Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. spalio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 11 kartų:

1) 2006-08-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2006-08-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2006-12-20 teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2006-08-18 ir 2006-08-24 nuosprendžiais subendrintos ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2008-09-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;

3) 2012-04-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 3 MGL, tai yra 390 litų bauda;

4) 2012-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2013-01-15 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 16 MGL, tai yra 602,56 eurų bauda;

7) 2017-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrinant 64 straipsnio pagrindu - 28 parų arešto bausme ir 16 MGL, tai yra 602,56 eurų bauda;

8) 2018-04-05 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrinant 64 straipsnio pagrindu - 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 16 MGL, tai yra 602,56 eurų bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui. 2019-07-24 teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės;

9) 2019-09-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus 64 straipsnio pagrindu - 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bei 16 MGL, tai yra 602,56 eurų bauda;

10) 2019-10-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus 63 straipsnio 9 dalimi - 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir 16 MGL, tai yra 602,56 eurų bauda;

11) 2023-07-07 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus BK 64 straipsnio pagrindu - 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 16 MGL, tai yra 602,56 eurų bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, iš Probacijos tarnybos įskaitos išregistruotas 2024-07-29, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 00.10 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir spyrė ne daugiau, kaip trylika smūgių nukentėjusiajai K. P. į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą galvoje, dešinės pusės VII-IX šonkaulių ir kairės pusės IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairėje ausyje, veide, krūtinėje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. P. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. Z. parodė, kad 2024 m., jei neklysta vasaros pabaigoje, draugas A. M. jį pakvietė vykti pas K. P.. K. P. yra jo įseserė. Pas K. atvyko apie 20 val., tuo metu jis jau buvo stiprokai apsvaigęs nuo alkoholio ir ne viską gerai atsimena. Kai atvyko, prie laiptinės, kurioje gyvena K., susitiko K., vyrą vardu R. ir kažkokią moterį. Visi buvę asmeny buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nuėjo pas K. į butą penktame aukšte. Ten irgi visi vartojo alkoholį. Atsimena, kad K. bute buvo jos dukra E., kur buvo K. sūnus - nematė. Prisimena, kad į butą atėjo R. J.. R. J. yra buvęs K. sugyventinis ir jos vaiko tėvas. Jis ėmė šaukti ant visų, kad jie vartoja alkoholį. Tada jis, A. ir R. išėjo iš buto. Jiems iš paskos išėjo R., laiptinėje vis šaukė ant jų. Jie leidosi laiptais į apačią. Tuo metu kažkas užrakino K. buto duris iš vidaus. R. ėmė daužyti K. buto ir jos kaimynų butų duris, šaukė, kad kviestų policiją, kad jam gresia kažkoks pavojus. Jis, A. ir R. jau buvo gerokai palipę laiptais žemyn, galėjo būti gal 2-3 aukšte. Iš garso suprato, kad kažkas atrakino K. buto duris ir R. įėjo į butą. Jie išėjo į lauką, triukšmo K. bute jis negirdėjo. Lauke pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus. Kiek atsimena, jie visi trys kartu su policijos pareigūnais užlipo iki K. buto, bet policijos pareigūnai jų į butą neįleido, todėl jie išėjo į lauką ir sėdėjo prie laiptinės. Atvyko ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriuo buvo išvežta K.. R. išsivežė policininkai. Po kažkiek laiko kažkas, gal A., o gal K., pasakė, kad tą vakarą R. sumušė K., kad jis jai sulaužė šonkaulius. Kai R. įėjo į K. butą pirmą kartą, tarp jų, bute buvusių asmenų, jokio susistumdymo ar muštynių nebuvo, bent jis to neatsimena. Kadangi įvykio metu buvo gerokai apsvaigęs, gali būti, kad ne viską tiksliai atsimena (1 t. b. l. 160-163).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2024 m. vasarą, tikslesnės datos neatsimena, žino, kad buvo sekmadienis, susitarė susitikti su K.. Ji tiesiog yra jo pažįstama. K. pakvietė pas save į svečius. Pas K. bute buvo pati K., jos draugė N., M. Z. ir vyras pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Be suaugusių buvo vaikai – K. 1 metų sūnus ir dvi paauglės merginos, kurių viena K. dukra, o kita – N.. Pas K. bute suaugę asmenys gėrė alų. Vaikai buvo kitame kambaryje. Į butą atėjo ir K. vyras, kaip dabar žino – R., buvęs K. sugyventinis. Tik įėjęs į butą R. pradėjo šaukti ant jų, kad jie išeitų iš buto. Jis, M. ir „(duomenys neskelbtini)“ išėjo iš buto. Iš paskos iš buto į laiptinę išėjo R.. Kai tik R. išėjo iš K. buto, kažkas užrakino buto duris iš vidaus. Tada R. pradėjo šaukti ir daužyti K. bei jos kaimynų butų duris. Gal po 2-3 min. K. buto durys atsidarė ir iš buto išėjo N.. Tada R. iškart įėjo į K. butą ir užrakino buto duris iš vidaus. N. nulipo laiptais žemyn ir jis tą vakarą jos nebematė. Jis, M. ir „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo laiptinėje, netoli K. buto. Girdėjo, kad K. bute buvo triukšmas - šaukė R., šaukė K.. Iš buto buvo girdėti triukšmas - bildesiai, iš kurių jis suprato, kad R. muša K.. Neužilgo laiptinėje pasirodė K. kaimynė, kuri iškvietė policiją. Kada iš K. buto išėjo N. dukra jis nepastebėjo. Kai jis, M. ir „(duomenys neskelbtini)“ nulipo laiptais žemyn, atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai užlipo laiptais į viršų. Jie visi trys taip pat užlipo jiems iš paskos. Matė, kad buto duris atidarė R., paskui iš buto išėjo K., kuri buvo visa kruvina. Jam matant R. K. smūgių nesudavė. Iki R. atvykimo ant K. kūno jokių sužalojimo žymių nebuvo. Nei iki R. atėjimo į butą, nei jam atėjus, jie K. bute tarpusavyje nesimušė ir nesistumdė, nesimušė nei su R.. Po šio įvykio K. pasakojo, kad jiems išėjus iš buto, R. ją sumušė, sakė, kad R. jai smūgius sudavė ir su puodu (1 t. b. l. 177-180).

Liudytoja E. Š. parodė, kad K. P. yra jos mama. R. J. buvęs mamos sugyventinis. Įvykio laiku pas juos buvo mamos pusbrolis A. M., broliukas D., N.. Apie vidurnaktį atėjo R., jis šaukė, ką jie čia daro, keikėsi, šaukė ant mamos, atrodė neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo tokios, tarytum jis nekontroliuotų savęs. Kadangi jai nepatiko R. elgesys, ji išėjo iš buto. Laiptinėje sutiko kaimynę V., kuri jos paprašė palaukti, nes sakė, kad iškvies policiją. Mano, kad ji policiją nusprendė kviesti todėl, kad R. labai garsiai šaukė. Ji liko prie šios kaimynės buto durų ir girdėjo, kaip ji kalbėjo telefonu, kvietė policiją, sakė, kad kažkas šaukia, trukdo ilsėtis. Kai kaimynė pakalbėjo telefonu, abi nuėjo į lauką, o ji nuėjo į netoli esančią žaidimų aikštelę. Eidama girdėjo, kaip jų bute šaukia R.. Prie laiptinės grįžo gal po 30 min., nes jai paskambino A. ir paprašė grįžti į namus, sakė, kad atvažiavo policija. Kai atėjo prie laiptinės, prie jos stovėjo greitosios ir policijos automobiliai. Prie laiptinės stovėjo kaimynė V., A., kitas mamos pusbrolis D. M., D. draugas M. Z.. Mama buvo greitosios automobilyje, jos galva buvo apibintuota. Ji suprato, kad R. mamą sumušė. Mamą ir brolį D. medikai išvežė į ligoninę, R. išvežė policija, o ji liko su giminaite. Ji pažįsta J., ji yra N. dukra. J. tą vakarą irgi buvo pas juos bute. M. Z. į jų butą atėjo kartu su A., jis buvo bute ir tuo metu, kai atėjo R. (1 t. b. l. 154-157).

Liudytoja V. L.parodė, kad ji yra nukentėjusiosios K. kaimynė. 2024 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslesnės datos neatsimena, apie vidurnaktį išgirdo triukšmą laiptinėje, tai buvo stiprus beldimas, gal net daužymas. Išėjo į laiptinę ir suprato, kad triukšmas sklinda iš viršaus, todėl laiptais palipo į viršų. Laiptinėje pamatė stovinčius tris vyrus, juos matė pirmą kartą, jie visi buvo be batų. 5-me aukšte buvo romų tautybės vyras, buvęs K. sugyventinis R., kuris daužė į K. buto ir priešais šį butą esančio buto duris, šaukė, kad iškviestų policiją. Kai ji R. paklausė, dėl ko reikia kviesti policiją, jis atsakė, kad jo vaiką smaugia. Kiti trys vyrai, buvę laiptinėje, stovėjo ir R. nieko nesakė, nieko nedarė. Jai pasirodė, kad tie trys vyrai pažįstami su R.. Ji tų trijų vyrų paklausė, kodėl jie nekviečia policijos, o jie atsakė, kad neturi telefonų. Tada ji grįžo į savo butą 2-me aukšte, pasiėmė telefoną ir vėl išėjo į laiptinę. Būdama laiptinėje paskambino 112 ir pranešė apie šį įvykį. Gali būti, kad nelabai tiksliai operatorei nurodė aplinkybes, nes buvo susijaudinusi. Atsimena, kad operatorei pasakė, kad laiptinėje yra keturi asmenys. Skambino būdama laiptinėje, nes nenorėjo prižadinti savo vaikų. Pakalbėjusi su operatore vėl palipo tarp 4-to ir 5-to aukštų. R. pasakė, kad iškvietė policiją. Tada jis dar stipriau pradėjo daužyti kumščiais ir kojomis butų duris. Atsidarė K. buto durys ir iš jo išėjo N., ją žino iš matymo. Kai tik N. išėjo iš K. buto, R. įėjo į tą butą. Jai net atrodė, kad N. specialiai neuždarė buto durų, kad R. galėtų į butą įeiti. Tada ji ir tie vyrai išėjo į lauką. Kai ji lipo į savo butą pažiūrėti vaikų, laiptinėje sutiko nepilnametę merginą, kaip vėliau kažkas pasakė – N. dukrą, kuri pasakė, kad kviestų policiją, nes jis ją užmuš. Kol laukė lauke policijos girdėjo, kaip iš K. buto sklido triukšmas - bildesiai, tarytum dūžtančių indų garsas, klykė vaikas ir K.. K. lyg šaukėsi pagalbos. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji ir tie laiptinėje buvę trys vyrai kartu užlipo į viršų. Matė, kad K. buto duris atidarė R., jis ant rankų laikė sūnų. Paskui iš buto išėjo K., kuri buvo visa (veidas, rankos, drabužiai) kruvina, veidas buvo sumuštas. Girdėjo, kaip R. pareigūnams sakė, kad jis K. nemušė. Dėl šio įvykio ji patyrė stresą, todėl gali būti, kad ne viską detaliai ir nuosekliai atsimena (1 t. b. l. 146-149).

Liudytojas M. A. – policijos pareigūnas, nurodė, kad 2024-08-19 apie 00.10 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi keturi asmenys. Atvykus nurodytu adresu kieme juos pasitiko moteris, kuri prisistatė V. L., kuri sakė pranešusi apie šį įvykį. V. L. nurodė, kad šiuo metu vyras, kuris mušėsi laiptinėje, užsirakinęs 78 bute ir šiame bute muša savo buvusią sugyventinę. Kai pakilo į 5-tą aukštą ir pabeldė į 78 buto duris, jas pravėrė moteris, kaip vėliau nustatyta, K. P., jos veide ir galvoje buvo sužalojimai – kraujuojančios žaizdos. Ant K. P. veido, galvos plaukuotosios dalies, rankų ir kitų kūno vietų bei drabužių buvo kraujo. K. P. atrodė neblaivi. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, buto viduje, buvo vyras, kaip vėliau nustatyta - R. J., kuris ant rankų laikė savo mažametį sūnų D. J.. K. P. iškart išvedė į laiptinę. Tada pradėjo rūpintis vaiko saugumu, nes visa aplinka atrodė nesaugi – abu asmenys, buvę su vaiku, buvo neblaivūs, neadekvatūs, R. J. agresyvus. Vyko derybos su R. J., kad jis padėtų vaiką. Laiptinėje atsirado daugiau žmonių, jie atėjo iš apačios, tai buvo trys ar keturi vyrai bei moteris – V. L.. Kažkuris iš tų asmenų, bet neatsimena kuris, aiškino, kad į nukentėjusiosios butą atėjęs R. J. kumščiu kelis kartus smogė nukentėjusiajai į veidą ir ji nukrito, kad bute buvę asmenys bandė ginti nukentėjusiąją, bet R. J. juos išstūmė iš buto, užsirakino buto duris iš vidaus. Medikai apžiūrėjo K. P. ir vaiką, o jis R. J. nuvedė į tarnybinį automobilį. R. J. apie įvykio aplinkybes paaiškino taip: kad jam paskambino moteris ir pranešė, kad K. P. bute vyksta išgertuvės. Todėl jis atvyko pasirūpintu savo vaiku, atvykęs bute susimušė su A. ir dar dviem bute buvusiais vyrais, o K. P. įsiterpė tarp jų ir buvo netyčia sužalota. Pati K. P. apie įvykį jos bute nieko nepaaiškino. R. J. buvo pristatytas į policijos komisariatą, o K. P. su vaiku į gydymo įstaigą (1 t. b. l. 136-143).

Rašytiniai įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K. P. konstatuota: muštinė žaizda galvoje, dešinės pusės VII-IX šonkaulių ir kairės pusės IX šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje ausyje, veide, krūtinėje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, odos nubrozdinimas kakle, dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui, nurodytoms traumos aplinkybėms - nėra. Konstatuoti sužalojimai padaryti nemažiau 13 trauminiais kontaktais. Dėl šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes lūžiai gyja ilgiau, nei 10 dienų. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 92).

Policijoje registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2024-08-19 00.09 val. buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) mušasi 4 asmenys. Taip pat 2024-08-19 00.15 val. paskambinus pranešėjui girdėjosi grumtynių garsai, verkė vaikas, šaukė vyras ir moteris, kas nutiko nesakoma, adresas netikslinamas (1 t. b. l. 36-39).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), penkto aukšto aikštelėje, ant žemės yra dėmės, panašios į kraują, taip pat tokios dėmės yra priešais butą Nr. (duomenys neskelbtini). Paties buto koridoriaus viduryje taip pat yra dėmės, panašios į kraują. Kairiajame kambaryje ant grindų matomas išpiltas skaidrios spalvos skystis, mėlynos spalvos skardinė, prie spintos - rudos spalvos dėmė ir galimai moteriški galvos plaukai. Ant pagalvės, ant lovos-sofos, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambario viduryje, ant grindų, netoli kompiuterio krovėjo, matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Miegamajame išmėtytos alkoholinio gėrimo taros. Įvykio vieta netvarkinga, išmėtyti daiktai, išlieti skysčiai (1 t. b. l. 20-32).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo išklausyti ir aprašyti trys kvietimo garso įrašai. 1-me įraše pokalbyje dalyvauja operatorė ir pranešėja, prisistačiusi V. L., kuri sako, kad norėtų policijos adresu (duomenys neskelbtini). Fone girdisi triukšmas – vyriškų ir moteriškų balsų šūksniai. V. L. sako, kad namo penktoje laiptinėje, penktame aukšte vyksta muštynės, kad ten yra keturi žmonės, kad ji mano, jog medikai bus reikalingi, kad nežino, kiek yra sužeistų; 2-me įraše fone girdisi triukšmas – vaiko verksmas, moters klyksmas, vyro balsas, bet žodžiai beveik nesuprantami. Moters balsas „J., greičiau“. Vyro balsas, kalba su operatore, „(duomenys neskelbtini)“, po to sako „penktas numeris, galinės durys“. Vyras sako vis kitą namo numerį, kažko klausia kelintas čia namas. Moteris prašo atidaryti duris, vyras sako, kad niekas neatidarys. Vyras „aha, jinai geria“. Pasigirsta bildesiai, vyras vis kartoja: „kam geri, kam geri?“. Vaikas ima verkti garsiau, girdisi bildesiai. Operatorė vis klausia adreso, klausia kas vyksta. Su operatore niekas nekalba; 3-me įraše pokalbyje dalyvauja BPC operatorė ir GMP dispečerė. GMP dispečerė sako, jog medikai vyksta į įvykio vietą, kad buvo papildomai susisiekta su pranešėja, kuri nurodė, kad viskas iš laiptinės persikėlė į (duomenys neskelbtini) butą, kad ten yra mažametis vaikas, kad asmuo agresyvus (1 t. b. l. 40-42).

Iš aprašytų apžiūrėtų vaizdo/garso įrašų iš policijos pareigūno Body kameros, matyti, atsidarius buto durims stovi R. J., kuris laiko mažą vaiką. Laiptinėje stovi trys vyrai ir moteris – V. L.. Bute prie sienos stovi moteris – K. P., ji išeina į laiptinę, visas jos veidas, plaukai, marškinėliai kruvini, atrodo, kad sunkiai orientuojasi. Policijos pareigūnas ilgai įkalbinėja R. J. padėti vaiką, po kurio laiko jis sutinka, po ko uždėjus antrankius išvedamas. Laiptinėje esantys vyrai ir R. J. tarpusavyje susiginčija, vieni kitus vadina necenzūriniais žodžiais, R. J. išeina į laiptinę. Policijos pareigūnai jį grąžina į butą, bet jis vis dar šaukia. Vaikas ima verkti. Policijos pareigūnai į butą įleidžia V. L., kuri nuramina vaiką. R. J. policijos pareigūnui sako, kad jis čia negyvena, kad jam paskambino, pasakė, kad vaikas verkia, kad bute girtaujama, todėl jis čia atvažiavo. R. J. sako, kad jis blaivas, o vaiko motina išgėrus, nuolatos kartoja tą patį, kalba pakeltu tonu. Kai policijos pareigūnas paklausia, kur vyko konfliktas, R. J. atsako, kad nežino, kad čia jie susimušė, kad ją čia pradėjo mušti tas kitas, su kuriuo ji susidėjo, kad jam nereikalinga ją mušt, kad ją kiti sudaužė. Kai V. L. R. J. paklausia, kur yra K. P. dukra, kad ji lyg buvo laiptinėje, kai R. J. spardė butų duris, R. J. ima sakyti, kad duris spardė, nes norėjo paimti vaiką, kad jie su peiliu šokinėjo. Į butą įeina A. M., R. J. ima ant jo šaukti, keiktis, vadina necenzūriniais žodžiais, jeigu būtų normalus, sesės negirdytų. Policijos pareigūnai R. J. išveda iš buto, visi išeina į lauką. R. J. policijos pareigūnai įsodina į tarnybinį automobilį, jis nuolat šaukia ant A. M., vadina jį necenzūriniais žodžiais. A. M. atsako, kad ji ne brolis, o pusbrolis (1 t. b. l. 45-47).

2024-08-19 02.25 val., R. J. nustatytas 1,24 promilių neblaivumas (2 t. b. l. 3).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 00.10 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir spyrė ne daugiau, kaip trylika smūgių nukentėjusiajai K. P. į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą galvoje, dešinės pusės VII-IX šonkaulių ir kairės pusės IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairėje ausyje, veide, krūtinėje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. P. sveikatą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis R. J. (toliau ir kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino tyčia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamojo kaltę, ir be jo prisipažinimo, įrodo anksčiau plačiai aprašyti ištirti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios K. P. parodymai, kad ją sumušė būtent kaltinamasis, mušė kumščiais, gulinčią spardė, tame tarpe į galvą, pilvą; liudytojų, patvirtinusių nukentėjusiosios parodymų tyrinį, tai yra N. B., A. M., M. Z., E. Š., R. K., V. L., M. A., o ypač tiesioginės liudytojos, mačiusios, kaip kaltinamasis smurtavo kaltinime nurodytais būdais nukentėjusiosios atžvilgiu - J. B. parodymai; taip pat ir rašytiniai įrodymai, iš kurių svarbiausias – teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina kaltinime nurodytas laiko, panaudoto smurto bei nukentėjusiajai sukeltų pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aplinkybes; taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; pranešimo policijai ir policijos pareigūno (-ų) kamera padaryti vaizdo duomenys.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo motyvai, dėl ko jis smurtavo, įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų - tai yra smūgiavimo kumščiais/spyrių ir į gyvybiškai svarbias kūno dalis, nukentėjusiosios mušimas/spardymas jai nugriuvus ir gulint ant grindų - gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir šių pasekmių aiškiai norėjo, todėl R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui).

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino (BK 59 str. 2 d.), nes pripažinti, kad kaltinamasis ne tik prisipažino, bet ir nuoširdžiai gailėjosi, kai už smurtinę veiką teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimo metu veikė sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, veikė ciniškai ir žiauriai, mušė moterį, mušė matant mažamečiui vaikui - teismo įsitikinimu, nėra pagrindo. Kaltinamasis, teismo manymu, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo teisinės padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios ir nusikaltimą mačiusio mažamečio vaiko savijautos.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, smurtaujant prieš fiziškai silpnesnę moterį, žiauriai ją mušant ir spardant, mušimo metu ant rankų laikant savo mažametį vaiką, kuris matė, kaip kaltinamasis smurtauja prieš jo motiną, verkė, tai yra akivaizdžiai, teismo įsitikinimu, patyrė psichologinę traumą; į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 11 kartų, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, plėšimus, kt., nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba - nors yra darbingas ir sveikas, turėdamas ir privalėdamas išlaikyti mažametį vaiką neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio.

Išvadų vis nedarančiam kaltinamajam skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltę visgi pripažinusiam kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė, nei vidurkis (BK 50 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) bei visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2023 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme (BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d.), ir terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nėra jokio pagrindo jos vykdymo atidėti, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas/suimtas nuo: 2024-08-19 02.00 val. iki 2025-08-19 05.18 val. (1 t., b. l. 37), nuo 2025-07-24 iki 2025-07-25 (3 t., b. l. 14-15) ir nuo 2025-09-16 (3 t., b. l. 84-85).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pripažįstamas kaltu padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį šiuo nuosprendžiu jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, byloje du kartus jam buvo keistos kardomosios priemonės iš švelnesnių į suėmimus, nes kaltinamasis nevyko į posėdžius, pažeidinėjo ir buvusios jam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas, prieš tai teistas 11 kartų, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jam šioje byloje antrą kartą paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 249,21 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios gydymo, priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 96-101).

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje jai suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos pagalbos paslauga. Už nukentėjusiosios gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 249,21 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys, pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 249,21 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai/CD.

Keturi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, bei kitais duomenimis, saugomi byloje (voke prie 2 bylos tomo, 3 t., b. l. 13, 83, 108), paliktini toliau saugoti byloje.

Iš sulaikyto kaltinamojo paimti pinigai - 30,40 Eur (3 t., b. l. 109), saugomi Kauno kalėjime, nesant duomenų apie jų neteisėtą kilmę, nesant kaltinamojo valios juos panaudoti civilinio ieškinio padengimui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam.

Proceso išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėją užtikrino teismas (motyvai 2 t., b. l. 133), į tai, kad kaltinamasis privalo atlyginti turtinę žalą Ligonių kasai, į tai, kad byla buvo baigta sutrumpinus įrodymų tyrimą, VGTPT kaltinamajam paskirto gynėjo išlaidos (358,34 Eur, 2025-09-18 pažyma Nr. APD-2025-10239), iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 602,56 eurų baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą ir 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) baudą.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje ir jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo, tai yra nuo 2025 m. spalio 9 d.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo/suėmimo laiką nuo: 2024-08-19 02.00 val. iki 2025-08-19 05.18 val. (1 dieną/parą), nuo 2025-07-24 iki 2025-07-25 (1 dieną/parą) ir nuo 2025-09-16 iki 2025-10-09 imtinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi – R. J. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. J. - 249,21 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 21 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Daiktinius įrodymus – CD su vaizdo ir garso įrašais/ kitais duomenimis, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Iš kaltinamojo paimtus pinigus - 30,40 Eur (trisdešimt eurų 40 ct), saugomus Kauno kalėjime, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).