Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos V. G. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko D. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 1 d. 1000 Lt (289 eurų) bauda su alkoholinio gėrimo konfiskavimu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubausta už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 14.10 val., dirbdama barmene UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. L. pardavė uždarytą skardinę alaus „(duomenys neskelbtini)“, 5 proc. alkoholio tūrio, neturėdama tam specialaus leidimo (licencijos), tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 1 d.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama pakeisti jai paskirtą baudą į viešuosius darbus. Nurodo, kad neturi lėšų sumokėti jai paskirtą baudą. Pažymi, kad ji savo kaltę prisipažįsta ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – V. G. skirti 2000 Lt baudą su visų išimtų iš prekybos vietos alkoholinių gėrimų konfiskavimu. Teigia, kad V. G. per vienerius metus jau buvo bausta už tos pačios rūšies administracinių teisės pažeidimų padarymą. Be to, teismas nepagrįstai nekonfiskavo visų iš prekybos vietos išimtų alkoholinių gėrimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl V. G. apeliacinio skundo argumentų

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliantė kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo pakeisti jai paskirtą baudą viešaisiais darbais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ATPK 164 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo1000 iki 2000 Lt su alkoholinių gėrimų konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju V. G. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju už V. G. padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda su alkoholinių gėrimų konfiskavimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 21 str. 4 d. inter alia nustatyta, jog šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 Lt baudos. Atvejai, kada bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, numatyti ATPK 313 str. 4, 5 d. bei 314 str. 4 d. Pagal ATPK 313 str. 4 d. organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais, šiuo atveju toks prašymas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo pateiktas, kadangi byla yra išnagrinėta ir nutarimas šioje byloje jau yra priimtas, todėl keisti teismo paskirtos baudos į nemokamus viešuosius darbus vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d. nuostatomis nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. nurodyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Pagal ATPK 313 str. 5 d., asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Remiantis paminėta įstatymo norma darytina išvada, kad sprendimas tenkinti V. G. prašymą pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais gali būti priimamas tik tokiu atveju, kai nustatomos visos minėtoje normoje įvardintos sąlygos (nesumokėtos baudos dalis ne mažesnė nei 800 Lt; asmeniui paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį; pasunkėja asmens materialinė padėtis). Nagrinėjamu atveju nesumokėta bauda sudaro 1000 Lt, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. G. būtų kreipusis į teismą, prašydama išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą ar jai paskirtos baudos mokėjimas jau būtų išdėstytas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad apeliantė būtų pateikusi teismui sunkią materialinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog baudos keitimas nemokamais viešaisiais darbais turėtų būti vertinamas kaip išimtis iš bendros taisyklės.

Kaip jau buvo minėta, galimybė baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais numatyta ir priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo procese (ATPK 314 str. 4 d.), kurioje inter alia nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 Lt baudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas ATPK 314 str. taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 str. įtvirtintas normas darytina išvada, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (LVAT nutartys N575-2760/2010, N62-3570/2011; N575-334/2012).

Įvertinus minėtą teisės normą darytina išvada, jog tuo atveju, jei V. G. savanoriškai nesumokės jai skirtos baudos, prasidėjus priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo procesui ir nustačius, kad pažeidėja neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima skirtą baudą išieškoti priverstinai, bauda teismo sprendimu galės būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Kol nėra prasidėjęs priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymo procesas, taikyti ATPK 314 str. 4 d. nuostatų nėra galimybės.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį, o skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis dalyje dėl baudos skyrimo V. G. yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko D. R. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 1 d., padarymą, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas nurodė, kad pažeidėja ir paskyrė jai nuobaudą – baudą sankcijos ribose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas baudos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. nurodyti administracinei nuobaudai keliami tikslai, todėl Institucijos prašymas skirti V. G. didesnę baudą yra atmestinas.

Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ATPK 26 str. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias turėjo konfiskuoti visus išimtus iš prekybos vietos alkoholinius gėrimus. Atsakomybė pagal ATPK 164 str. 1 d. kyla už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse be specialaus leidimo. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas už konkretaus alkoholinio gėrimo – alaus „(duomenys neskelbtini)“ 5 proc. alkoholio tūrio, pardavimą neturint tam specialaus leidimo. Taigi, pagal ATPK 26 str. nuostatas, konfiskuotinas tik tas daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Šiuo konkrečiu atveju tiesioginis objektas buvo būtent minėto alaus skardinė, kuri buvo parduota, o ne visas pažeidimo padarymo metu prekybos vietoje buvęs alkoholis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko D. R. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.