Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, neįgali( 30 procentų darbingumo), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista ( 2011 m. birželio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2018 m. spalio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 straipsnyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji R. P. 2019 m. birželio 18 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje tyčia tris kartus ranka sudavė į nugarą ir vieną kartą į veidą E. K., sukeldama E. K. fizinį skausmą, tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji R. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau smūgių E. K. nesudavė, konfliktas prasidėjo parduotuvėje, nes K. ją užkabino ir iškoliojo be jokios priežasties. Kažkiek atsimena, kad laiptinėje su K. buvo vienos, daugiau nebuvo nieko, K. koliojosi, kabinėjosi prie jos, tačiau ji K. nieko nedarė, „fizinio smurto nebuvo“, K. nesudavė, tai K. jai patempė už plaukų. Ar K. turi anūkę nežino, jokių vaikų aplinkui nebuvo. V. M. nepažįsta ir nėra jos mačiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. P. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name ir laiptinėje gyvena jos kaimynė E. K.. Jos abi nesutaria, todėl stengiasi iš viso nebendrauti. E. pastoviai prie jos kabinėjasi žodžiais bei ją užgaulioja. E. taip elgiasi, nes jai ,,maišosi protas". Ji pati prie E. K. nesikabinėja, tačiau jai nenusileidžia ir taip pat žodžiais atsikerta. Dėl šių konfliktų ji į policiją nesikreipia, nes jų nesureikšmina. 2019 m. birželio mėnesį, dienos ir valandų nežino, bet jei neklysta apie pietus, atsitiktinai su E. K. susitiko (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, kurią ji vadina „(duomenys neskelbtini)“. Ji parduotuvėje pirko broliui alaus. E. pamačiusi, kad ji perka alų jai pasakė: „ tamsa ir tamsa“, o ji E. atšovė, kad tai ne jos reikalas. Viskas tuo ir pasibaigė. Ji nusipirko alaus ir parėjo namo. Parnešusi alų išėjo į lauką. Kiek tuo metu buvo valandų nepamena, būnat savo daugiabučio namo kieme bei sėdint kartu su savo mama R. J. ant suolelio, pro šalį eidama E. pasakė, kad ji „skundikė“ ir „mažvaikė“. Ji E. pasakė, kad ji „durnė“| ir kad nuo jos ,,atsiknistų". E. ją taip išvadino, nes ji pasisakė mamai apie tai kas nutiko parduotuvėje ir jos mama E. paklausė; „ ko ši ją užkabinėja/“. Matė, kad E. ją išvadinusi skundike nuėjo į kitą namą. Dar šiek tiek pasėdėjusi jos mama išėjo, o ji liko kieme viena. Netrukus atėjo E., kuri pamačiusi ją vėl išvadino, „durne“, „skundike“, „mažvaike“ ir panašiai, todėl ji susinervino, supyko ant E. bei atsikirsdamas pasakė, kad E. „gydytųsi kol laikas tebėra“. Tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas. Tas konfliktas prasidėjo kieme bei tęsėsi laiptinėje, kadangi abi ėjo namo. Ji nei vieno pašalinio žmogaus, kai jos pykosi, nematė. Besipykstant E. jai vieną kartą timptelėjo už supintos kasos. Skausmą juto nežymų ir momentinį, todėl žala nepadaryta. Ji E. jokių smūgių nesudavė. E. taip pat jai nesudavė, jos tiesiog sukonfliktavo žodžiais ir vieną kitą negražiai išvadino. Ji neatkreipė dėmesio ar tuo metu, kai jos konfliktavo laiptinėje, buvo E. anūkė. Ji nematė, kad kas nors būtų buvęs laiptinėje. Jai atrodė, kad jos buvo tik dviese. „Susikoliavusios“ kiekviena nuėjo į savo butą. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Po to ji pamatė pareinančią savo mamą ir išėjo į lauką. E. pro savo buto langą pradėjo vėl ją ir mamą kolioti. Mama tuo metu buvo su jos vaiku ir E. taip pat šaukė ant jo. Tačiau ji į tai nekreipė dėmesio, tik liepė užsičiaupti ir tiesiog su mama parėjo namo bei ji mamai papasakojo apie tai kas nutiko su E. laiptinėje bei paprašė mamos iškviesti policiją, tačiau mama policijos nekvietė, nes su kaimyne dažnai konfliktuoja, mama to nesureikšmino, nenorėjo kelti dėl to triukšmo. Pati šio įvykio metu nenukentėjo, tik norėtų, kad kaimynė jos neužkabinėtų. Ji pati, kaip minėjo, niekada prie kaimynės pirma neprisikabina, o tik atsikerta jei E. ją pradeda užgaulioti. E. smūgių tikrai nesudavė, todėl nežino kodėl E. taip sako. Gal E. fantazuoja, nes jai ,,maišosi su protu". (b. l. 116-118).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nepilnametė liudytoja V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su močiute ėjo laiptais ir R. davė močiutei per nugarą ir į veidą. Močiutė ėjo namo, o ji buvo laiptinėje ir viską matė. R. trenkė jos močiutei per veidą ir į nugarą du kartus. R. močiutei trenkė su delnu per veidą vieną kartą, bet stipriai. Su kumščiu trenkė du kartus į nugarą. Močiutė R. pasakė blogus dalykus, nes buvo pikta ant R.. Nepamena ką sakė R. močiutei, kai trenkė jai. Kai R. sudavė močiutei, ji nuėjo į lauką, o močiutė į kambarį. Kai močiutė parėjo į kambarį, sakė ant R. „žiurkė“. Močiutė jai pasakė, kad kvies policiją. Po to kvietė seniūną. Seniūnas atvažiavo ir jie pasikalbėjo. Močiutė R. nieko nedarė. Jai buvo baisu, kai R. mušė močiutę, jau norėjo imti šluotą. Ji nenori, kad močiutė būtų mušama. Ji išsigando. Įvykio metu buvo laiptinėje. Po to R. trenkė į duris, o močiutė nebenorėjo su ja kalbėtis. Jos močiutė prieš tai buvo pajuokavusi, kad R. perka alų savo broliui, nes R. mama ir pati R. sako savo broliui gerti. R. mušė močiutę dėl to, kad jos močiutė pajuokavo. Daugiau nėra mačiusi, kad R. muštų močiutę. Kai R. sudavė močiutei, laiptinėje buvo tik ji, močiutė ir R.. (b. l. 54-55)

Liudytoja E. K. paaiškino, kad tą dieną nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, tuo metu ji su R. P. labai gerai sugyveno. Parduotuvėje R. P. stovėjo prie kasos ir pirko alų. Tuo laikotarpiu R. P. brolis Ž. „gėrė“ , todėl ji R. P. pasakė: „...dabar pas jus alus ir tamsa, tamsa ir alus“. Tuo viskas ir baigėsi, R. išėjo iš parduotuvės, o ji pasiliko parduotuvėje. Kitą dieną ji ėjo su reikalais pas pažįstamą, o R. su motina sėdėjo ant suoliuko kieme ir pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais, R. motina šaukė: „ar tu k.... baigsi kabinėtis prie mano R. vieną kartą“. Ji nieko nesakiusi nuėjo, o grįždama atgal R. pasakė: „ skundų puodas“ ir ėjo į savo butą, bet tada, lipant laiptais į savo butą, R. pasivijo ją ir sudavė smūgius į nugarą, o kai atsisuko - sudavė stiprų smūgį ranka į veidą. Ji pažiūrėjusi į laiptinės viršų pastebėjo stovinčią savo anūkę V., kuri pamatė, kad jai ( E. K.) sudavė R.. V. verkė ir šaukė „močiute, močiute už ką ji tave muša“, tada ji priėjo prie V. ją nuraminti ir jos abi įėjo į savo butą bei išsikvietė seniūną, o R. pabėgo.

Liudytoja R. J., kaltinamosios R. P. motina, paaiškino, kad E. K. nuolat užkabinėja jos dukrą, nurodė, kad tuomet kai jos dukra susipyko su E. K. laiptinėje nebuvo, todėl kas ten įvyko nematė. Iki to įvykio, birželio 17 d., dukra parėjo iš parduotuvės verkdama, skundėsi, kad ją vėl užkabinėja E. K., todėl birželio 18 d. sutikusi E. K. jos paprašė, kad neužkabinėtų R., bet ji numojo ranka ir nuėjo pro šalį. Palikusi dukrą R. kieme ji taip pat nuėjo. Tą dieną R. buvo labai pikta, po pusvalandžio grįžusi rado dukrą verkiančią, ji papasakojo, kad susipyko su E. K., kuri jai pasakė „mažvaike, tu pasiskundei mamai“ ir patempė dukrai už plaukų. Ji klausė dukros ar ši sudavė E. K., tai dukra atsakė, kad nesudavė, tik pastūmė ranka E. K., kad leistų įeiti dukrai į jos kambarį.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad apie kaimynių konfliktą iš vis nieko nežino, nors tą dieną buvo kieme, bet nieko nematė, nes kiemą užstoja medžiai, triukšmą girdėjo, bet kas triukšmavo nežino, žodžių nebuvo galima suprasti. Analogiškai paaiškino ir liudytojas R. G..

Liudytojas A. M. paaiškino, kad jo dukra V. M. jam pasakojo, kad močiutė E. buvo sumušta. Pradėjus domėtis, paskambinus uošvei E. K., ši „prašė nesikišti“, bet dukrai liko įspūdis kaip mušė jos močiutę, todėl jis nusprendė parašyti pareiškimą policijai. Dukra pasakojo, kad išėjo į laiptinę iš buto, nes išgirdo triukšmą ir pamatė kaip R. muša močiutę, duoda jai per nugarą, o įbėgus močiutei į savo butą R. dar daužė duris, norėjo įsiveržti. Nors praėjo keli mėnesiai dukra vis dar prisimena įvykį, dėl ko jie nevažiuoja pas močiutę. Pareiškimą parašė dėl to, kad dukra viską matė, išsigando, jai padaryta moralinė žala, nes ji nepratusi prie smurto. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teismo psichologė ekspertė J. R. paaiškino, kad tiriant kaltinamąją R. P. atliko pilną intelekto tyrimo versiją ir gavo atsakymą, kad jos bendras intelekto koeficientas yra 56 balai, jis atitinka labai žemus intelektinius gebėjimus.

Teismo psichiatras ekspertas S. R. paaiškino, kad kaltinamajai R. P. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad R. P. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, kuris jai netrukdė teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdė juos valdyti.

- įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele kuriuose užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo laiptinė. (b. l. 22-23)

- bendrojo pagalbos centro informacija, gauta 2019-06-19, 08 val. 42 min. apie tai, kad 2019-06-18 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), R. P. iškoneveikė ir sumušė namo laiptinėje pranešėjo A. M. uošvę E. K.; įvykį matė mažametė V. M., gimusį (duomenys neskelbtini);

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Įrodymais nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, bendro naudojimo patalpoje - gyvenamojo namo laiptinėje, kur būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamosios R. P. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jos veiksmai – smūgių sudavimas E. K. jos mažametės anūkės V. M. akivaizdoje dėl ko tiek E. K. tiek jos anūkė nubėgo į savo butą ir užsirakino, vertintini kaip veiksmai, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, viešoje vietoje neleistini, moralės požiūriu nepriimtini ir aplinkinius šokiruojantys bei trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką, todėl pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. P. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdama neteista, tačiau jos atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų 2 kartus jai buvo taikytos priverstinio pobūdžio medicinos priemonės; ji nepripažino kaltės ir nesigailėjo dėl nusikaltimo padarymo, dėl jos elgesio seniūnijoje yra gauta žodinių gyventojų nusiskundimų. Vienok ji nėra bausta už administracinius nusižengimus, augina mažametį vaiką, yra neįgali ( serga lėtiniu psichikos sutrikimu) ir nors nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, vienok, tikėtina, kad jos sveikatos būklė vistik galėjo turėjo įtakos konflikto eigai ir pasekmėms, juo labiau, kad konfliktą išprovokavo būtent E. K., kurios teiginius „...dabar pas jus alus ir tamsa, tamsa ir alus“ bei „skundų puodas “ R. P. suvokė kaip „kabinėjimąsi“ ir užgauliojimą ir stengėsi savaip atsikirsti laiptinėje suduodama E. K. smūgius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. P. skirtina negriežta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kas turėtų teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. R. P. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą VGTP pažymą -365, 22 Eur – nepriteistinos( b.l.75, 2 tomas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. P. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.