 174 262,79 Lt). Bendrovės direktorius mokesčių administratoriui nurodė, kad Bendrovės veikla ir prekės buvo orientuotos pardavimams į NVS šalis. Tikrinamuoju laikotarpiu NVS šalys įsivedė papildomus muito mokesčius, todėl pirkėjų skaičius staiga ženkliai sumažėjo, ką patvirtina ir pats mokesčių administratorius atliktais skaičiavimais, todėl teko nupirktas prekes parduoti už ženkliai mažesnę kainą, nei buvo tikimasi jas parduoti NVS piliečiams. Dėl tokių pasikeitimų nukentėjo Bendrovės pelningumas ir antkainiai. Tačiau šias aplinkybes mokesčių administratorius įvertino kritiškai.

Bendrovė teigia, kad mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima papildomas mokesčių sumas apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio nuostatomis. Nurodo, kad Bendrovė per 2013-2014 m. Lietuvos fiziniams asmenims pardavė 154 transporto priemones. Pažymi, kad mokesčių administratorius remiasi tik 5 asmenų paaiškinimais, nurodžiusiais už transporto priemones mokėjus daugiau, nei nurodyta pardavimo dokumentuose, taip pat remiasi atskirais duomenimis (registravimo datos, draudimo įsigijimo datos, skelbimuose esantys duomenys, statistikos duomenys), kurių pagrindu negalima spręsti dėl transporto priemonių pardavimo kainos. Be to, pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su minėtų 5 apklaustųjų fizinių asmenų paaiškinimais. Pareiškėjos nuomone, naudoti duomenys neleidžia tiksliai ir objektyviai atlikti vertinimo. Dauguma transporto priemones įsigijusių asmenų patvirtino mokėję pardavimo dokumentuose nurodytas kainas.

Pažymi, kad MAĮ 70 straipsnis įpareigoja mokesčių administratorių pagrįsti mokesčių apskaičiavimą. Teigia, kad Bendrovė patikrinimo eigoje pateikė reikiamus dokumentus, kurių neigti nėra jokio pagrindo. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokius dokumentus pateikė paaiškinimus pateikę asmenys, kurie neva teigia, jog už įsigytas transporto priemones sumokėjo daugiau nei nurodyta pardavimo dokumentuose. Bendrovės manymu, MGK ir mokesčių administratorius privalėjo įvertinti situaciją kur kas plačiau, t. y. atsižvelgti, jog paaiškinimus teikė gyventojai, kurie galimai siekia sau palankesnės situacijos.

Nurodo, kad MAĮ 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio (mokesčio sumą apskaičiuoti pagal įvertinimą) turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją“, o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“ Bendrovės manymu, vidutinio antkainio skaičiavimas nėra objektyvus, nes mokestinio patikrinimo metu nebuvo įsįgilinta į sudarytų sandorių tikrąsias aplinkybes, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog Bendrovė, sudarydama sandorius su pirkėjais, neapskaičiavo dalies gautų pajamų. Visi paskaičiavimai grindžiami išimtinai teoriniais pamastymais bei samprotavimais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius, norėdamas tinkamai taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, remdamasis tinkamais ir teisingais šaltiniais, pirmiausiai turėjo nustatyti, ar parduotų automobilių pardavimo kaina, nurodyta pardavimo dokumentuose, neatitinka rinkos kainos. Nors mokesčių administratorius teigia, jog tai buvo nustatyta, tačiau, kaip matyti iš paties Patikrinimo akto, šiuo atveju buvo remiamasi vos 5 pirkėjų nepatikimais ir abejones keliančiais duomenimis. Mokesčių administratoriaus surinktoje informacijoje nėra nė vieno duomens, dokumento, įrodymo, kad Bendrovė transporto priemones būtų pardavusi kita kaina, nei užfiksuota dokumentuose. Juo labiau, mokesčių administratorius pats surinko papildomus įrodymus iš pirkėjų, kurie patvirtino, kad sandoriai sudaryti būtent tokiomis sąlygomis, kokios jos nurodytos dokumentuose. Vadinasi, šiuo atveju lieka neaišku ir nesuprantama, kokiu pagrindu mokesčių administratorius turi teisę neatsižvelgti į gautų pirkėjų patvirtinimų visumą ir juos ignoruodamas iš naujo perskaičiuoti kainas.

Nurodo, kad Bendrovė 2018 m. lapkričio 16 d. MGK pateikė lentelę, kurioje atsispindi apklaustų fizinių asmenų duomenys dėl automobilių kainų ir pateiktas paties mokesčių administratoriaus tų pačių automobilių kainų perskaičiavimas. MGK posėdžio metu Bendrovė pažymėjo, kad turi pagrindo teigti, jog 15 atvejų mokesčių administratorius, neturėdamas jokių objektyvių paaiškinimų, nepagrįstai perskaičiuoja automobilių kainas, nors Patikrinimo akte ir teigia, jog pirkėjų paaiškinimai yra objektyvūs įrodymai. Pažymi, kad mokesčių administratorius nei Patikrinimo akte, nei vėliau priimtuose sprendimuose dėl nurodytų 15 asmenų paaiškinimų nepasisakė ir jų savo apskaičiavimų neaiškino iki to laiko, kol MGK buvo pateikti abejones keliantys skaičiavimai. Pareiškėjai nuostabą kelia tai, kad MGK pripažįsta, jog 5 automobiliai privalo būti eliminuoti iš mokesčių apskaičiavimo, atsižvelgiant į pirkėjų pateiktus paaiškinimus, o 9 atvejais užtenka mokesčių administratoriui pateikti iš skelbimo portalo www.autoplius.lt duomenis ir 1 atveju duomenis iš VĮ “Regitra”, kurie laikytini patikimais įrodymais. Bendrovė nesutinka su tokiomis išvadomis, nes, visų pirma, internetinio portalo www.autoplius.lt duomenys negali būti laikomi tinkamu ir patikimu informacijos šaltiniu, kai tuo tarpu mokestinio patikrinimo metu buvo gauti pirkėjų duomenys dėl automobilių įsigijimo kainų pagrįstumo. Tiek MGK, tiek VMI laikosi pozicijos, jog pirkėjų pateikti duomenys yra objektyvūs ir nešališki įrodymai, todėl taip ir lieka neaišku, kodėl išvadas grindžiant 5 asmenų paaiškinimais tokie duomenys tinkami, o vėliau 9 atvejais užtenka panagrinėti skelbimuose esančius duomenis ir paaiškinimus laikyti neobjektyviais. Taip pat nėra aišku, kokie skelbimų duomenys buvo vertinti MGK ir VMI, ir kokie duomenys pateikti iš VĮ Regitra. Tokių duomenų Bendrovė negavo ir neturi. Bendrovė taip pat negali plačiau komentuoti atliktų mokesčių perskaičiavimų, nes tokių duomenų tiesiog negavo ir jų neturi.

Dėl MGK ir VMI akcentuojamų aplinkybių, kad Bendrovės veikla buvo finansuojama gautomis paskolomis, pareiškėja skunde nurodo, kad tokie duomenys buvo tiesiog interpretuojami netinkamai ir neteisingai, todėl kartu su šiuo skundu pateikia išrašus iš buhalterinės apskaitos, kurie patvirtina aplinkybes, jog Bendrovės vadovų paskolų suteikimas buvo trumpalaikis procesas, nes suteiktos paskolos buvo grąžintos per trumpą laiką. Kaip ir nurodė MGK posėdžio metu, Bendrovės vadovai vertino įmonės pelningumą ir pačią veiklą, todėl atsižvelgdami ir prastus rezultatus sustabdė Bendrovės veiklą dar iki pradedant mokestinį patikrinimą.

Dėl nurodytų priežasčių Bendrovė nesutinka su MGK sprendimu, nes jis yra neobjektyvus ir neteisingas. Atmesti pirkėjų paaiškinimus vien skelbimuose buvusios informacijos pagrindu nėra jokio pagrindo. Juo labiau, pripažinus 5 atvejus kaip netinkamais apskaičiuojant mokesčių sumas, kyla klausimas, kiek objektyvus ir teisingas mokesčių apskaičiavimas. Šiuo atveju MGK ir VMI remiasi vien tik teoriniais pamąstymais ir mokesčių bazę nustatė neteisingai, naudojami duomenys neatspindi kuo tikslesnių skaičiavimams atlikti reikalingų rodiklių, surinktos informacijos kiekis yra nepakankamas, mokesčio bazei nustatyti parinktas toks informacijos šaltinis, kuris neleidžia tiksliai ir objektyviausiai atlikti vertinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka ir su paskirtų baudų dydžiu. Nurodo, kad MGK ir VMI atskomybę sunkinančia aplinkybe laiko Bendrovės siekį išvengti mokesčių mokėjimo, tačiau to nepagrindžia įrodymais. Bendrovė laikosi pozicijos, kad bauda negalėjo būti didesnė nei 10 proc. dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime su UAB „BGT Auto“ skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 96-99). Atsiliepime paaiškina, kad Inspekcija atliko pareiškėjos PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama veiklą, pardavimo dokumentuose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, transporto priemonių pardavimą įformino ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis, todėl Inspekcija vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punkto nuostatomis ir pritaikė ekonominių modelių metodą. Inspekcija nustatė, kad 2013-2014 m. pareiškėja pardavė 294 naudotus automobilius, daugiausia įgytų Prancūzijoje, už kurių pardavimą apskaitė 3 512 763 Lt pardavimo pajamų, tuo tarpu palyginus pareiškėjos pelningumą su statistiniais šalies duomenimis ir Tauragės apskrities įmonių, vykdančių prekybą naudotais automobiliais rodiklius, akivaizdu, jog jis yra žymiai mažesnis, kas rodo pareiškėjos rodiklių neatitikimą rinkos sąlygoms. Inspekcija taip pat nustatė, kad atsitiktine tvarka atrinktų Tauragės apskrities įmonių bendrasis pelningumas ir grynasis pelningumas viršija Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje sektoriuje G45 „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ rodiklius. Iš pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjos bendrasis pelningumas 2013 m. buvo 4,3 karto, 2014 m. – 4,5 karto, o grynasis pelningumas 2013 m. – 6,4 karto, 2014 m. – 4,1 karto mažesnis už atsitiktine tvarka atrinktų įmonių pelningumą. Pagal pareiškėjos Metinėse PM deklaracijose pateiktus duomenis Inspekcija nustatė, jog per 5 paskutinius veiklos metus, t. y. 2010-2014 m. laikotarpiu, ji uždirbo 12 040 405 Lt apskaitytų pajamų, o PM apskaičiavo ir deklaravo 17 281 Lt, kas sudaro tik 0,14 proc. visos apskaitytų pajamų sumos. Įvertinus pateiktus duomenis, Inspekcija padarė išvadą, jog pareiškėja 2014 m., taikydama didesnį antkainį, apskaitė ir daugiau veiklos sąnaudų, kurios turėjo įtakos pareiškėjos veiklos rezultatams. Iš duomenų visumos Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėjos finansiniai rodikliai yra prasti, oficialiai trūksta apyvartinių lėšų, kurias pareiškėja dengia nuolat skolindamasi pinigines lėšas iš fizinių asmenų.

Šiuo aspektu VMI prie FM pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog esant tokiai situacijai, kada įmonė veikia nepelningai ir ši situacija tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o ūkio subjekto dalyviai deklaruoja investuojantys į verslą gana ženklias pinigines lėšas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-409/2014, 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017), todėl aukščiau minėti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą mokesčių administratoriui apskaičiuoti pareiškėjai papildomai mokėtinus mokesčius taikant MAĮ 70 straipsnį.

Nurodo, kad nustatydama pareiškėjos parduotų transporto priemonių vertę Inspekcija naudojosi informacija iš VŠĮ „Emprekis“ informacinės sistemos, www.autoplius.lt internetinės svetainės, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais duomenimis ir transporto priemones pirkusių asmenų pateiktais paaiškinimais. Inspekcija nustatė, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu pirkėjams Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims su standartiniu PVM tarifu pardavė iš viso 234 transporto priemones, iš jų 154 transporto priemones Lietuvoje registruotiems fiziniams asmenims bei 80 transporto priemonių – Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims. Iš 234 transporto priemonių 32 transporto priemonės nebuvo draustos, 14 transporto priemonių draustos vėliau nei kitą dieną po pardavimo, todėl šios 46 transporto priemonės eliminuotos skaičiuojant pareiškėjos neapskaitytas pajamas. Padaryta išvada, kad 188 transporto priemonės buvo tvarkingos, važiuojančios ir galėjo dalyvauti eisme. Taip pat įvertinta tai, kad iš neapskaitytų pajamų apskaičiavimo pagal MAĮ 70 straipsnį dėl pardavimo ne žemiau už rinkos kainą eliminuota 18 transporto priemonių, dar 1 transporto priemonė eliminuota, nes pareiškėja ją pardavė nuostolingai, t. y. žemiau savikainos, 5 transporto priemonės eliminuotos pagal 5 pirkėjų pateiktus paaiškinimus ir nurodytas pirkimo kainas apskaičiuotos palyginus apskaitoje apskaitytas kainas su pirkėjų nurodytomis kainomis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 5 pirkėjų nurodyta transporto priemonių pardavimo kaina yra 35,01 proc. didesnė nei apskaityta pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas svertinis vidurkis buvo didesnis nei apklausų duomenimis gautas vidutinis skirtumas nuo apskaitytos sumos, todėl neapskaitytų pareiškėjos pajamų apskaičiavimui taikytas apklausų duomenimis gautas pareiškėjos neapskaitytų pajamų procentas – 35,01 proc. Šis procentas taikytas pareiškėjos pardavimams, kuriems taikomas 21 proc. PVM tarifas ir kurie buvo drausti dar iki transporto priemonės pardavimo, transporto priemonės pardavimo dieną, arba viena diena po transporto priemonės pardavimo. Inspekcija nustatė, kad dalis transporto priemonių buvo parduotos už aukštesnę nei rinkos kainą, todėl skaičiuojant pareiškėjos neapskaitytas pajamas šios transporto priemonės eliminuotos iš apskaičiavimų. Neapskaitytos pajamos pagal MAĮ 70 straipsnį apskaičiuotos nuo 164 transporto priemonių.

Nustatant pareiškėjo neapskaitytas pajamas, apskaityta kiekvienos transporto priemonės kaina be PVM (164 transporto priemonių, parduotų taikant 21 proc. PVM tarifą) pardavimo kaina padidinta 35,01 proc. Tokiu būdu gaunama pareiškėjos pajamų suma, kurią pareiškėja būtų gavusi, jei ūkines operacijas būtų apskaičiusi pagal realiai įvykusias aplinkybes. Nuo transporto priemonių, už kurias pirkėjai nurodė sumokėję daugiau (5 transporto priemonių) ir sumokėtą kainą įvardino, neapskaitytos pajamos apskaičiuotos pagal pirkėjų nurodytą kainą. Kiekvieno automobilio pardavimo kainas padidinus 35,01 proc., 62 transporto priemonių kainos gautos didesnės nei rinkos kaina, todėl, kad nebūtų neatitikimo rinkos kainoms, mokestinio patikrinimo metu perskaičiuota transporto priemonės, kurios kaina pridėjus 35,01 proc. pardavimo kainą yra imama VšĮ „Emprekis“ pateikta rinkos kaina. Kadangi dalis mokestinio patikrinimo metu perskaičiuotų kainų jau yra apskaityta pareiškėjos apskaitoje, jos neapskaitytos pajamos nustatomos iš apskaičiuotos naujos pardavimo kainos be PVM atėmus apskaitytą pardavimo kainą be PVM.

Nurodo, kad Inspekcija taip pat konstatavo, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė 132 016,59 Eur gautų pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo 29 228 Eur PVM ir 18 064 Eur PM, bei 3 automobilių ((duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui Kirgizijos ir Ukrainos piliečiams nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, kadangi Inspekcijai nepateikė šių automobilių eksportą pagrindžiančių dokumentų, todėl pareiškėjai papildomai apskaičiavo 1 101 Eur PVM. Pažymi, kad dėl šių automobilių pareiškėja Komisijai posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus, pagal kuriuos mokesčių administratorius pateikė PVM perskaičiavimus.

Dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo pagrįstumo atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius mokesčius pagal šioje teisės normoje nurodytu būdu gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas savo nustatytus įvertinimo metodus (nustatytus Taisyklėse) arba jų netaikydamas. Metodų, nustatytų Taisyklėse, jis gali netaikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. O kai turima informacija yra nepakankama tokio pobūdžio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis ekonomikos – finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2.-6.3., 28-29 punktai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai mokėtini mokesčiai apskaičiuoti taikant ekonominių modelių metodą, numatytą Taisyklių 6.3.6. papunktyje, o mokestinei bazei apskaičiuoti naudotasi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais.

VMI prie FM nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti papildomas mokesčių sumas vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, kadangi surinkti įrodymai liudija, kad pareiškėjos apskaityti transporto priemonių pardavimo sandoriai neatitinka įprastų verslo standartų siekiant maksimalios ekonominės naudos, pareiškėjai nuolat trūksta apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, todėl apskaitomos paskolos iš pareiškėjo akcininkų, susijusių fizinių asmenų pareiškėja už parduotas transporto priemones nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, buhalterinėje apskaitoje sistemingai fiksavo ir į mokesčių deklaracijas įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl mokesčio bazės įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti nebuvo galimybės (tiesiogiai, pagal pareiškėjos apskaitos dokumentus). Pabrėžia, kad Inspekcija atliko pakankamai veiksmų, kad konstatuotų aukščiau minėtą aplinkybę, t. y. be jau minėtų veiksmų teikė paklausimus tiek Lietuvos fiziniams asmenims, tiek užsienio mokesčių administratoriams (Latvija, Lenkija), atliko parduotų transporto priemonių vertės palyginimą su vidutinėmis rinkos kainomis, taip pat Inspekcija aiškinosi pareiškėjos patalpintų skelbimų turinį. Pabrėžia, kad kai mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos tvarkymas apskaitoje neatspindi visų gautų pajamų, tai yra viena iš prielaidų taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Taigi, kaip ginčijamame sprendime nurodė ir MGK, šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, kadangi egzistavo sąlygos šios normos taikymui.

Nesutikdama su pareiškėjos teiginiais, kad Inspekcijos naudojami duomenys neatspindi kuo tikslesnių skaičiavimams atlikti reikalingų rodiklių, surinktos informacijos kiekis yra nepakankamas, mokesčio bazei parinktas informacijos šaltinis neleidžia tiksliai ir objektyviausiai atlikti vertinimo, atsakovė remiasi LVAT išaiškinimu, kad MAĮ 70 straipsnis skirtas ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų (LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007; 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2491/2011).

Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog mokesčių administratorius rėmėsi tik 5 asmenų paaiškinimais, kurie nurodė, kad automobilius pirko didesne kaina, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, pažymi, kad įstatymų nustatyta tvarka konstatavus, jog bent dalis tokių mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų neatspindi tikrojo jų turinio, įrodymų pakankamumo prasme tai gali sudaryti prielaidas bei pagrindą mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir likusių analogiškų ūkinių operacijų atžvilgiu. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2004 m. liepos 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-8-396-2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6, p. 110-119; 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010). Šiame kontekste VMI prie FM pabrėžia, kad visos byloje nustatytos aplinkybės remiantis ne pavieniais įrodymais, paaiškinimais ir pan., o visų nustatytų aplinkybių bei įrodymų visuma.

Dėl skelbimų portalo www.autoplius.lt, kaip informacijos šaltinio patikimumo, atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius MGK papildomai pateikė duomenis, būtent dėl tų automobilių (pagal pareiškėjos pateiktą 15 automobilių lentelę), kuriuos surado/identifikavo pagal parduotų automobilių VIN kodus, dėl kurių taip pat detaliai pasisakė skundžiamame sprendime MGK ir tuo pagrindu iš 15 automobilių eliminavo 5, dėl kurių kreipėsi į mokesčių administratorių, kad šis atliktų perskaičiavimus, įvertinus, jog 5 fiziniai asmenys iš 15 asmenų pareiškėjai už įsigytas transporto priemones mokėjo tiek, kiek nurodyta pareiškėjo pateiktuose pardavimo dokumentuose.

Atsakydama į pareiškėjos skundo argumentus dėl baudos dydžio, atsakovė paaiškina, kad pareiškėjai 30 proc. dydžio bauda buvo paskirta atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatyti jos sąmoningi ir kryptingi veiksmai, siekiant išvengti PVM ir PM mokėjimo, dėl ko mokestinio patikrinimo metu Inspekcija mokesčius turėjo apskaičiuoti taikydama MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taip pat, kad pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui paaiškinimus ir dokumentus. Pažymi, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau ir lemiančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą, todėl mano, kad paskirtos baudos dydis atitinka atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl MGK sprendimo atsakovė nurodo, kad MGK visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines bei teisines aplinkybes, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, remiantis atsiliepimo į skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl papildomai, taikant MAĮ 70 straipnyje įtvirtintą netiesioginį mokesčio apskaičiavimo metodą, apskaičiuotų PVM ir PM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-525 (toliau – patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjai apskaičiavo 48 393 Eur papildomai mokėtinų mokesčių (30 329 Eur PVM ir 18 064 Eur PM), iš kurių taikant MAĮ 70 straipsnį apskaičiuota: 29 228 Eur (100 919 Lt) PVM ir 18 064 Eur PM (62371 Lt) (MGK byla, I t., b. l. 71-94).

Pareiškėja dėl patikrinimo akto Inspekcijai pateikė rašytines pastabas (MGK byla, I t., b. l. 65-68).

Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas dėl jo, 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-112 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 30 329 Eur PVM, 6 347,55 Eur PVM delspinigių, 18 064 Eur PM, 3135,25 Eur PM delspinigių ir skyrė 9 098 Eur PVM ir 5419 Eur PM baudas (MGK byla, I t., 49-53).

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, 2018 m. gegužės 10 d. su skundu kreipėsi į VMI prie FM (MGK byla, I t., b. l. 45-48). VMI prie FM 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 69-65 netenkino minėto skundo bei patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą (MGK byla, I t., b. l. 37-40).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu VMI prie FM sprendimu, 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą MGK, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-223(7-165/2018) pakeitė VMI prie FM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 69-65 ir vietoj nurodymo pareiškėjai sumokėti 30 329 Eur PVM, 6 347,55 Eur PVM delspinigius, 9098 Eur PVM baudą, 18 064 Eur PM, 3 135,25 Eur PM delspinigius ir 5 419 Eur PM baudą nurodė pareiškėjai sumokėti 26 874 Eur PVM, 5811,18 Eur PVM delspinigius, 8062 PVM baudą, 17169 Eur PM, 2980,70 Eur PM delspinigius ir 5150 PM baudą (toliau – MGK sprendimas; MGK byla, IV t., b. l. 74-87).

Pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtais aukščiau paminėtais sprendimais, pateikė skundą teismui (b. l. 1-5).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad pareiškėja vykdydama veiklą pardavimo dokumentuose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, transporto priemonių pardavimą įformino ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis, todėl nustatydama pareiškėjos mokesčių bazę vadovavosi MAĮ 70 straipsniu bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punkto nuostatomis, taikydama ekonominių modelių metodą.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1 ppapunktis); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais) (4.2 papunktis); tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3 papunktis); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4 papunktis). Pagal Taisyklių 6 punktą, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius: konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte (6.1 papunktis); parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingus įvertinimui atlikti, mokesčių administratorius turi parinkti tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį, o įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai (6.2 papunktis); atlieka vertinimą, kurį mokesčių administratorius turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti ekonominių modelių vertinimo metodą (6.3, 6.3.6 punktai); atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes (konkurencinę padėtį, veiklos sąlygas, pobūdį, specifiką ir kita), jeigu jų tiesioginė įtaka gali būti įvertinta, o jeigu nėra galimybės įvertinti ir dokumentais, skaičiavimais ar kitu būdu pagrįsti minėtų aplinkybių įtakos, tokiu atveju mokesčių administratorius skaičiavimų tikslinti neprivalo (6.4 punktas). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus įvertinimo rezultatai turi būti pagrįsti atliktais palyginimais, skaičiavimais, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo apskaičiuotas mokestis. Ekonominių modelių metodas sureguliuotas Taisyklių IX skyriuje (25–27 punktai). Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad: taikant šį vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių; šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius; tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad: surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos); pasirenkamas skaičiavimo modelis priklausys nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti; vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokį (-ius) informacijos šaltinį (-ius), kuris (-ie) leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Taisyklių 29.11 papunktyje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis informacija, gauta iš kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją. Pagal Taisyklių 30 punktą Taisyklės neriboja papildomų mokesčių administratoriaus veiksmų, atliekamų vadovaujantis atitinkamų teisės aktų nuostatomis.

MAĮ 67, 70 straipsniuose ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą sistemiškai aiškinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, konstatuotina, kad Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo metu privalėjo surinkti ir pareiškėjai pateikti pakankamai duomenų, įrodančių papildomai priskaičiuotų PVM ir PM apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Pareiškėjai, kuri nesutinka su jai papildomai paskaičiuota mokesčių suma, kyla pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčius. Mokesčių administratorius pagal savo įvertinimą pareiškėjai papildomai apskaičiuoti PVM ir PM už 2013-2014 m. galėjo tik nustatęs, kad pareiškėja nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2013-2014 m. apskaičiuoti šiuos mokesčius, netvarkė ir (arba) nesaugojo apskaitos ir kitų dokumentų, nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir dėl to pareiškėjai mokėtinų PVM ir PM už 2013-2014 m. dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius, pagal savo įvertinimą apskaičiuodamas pareiškėjai papildomai mokėtinų PVM ir PM už 2013-2014 m. dydį, galėjo taikyti Taisyklėse įtvirtintą ekonominių modelių vertinimo metodą, tačiau pasirinkdamas šį metodą, jis privalėjo atsižvelgti į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o pasirinktasis ekonominio vertinimo kriterijus turėjo atitikti protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Mokesčių administratorius pagal savo įvertinimą, taikydamas ekonominių modelių metodą, apskaičiuodamas papildomai mokėtinus PVM ir PM už 2013-2014 metus dydį, galėjo naudoti duomenis iš įvairių informacijos šaltinių, tačiau tokie šaltiniai turėjo būti parenkami taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius; surinktiems duomenims įvertinti turėjo būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turėjo atlikti skaičiavimus, įvertindamas visas tiesioginę įtaką tokiems skaičiavimams turinčias aplinkybes.

Patikrinimo akte nustatyta, kad 2013-2014 m. pareiškėja vykdė prekybą naudotais automobiliais. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja iš Europos Sąjungos valstybių tiekėjų Prancūzijos mokesčių mokėtojų įsigijo 288 transporto priemones. Įmonės Prancūzijoje pirkti automobiliai su nedideliais defektais (su variklio, važiuoklės, greičių dėžės ir kitais smulkiais defektais, subraižyti, įskilęs automobilio stiklas ir pan.). 2013-2014 m. pareiškėja Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse registruotiems fiziniams ir juridniams asmenims iš viso pardavė 294 naudotus automobilius, už kurių pardavimą apskaitė 3 512 763 Lt pardavimo pajamų, tuo tarpu palyginus pareiškėjos pelningumą su statistiniais šalies duomenimis ir Tauragės apskrities įmonių, vykdančių prekybą naudotais automobiliais, rodiklius, vietos mokesčių administratorius nustatė, jog jis yra žymiai mažesnis (žr. Patikrinimo akto 4-5 l.). Inspekcija taip pat nustatė, kad 2013 m. Tauragės apskrities atsitiktine tvarka atrinktų juridinių asmenų – įmonių, užsiimančių analogiška veikla, vidutinis antkainis sudarė 21,68 proc., bendrasis pelningumas – 17,82 proc., grynasis pelningumas 4,53 proc., už 2014 m. nustatyta, kad vidutinis antkainis sudarė 41,59 proc., bendrasis pelningumas – 29,4 proc., grynasis pelningumas – 6,8 proc. Kai tuo tarpu pareiškėjos 2013 m. parduotų transportų priemonių antkainis, sąnaudomis laikant tik transporto priemonių įsigijimo sumą, sudaro 11,99 proc., o 2014 m. – 15,52 proc. Įvertinus pareiškėjos 2013-2014 m. patirtas veiklos sąnaudas, jos apskaitytas prekybinis antkainis tikrinamuoju laikotarpiu buvo neigiamas.

Pareiškėja šių aplinkybių iš esmės nekvestionuoja. Bendrovės vadovas veiklos neatitikimą rinkos sąlygoms aiškina pirkėjų iš Rusijos ir Baltarusijos praradimu ir dėl to pasikeitusiu perkamų automobilių asortimentu bei kainomis, kuriomis būtų galima konkuruoti rinkoje.

Dėl šių paaiškinimų pažymėtina, kad remiantis patikrinimo duomenimis, 2013-2014 m. transporto priemonių pardavimai NVS šalių piliečiams sudarė tik 5,8 proc. visų parduotų transporto priemonių pardavimų, kai tuo tarpu didžiausia dalis pardavimų buvo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pirkėjams. Todėl darytina išvada, kad aplinkybės dėl pirkėjų iš NVS šalių sumažėjimo nepagrindžia pareiškėjos veiklos rezultatų ir pasirinktos verslo strategijos.

Pagal pareiškėjos Metinėse PM deklaracijose pateiktus duomenis Inspekcija nustatė, jog per 5 paskutinius veiklos metus, t. y. 2010-2014 m. laikotarpiu, pareiškėja uždirbo 12 040 405 Lt apskaitytų pajamų, o PM apskaičiavo ir deklaravo 17 281 Lt, kas sudaro tik 0,14 proc. visos apskaitytų pajamų sumos: 2010 m. gavo 2 395 105 Lt pajamų, 17 479 Lt pelno, PM 2 622 Lt; 2011 m. gavo 4 076 654 Lt pajamų, 87 615 Lt pelno, PM 13 142 Lt; 2012 m. gavo 2 052 623 Lt pajamų, 10 112 Lt pelno, PM 1 517 Lt; 2013 m. gavo 1 949 625 Lt pajamų, patyrė 13 909 Lt nuostolio, PM 0 Lt; 2014 m. gavo 1 566 398 Lt pajamų, patyrė 26 111 Lt nuostolio, PM 0 Lt. Įvertinus pateiktus duomenis Inspekcija padarė išvadą, jog pareiškėja 2014 m., taikydama didesnį antkainį, apskaitė ir daugiau veiklos sąnaudų, kurios turėjo įtakos pareiškėjos veiklos rezultatams. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjos patirti nuostoliai buvo sąlygoti žemo apskaityto pardavimo antkainio, ko pasekmėje ji nuo gautų pajamų neapskaičiavo mokėtino PM (deklaravo mokestinius nuostolius už 2013-2014 m.).

Patikrinimo metu Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėjos finansiniai rodikliai yra blogi, trūksta apyvartinių lėšų, kurias pareiškėja dengia nuolat skolindamasi pinigines lėšas iš su įmone susijusių fizinių asmenų, t. y. 2013 m. sausio 1 d. negrąžintų paskolų iš fizinių asmenų likutis (Kitos skolos, sąskaita 442) sudarė 117 090,68 Lt (V. A. (Ž. T. uošvės) suteikta 30 000 Lt paskola, Valerijos O. T. (akcininkų motinos) suteikta 45000 Lt paskola, Ž. T. suteikta 21373,88 Lt paskola, R. T. suteikta 20716,80 Lt paskola.), 2013 m. gruodžio 31 d. – 174892,48 Lt. 2013 m. iš fizinių asmenų gautų paskolų suma iš viso 137 036,80 Lt (akcininkai: Ž. T. pareiškėjai suteikė 30 000 Lt ir R. T. – 107 036,80 Lt paskolų), per 2013 m. jiems grąžinta iš viso 79 235,00 Lt paskolų. Pagal pareiškėjos Didžiosios knygos duomenis 2014 m. sausio 1 d. paskolų iš fizinių asmenų likutis (Kitos skolos, sąskaita 442) sudarė 174 892,48 Lt, per 2014 m. grąžinta paskolų pareiškėjos akcininkams Ž. T. – 26 892,48 Lt, R. T. – 73 000 Lt. Negrąžintų paskolų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 75 000 Lt: V. A. – 30 000 Lt ir V. O. T. – 45 000 Lt. Suteiktų paskolų pareiškėja neneigia, aiškina tai apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau nurodo, kad tokios paskolos buvo grąžinamos per trumpą laiką.

Palyginęs pareiškėjos parduotų automobilių kainas su statistiniais duomenimis apie automobilių rinkos kainas, t. y. su VšĮ „Emprekis“ informacinėse sistemose nurodytomis rinkos kainomis, bei su pareiškėjos patalpintuose skelbimuose internetiniame portale www.autoplius.lt nurodytomis parduodamų automobilių kainomis, įvertinęs iš pareiškėjos naudotus automobilius įsigijusių asmenų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl už automobilius sumokėtų sumų dydžio, Draudikų asociacijos teikiamus duomenis apie pareiškėjos parduotų automobilių draudimą, iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ gautus duomenis apie pareiškėjos naudotų automobilių atliktą techninę apžiūrą, Tauragės apskrityje atsitiktine tvarka parinktų analogišką veiklą vykdančių įmonių vidutinį antkainį, bendrą ir grynąjį pelningumą, vietos mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjos automobilių pardavimo kainos per tikrinamąjį laikotarpį buvo mažinamos į sąskaitas faktūras įrašant neteisingus duomenis ir tai buvo daroma sistemingai.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad automobiliai buvo parduoti už didesnę kainą, nei ji nurodyta jos finansinės apskaitos dokumentuose. Nurodo, kad tik 5 pirkėjų paaiškinimais, kad jie transporto priemonę įsigijo už didesnę kainą, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, negalima vadovautis, jie nepagrįsti įrodymais, be to, didelė dalis apklaustų pirkėjų nurodė, kad pirko transporto priemonę už tą kainą, kuri buvo nurodyta pirkimo dokumentuose.

Kaip matyti, nustatant parduotų transporto priemonių vertę Inspekcija naudojosi ne tik informacija iš VŠĮ „Emprekis“ informacinės sistemos, www.autoplius.lt internetinės svetainės, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais duomenimis, bet ir transporto priemones iš pareiškėjos pirkusių asmenų pateiktais paaiškinimais. Nustatyta, kad Inspekcija patikrinimo metu išsiuntė paklausimus 76 atrinktiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims, kurie tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo iš pareiškėjos naudotas transporto priemones. Paaiškinimus pateikė 31 asmuo, iš kurių 17 asmenų teigė, kad mokėję ne daugiau, nei nurodyta įmonės išrašytose pažymose ar PVM sąskaitose faktūrose, 9 asmenys neprisiminė, už kokią kainą įsigijo transporto priemonę, o 5 asmenys nurodė mokėję daugiau nei įmonės išrašytose pažymose ar PVM sąskaitose faktūrose (MGK byla, III t., b. l. 16-79).

Pagal LVAT formuojamą praktiką, įstatymų nustatyta tvarka konstatavus, jog bent dalis tokių mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų neatspindi tikrojo jų turinio, įrodymų pakankamumo prasme tai gali sudaryti prielaidas bei pagrindą mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir likusių analogiškų ūkinių operacijų atžvilgiu (2004-07-02 sprendimas adm. byloje Nr. A-8-396-2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6, p. 110-119; 2010-04-29 nutartis adm. byloje Nr. A442–635/2010). Teismas sutinka su MGK sprendime pateikta pozicija, kad nurodyti 5 fizinių asmenų paaiškinimai yra pakankami pagrįsti MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymą, kadangi buvo apklausti pirkėjai, įsigiję automobilius visais tikrintais metais, apklaustų asmenų skaičius nemažas. Fizinių asmenų, nurodžiusių už automobilį mokėjusių daugiau, nei nurodyta automobilių pardavimo dokumentuose, nurodytos kainos yra labai artimos vidutinei rinkos kainai (šių transporto priemonių vidutinė rinkos kaina (be PVM) – 44 827,71 Lt, o pirkėjų nurodyta pirkimo kaina (be PVM) – 45 647,90 Lt) ir šių automobilių vidutinė rinkos vertė neviršija pirkėjų nurodytos sumokėtos sumos (patikrinimo akto 8 psl., 3 lentelė), kas leidžia neabejoti tokių paaiškinimų patikimumu. Be to, įvertinta tai, kad pareiškėja per tikrinamąjį laikotarpį (2013-2014 m.) pelno mokesčio nemokėjo visiškai (deklaruotas nuostolis), nors pajamos siekė 3 516 023 Lt. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad pareiškėja siekė išvengti mokesčių mokėjimo bei, kad yra pagrindas mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir kitoms analogiškoms ūkinėms operacijoms tikrintuoju laikotarpiu.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad jai nebuvo suteikta teisė susipažinti su 5 asmenų, kurie teigė už transporto priemonę mokėję daugiau, nei nurodyta dokumentuose, atmestini, kaip nepagrįsti. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjai buvo įteiktas Patikrinimo aktas, kuriame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, įskaitant ir pirkėjų paaiškinimų turinį. Pareiškėja teikė pastabas dėl patikrinimo akto. Be to, kaip pagrįstai nurodė MGK savo sprendime, mokesčių mokėtojui mokesčių administratorius gali leisti susipažinti su kitų mokesčių mokėtojų duomenimis (dokumentais), jei MAĮ 38-39 straipsniuose nustatyta tvarka tokie duomenys apie kitus mokėtojus gali būti skelbiami. Kitu atveju yra reikalingas mokesčių mokėtojų sutikimas, kad informacija apie juos būtų paskelbta tikrinamam mokesčių mokėtojui (MAĮ 39 str. 1 d. 9 p.). Byloje duomenų, kad pareiškėja mokesčių administratoriui būtų teikusi tokį prašymą, nėra. Be to, pareiškėja turėjo galimybę su mokestinio patikrinimo medžiaga susipažinti MGK bei nagrinėjant bylą teisme. Todėl darytina išvada, kad šios aplinkybės neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui.

Iš patikrinimo akto matyti, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu pirkėjams Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims su standartiniu PVM tarifu pardavė iš viso 234 transporto priemones. Inspekcija nustatė, kad iš 234 transporto priemonių 32 transporto priemonės nebuvo draustos, 14 transporto priemonių draustos vėliau nei kitą dieną po pardavimo, todėl šios 46 transporto priemonės eliminuotos skaičiuojant pareiškėjos neapskaitytas pajamas. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad 188 transporto priemonės buvo tvarkingos, važiuojančios ir galėjo dalyvauti eisme. Taip pat įvertinta tai, kad iš neapskaitytų pajamų apskaičiavimo pagal MAĮ 70 straipsnį dėl pardavimo ne žemiau už rinkos kainą eliminuota 18 transporto priemonių, dar 1 transporto priemonė eliminuota, nes pareiškėja ją pardavė nuostolingai, t. y. žemiau savikainos, 5 transporto priemonės eliminuotos pagal 5 pirkėjų pateiktus paaiškinimus ir nurodytas pirkimo kainas apskaičiuotos palyginus apskaitoje apskaitytas kainas su pirkėjų nurodytomis kainomis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 5 pirkėjų nurodyta transporto priemonių pardavimo kaina yra 35,01 proc. didesnė nei apskaityta pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas svertinis vidurkis (68,62 proc.) buvo didesnis nei apklausų duomenimis gautas vidutinis skirtumas nuo apskaitytos sumos, neapskaitytų pareiškėjos pajamų apskaičiavimui taikytas apklausų duomenimis gautas pareiškėjos neapskaitytų pajamų procentas – 35,01 proc., kuris yra palankesnis pareiškėjai. Šis procentas taikytas pareiškėjos pardavimams, kuriems taikomas 21 proc. PVM tarifas ir kurie buvo drausti dar iki transporto priemonės pardavimo, transporto priemonės pardavimo dieną, arba viena diena po transporto priemonės pardavimo. Inspekcija taip pat nustatė, kad dalis transporto priemonių buvo parduotos už aukštesnę nei rinkos kainą, todėl skaičiuojant pareiškėjos neapskaitytas pajamas šios transporto priemonės pagrįstai eliminuotos iš apskaičiavimų. Neapskaitytos pajamos pagal MAĮ 70 straipsnį apskaičiuotos nuo 164 transporto priemonių. Kiekvieno automobilio pardavimo kainas padidinus 35,01 proc., 62 transporto priemonių kainos gautos didesnės nei rinkos kaina, todėl, kad nebūtų neatitikimo rinkos kainoms, 62 automobilių pardavimo kaina perskaičiuota pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktas rinkos kainas. Kadangi dalis mokestinio patikrinimo metu perskaičiuotų kainų jau yra apskaityta pareiškėjos apskaitoje, pareiškėjos neapskaitytos pajamos nustatytos iš apskaičiuotos naujos pardavimo kainos be PVM atėmus apskaitytą pardavimo kainą be PVM.

Nustatyta, kad MGK ginčijamame sprendime, vertindama 35,01 proc. neaskaitytų pajamų procento taikymą, konstatavo, jog mokesčių administratorius pakankamai nepagrindė, kodėl netaikė to paties apskaičiavimo būdo (panaudoti informaciją iš tinkamo šaltinio – pirkėjų paaiškinimų) ir nustatant pareiškėjos gautas pajamas pagal 15 asmenų paaiškinimus, kurie patvirtino, kad už pirktus automobilius mokėjo būtent tiek, kiek yra nurodyta pareiškėjo išrašytuose pardavimo dokumentuose. Tai MGK padarė įvertinusi pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. pateiktą informaciją dėl šių 15 automobilių pardavimo kainų apskaičiavimo ir įpareigojusi mokesčių administratorių įvertinti šią informaciją ir pateikti perskaičiavimus (MGK, IV t., b. l. 27-28).

Kaip matyti iš Inspekcijos pateiktų papildomų paaiškinimų ir lentelės, 15 pirkėjų nurodyta transporto priemonių įsigijimo kaina (t. y. pareiškėjo apskaitoje nurodyta kaina) palyginta tiek su vidutine rinkos kaina, tiek ir su internetiniame portale www.autoplius.lt pareiškėjos skelbimuose nurodytomis šių parduodamų 15 automobilių kainomis (MGK byla, IV t., b. l. 36-37, 40-45). Įvertinusi pateiktus įrodymus, MGK nustatė, kad iš 10 paaiškinimus pateikusių 9 pirkėjų paaiškinimuose nurodytos transporto priemonių įsigijimo kainos (Inspekcijos pateiktos lentelės 1 stulpelyje nurodyti automobiliai Nr. 5, 25, 34, 73, 84, 108, 109, 110 ir 158) akivaizdžiai skiriasi (yra daug mažesnės) nuo šių automobilių pardavimo kainos, nurodytos pareiškėjo pateiktuose skelbimuose portale www.autoplius.lt. Iš mokesčių administratoriaus papildomai pateiktos lentelės duomenų (Komisijai atlikus skaičiavimus) matyti, kad minėtų 9 pirkėjų nurodyta automobilių įsigijimo kaina (pareiškėjos apskaitos duomenys) sudaro tik 74 proc., 57 proc., 13 proc., 42 proc., 84 proc., 47 proc., 72 proc., 55 proc., 53 proc. šių automobilių kainos, nurodytos portale www.autoplius.lt. MGK sprendime pažymėjo, jog nėra įtikinama, kad pareiškėja šiuos automobilius (9), kaip savo paaiškinimuose teigė pirkėjai, pardavė vidutiniškai tik už pusę kainos, juolab, kad skelbimuose nurodytos tų pačių automobilių kainos panašios į tuo metu rinkoje buvusias vidutines analogiškų transporto priemonių kainas, o vieno pirkėjo (iš 10) (Inspekcijos pateiktos lentelės 1 stulpelyje nurodytas automobilis Nr. 149), įsigijusio automobilį (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini), paaiškinime nurodytą nuo 6 300 iki 6 500 Eur įsigijimo kainą paneigia VĮ Regitra duomenų bazėje esanti informacija, jog sandorio suma yra 7 241 Eur (25 001 Lt). Atsižvelgdama į tai, MGK darė išvadą, kad 10 pirkėjų paaiškinimuose (pareiškėjo apskaitoje) nurodytas transporto priemonių įsigijimo kainas mokesčių administratorius turėjo galimybę palyginti ne tik su rinkos kainomis, tačiau ir su kitame informacijos šaltinyje – portale www.autoplius.lt pačios pareiškėjos nurodytomis ginčo automobilių pardavimo kainomis, t. y. pirkėjų paaiškinimuose nurodytas transporto priemonių kainas mokesčių administratorius paneigė panaudojęs informaciją iš kito šaltinio (internetinio portalo www.autoplius.lt duomenys). Nustatęs akivaizdžius tų pačių transporto priemonių (9) kainų skirtumus, o vieno pirkėjo paaiškinime nurodytą automobilio pardavimo kainą paneigęs VĮ Regitra duomenų bazėje esančia informacija, MGK padarė išvadą, kad mokesčių administratorius visiškai pagrįstai šių 10 automobilių pardavimo pajamas nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, o ne pagal pirkėjų paaiškinimuose nurodytas kainas. Tačiau, kaip matyti, MGK pritaria pareiškėjos pozicijai, jog mokestinėje byloje nėra pateikta duomenų ir / ar informacijos šaltinių, kurių pagrindu būtų galima suabejoti dėl likusių 5 pirkėjų paaiškinimuose nurodytų kainų realumo ir sudarytų pagrindą mokesčių bazę, t. y. pareiškėjos už 5 automobilius gautas pardavimo pajamas (Inspekcijos pateiktos lentelės 1 stulpelyje nurodyti automobiliai Nr. 12, 24, 49, 139 ir 163) nustatyti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. MGK nustatė, kad iš šių 5 paaiškinimus pateikusių 4 pirkėjų nurodytų įsigytų transporto priemonių kainų nėra galimybės palyginti su portale www.autoplius.lt paties pareiškėjo nurodytomis kainomis, nes nebuvo rasti pareiškėjos skelbimai apie šias transporto priemones (Inspekcijos pateiktos lentelės 1 stulpelyje nurodyti automobiliai Nr. 12, 24, 49 ir 163), o vieno (iš 5) pirkėjo paaiškinime nurodyta transporto priemonės įsigijimo kaina 20 343,37 Lt (Inspekcijos pateiktos lentelės 1 stulpelyje nurodytas automobilis Nr. 139) nežymiai skiriasi (tik apie 10 proc.) nuo portale www.autoplius.lt pareiškėjos patalpintame skelbime nurodytos šio automobilio pardavimo kainos 22 788,48 Lt. Šiuo atveju, MGK nuomone, kai surinkti duomenys iš dviejų palyginamų šaltinių apie parduodamo automobilio kainą skiriasi tik apie 10 proc., mokesčių administratorius, nustatydamas pagrindą mokesčių bazei nustatyti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, neturėjo pakankamo pagrindo abiejuose šaltiniuose nurodytas šios transporto priemonės kainas atmesti ir remtis tik automobilio vidutine rinkos kaina. Ginčo atveju vertinant visus pirkėjų paaiškinimus kaip vieną iš tinkamų informacijos šaltinių ir paiškinimuose nurodytos automobilio įsigijimo kainos nepaneigus kitais objektyviais (reprezentatyviais) įrodymais, mokesčių administratoriaus sprendimas mokesčių bazę apskaičiuoti dėl aukščiau nurodytų 5 transporto priemonių pagal įvertinimą, MGK nuomone, negali būti pripažintas tinkamu ir pagrįstu.

Teismo vertinimu, MGK išsamiai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pasisakė dėl Taisyklių normose nustatyto ir mokesčių administratoriaus konkrečiu atveju parinkto ir pritaikyto ekonominių modelių metodo. MGK padarė pagrįstą išvadą dėl mokesčių administratoriaus pasirinkto netinkamo informacijos šaltinio ir sprendimo nustatant mokesčių bazę apskaičiuoti dėl aukščiau nurodytų 5 transporto priemonių pagal įvertinimą, kurias pagrindė išsamiu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Pareiškėjos skunde keliamos abejonės dėl informacijos šaltinio – internetinio portalo www.autoplius.lt patikimumo atmestinos, kadangi, kaip matyti, tiek mokesčių administartorius, tiek MGK vertino pačios pareiškėjos į šį portalą patalpintų skelbimų duomenis, juos lygino su kitais informacijos šaltiniais. Kilus abejonių dėl 4 automobilių kainos (t. y. nepaneigus pirkėjų paaiškinimuose nurodytų duomenų kitais informacijos šaltiniais), o kitu atveju nustačius, kad vieno automobilio kaina nežymiai skiriasi (tik apie 10 proc.) nuo portale www.autoplius.lt pareiškėjos patalpintame skelbime nurodytos šio automobilio pardavimo kainos, visos šios aplinkybės buvo vertinamos pareiškėjos naudai ir mokesčių administratoriaus sprendimas mokesčių bazę apskaičiuoti dėl aukščiau nurodytų 5 transporto priemonių pagal įvertinimą. Kitų 10 transporto priemonių pardavimo kainas mokesčių administratorius pagrįstai paneigė panaudojęs leistinus informacijos šaltinius, kurių patikimumo abejoti nėra pagrindo.

Klaipėdos AVMI patikrinimo metu taip pat konstatavo, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė 132 016,59 Eur gautų pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo 29 228 Eur PVM ir 18064 Eur PM bei 3 automobilių (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), TOYOTA AURIS, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui Kirgizijos ir Ukrainos piliečiams nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, nes mokesčių administratoriui nepateikė šių automobilių eksportą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjai papildomai apskaičiuotas 1101 Eur PVM. Nustatyta, kad pareiškėja MGK 2018 m. lapkričio 16 d. raštu dėl papildomų duomenų pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. kovo 23 d. raštą Nr. (16.8.8)110-4425, kuriame nurodyta, jog eksporto procedūros pagal tris eksporto deklaracijas (išvardintos), kuriose deklaruotos prekės, t. y. 3 automobiliai (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr., (duomenys neskelbtini)), yra užbaigtos. Komisijos posėdžio metu pareiškėjos pateiktas įrodymas buvo įvertintas. Mokesčių administratorius pateikė PVM perskaičiavimus. Pareiškėja skunde teismui nekelia ginčo dėl šių aplinkybių, todėl teismas šiame sprendime dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Apibendrindamas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai vertino, jog pareiškėjos apskaityti transporto priemonių pardavimo sandoriai neatitinka įprastų verslo standartų siekiant maksimalios ekonominės naudos, pareiškėjai nuolat trūksta apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, todėl apskaitomos paskolos iš pareiškėjos akcininkų, susijusių fizinių asmenų. Pareiškėja už parduotas transporto priemones nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, buhalterinėje apskaitoje sistemingai fiksavo ir į mokesčių deklaracijas įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, buhalterinėje apskaitoje sumažinusi transporto priemonių pardavimo kainą, netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nesant galimybės nustatyti pareiškėjos PVM ir PM mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, papildomai mokėtinus PVM ir PM pareiškėjai apskaičiuodamas pagal savo įvertinimą.

Mokesčių administratoriaus ir MGK nagrinėtoje mokestinėje byloje įrodymų vertinimas, padarytos išvados bei materialinės teisės normų (MAĮ 70 str.) taikymas atitinka LVAT panašiose bylose formuojamą praktiką. LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-409/2014 dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo galimybės (kaip ir nagrinėjame atveju) sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, kad esant tokiai situacijai, kada įmonė veikia nepelningai ir ši situacija tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o ūkio subjekto dalyviai deklaruoja investuojantys į verslą gana ženklias pinigines lėšas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu. LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-556/2014, pasisakant dėl tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir MAĮ 70 straipsnio taikymo galimybės, akcentuota, jog kadangi buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetą mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). LVAT taip pat ne kartą konstatavo, jog MAĮ 70 straipsnis skirtas ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų (2007-06-05 nutartis adm. byloje Nr. A11-603/2007; 2010-04-29 nutartis adm. byloje Nr. A442-635/2010, 2012-12-12 nutartis adm. byloje Nr. A438-2491/20U).

Pareiškėja teigia, kad paskirtos mokesčių baudos yra neproporcingos padarytam pažeidimui, todėl mažintinos iki minimalios – 10 proc. baudos.

Teismo vertinimu, mažinti pareiškėjai paskirtos baudos dydį nėra pagrindo. Baudos dydžio individualizavimui reikšmingos aplinkybės yra nurodytos MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje. Konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Teismas, vertindamas ginčo sprendimo pagrįstumą paskirtos baudos dydžio aspektu, laiko, kad pareiškėjos padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas pasižymi nuolatiniais veiksmais, kuriais sąmoningai (tyčia) buvo siekiama sumažinti mokėtinų mokesčių dydį, buhalterinėje apskaitoje fiksuojant ne visas gautas pajamas, o tik jų dalį, tokiu būdu buvo stengiamasi nuslėpti dalį pajamų, sumažinti mokėtinų mokesčių dydį. Pareiškėja nepripažįsta pažeidimo, padaryta žala valstybės biudžetui. Tačiau taip pat nustatyta, kad pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui paaiškinimus ir dokumentus, kas laikytina pareiškėjos atsakomybę švelninančia aplinkybe. Kadangi pareiškėjos atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvo nustatyta daugiau, nei sunkinančių, darytina išvada, kad pareiškėjai paskirta 30 proc. dydžio bauda yra pagrįsta ir teisėta.

Ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijami MGK, VMI prie FM ir Klaipėdos AVMI sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl jame išdėstytų argumentų laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė