- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- I1-3112-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01222-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo)
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., pažeidžiant jo teises (b. l. 1–4).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus PN. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įstaigoje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų plotą dar labiau mažino jose buvę baldai. Be to, nebuvo lentynos asmeniniams daiktams sudėti.
2.1. Kamerose, pareiškėjo teigimu, buvo tarakonų.
2.2. Pareiškėjo netenkino kamerų apšvietimas, langai buvo purvini.
2.3. Įstaigoje buvo netinkama ventiliacija, dėl to kaupėsi pelėsis, buvo netinkamas drėgmės lygis.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 10–16).
1. Dėl ploto
Minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, atitiko teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose buvo įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, skirtos maisto produktams laikyti, taip pat higienos priemonėms sudėti.
2. Dėl švaros
Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turėjo patys jose apgyvendinti asmenys. Pelės, žiurkės ir kiti parazitai buvo reguliariai naikinami. Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
3. Dėl kamerų apšvietimo ir ventiliacijos
Apšvieta įstaigoje atitiko teisės aktų reikalavimus, gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, kaip ir numatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Atsakovės atstovas taip pat pabrėžia, jog pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių ir dėl to paties laikotarpio jau yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4. Dėl neturtinės žalos
Viešajai atsakomybei kilti būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
1. Byloje nustatyta (atsakovės atstovo atsiliepimas, b. l. 10-12):
– 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. kovo 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. kovo 13 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. kovo 18 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. kovo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 kv. m), kurioje iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 kv. m), kurioje iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. gegužės 9 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;
– 2018 m. gegužės 28 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 363 (plotas – 6,79 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 264 (plotas – 7,80 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. gegužės 31 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;
– 2018 m. liepos 9 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. liepos 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. liepos 11 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;
– 2018 m. liepos 30 d. atvyko iš Marijampolės pataiso namų (toliau – ir Marijampolės PN) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 31 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. rugpjūčio 1 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2018 m. rugsėjo 10 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. rugsėjo 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 319 (plotas – 7,78 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. rugsėjo 21 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2018 m. spalio 1 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. spalio 3 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2018 m. spalio 26 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. spalio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 321 (plotas – 7,70 kv. m), kurioje iki 2018 m. spalio 30 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. spalio 31 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2018 m. lapkričio 26 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. lapkričio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 313 (plotas – 7,79 kv. m), kurioje iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. lapkričio 29 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2018 m gruodžio 14 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 kv. m), kurioje iki 2018 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. gruodžio 17 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 kv. m), kurioje iki 2018 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. gruodžio 19 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2019 m. sausio 14 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2019 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas – 7,76 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2019 m. sausio 16 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2019 m. sausio 21 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2019 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2019 m. gruodžio 23 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2019 m. vasario 18 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždaryta į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2019 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 269 (plotas – 7,68 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2019 m. vasario 20 d. išvyko į Marijampolės PN;
– 2019 m. balandžio 3 d. atvyko iš Marijampolės PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. balandžio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 4, kurioje buvo laikomas iki išvykimo į Marijampolės PN dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 7 d. Kameroje buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu.
IV
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas perpildytose kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Matyti, jog pareiškėjui kamerose teko nuo 3,65 kv. m (kameroje Nr. 268) iki 7,86 kv. m (kameroje Nr. 189), todėl darytina išvada, jog jam teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, tad pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti.
3.1. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
3.2. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-176, 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas).
Pareiškėjas detaliai ir konkrečiai nenurodė, kokiose kamerose kokių daiktų trūko. Vien teiginys, kad trūko spintelių daiktams susidėti, yra nekonkretus, nes visiškai neaišku, kurioje konkrečioje kameroje jų trūko, primintina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl kokių nors baldų ir daiktų trūkumo kamerose, kuriose jis buvo kalinamas atlikdamas bausmę. Be to, atsakovės atstovas patikino, jog teisės aktų numatyti baldai buvo visose kamerose.
4. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo tarakonų. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas net apytikriai nenurodė, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo minėtų parazitų. Be to, su skundais ar prašymais į kalinimo įstaigą pareiškėjas nesikreipė, o atsakovės atstovas patikino, jog įstaigoje buvo nuolat atliekama dezifenkcija ir dezinsekcija. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo neindividualizuotas ir nekonkretizuotas argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Pareiškėjo teigimu, įstaigoje buvo netinkamas vėdinimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. I-4444-535/2019 išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes (ginčo laikotarpiu) dėl vėdinimo įstaigoje (ir dėl to, pareiškėjo teigimu, atsiradusio pelėsio ir netinkamo kvapo). Minėtoje byloje sprendimas priimtas 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 28 d. byla išsiųsta į LVAT. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši pareiškėjo skundo dalis (dėl netinkamo vėdinimo ir dėl to atsiradusio pelėsio ir netinkamo kvapo) paliktina nenagrinėta.
6. Pareiškėjas skunde teigia, jog įstaigoje buvo netinkama apšvieta. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Byloje duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) ginčo ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų atlikęs visuomenės sveikatos kontrolę ir nustatęs Higienos normų reikalavimų, susijusių su apšvieta, pažeidimus, nėra. Priešingai, iš NVSC 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrintų kamerų (Nr. 115, 131, 159 ir 183) apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nenurodė, nei kokiose kamerose, jo teigimu, buvo netinkamas apšvietimas, nei laikotarpio, kada buvo jo nurodyti pažeidimai. Be to, su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją pareiškėjas nesikreipė. Esant nurodytoms aplinkybėms šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, kaip vienos iš kumuliatyvių viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nes įstaigoje buvo netinkamas vėdinimas, paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamą vėdinimą įstaigoje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. palikti nenagrinėtą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.