- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 1-1530-898/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-01073-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Advokatai
- Lionė Must
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012 m. spalio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2013-12-09, apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo hole, ranka sudavė du kartus savo tėvui L. P. į krūtinės sritį, bei vieną kartą spyrė į kairią blauzdą, kas sukėlė nukentėjusiajam L. P. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais. L. P. yra jo tėvas. Kai tėvas būna girtas, jie abu dažnai konfliktuoja, nes tėvas be priežasties pradeda kabinėtis. 2013-12-09 namuose, jis mamos paprašė pinigų, tačiau mama jų duoti atsisakė ir jie apsižodžiavo. Tai išgirdęs atėjo tėvas ir pradėjo jį varyti iš namų. Jis susinervino ir išstūmė tėvą į koridorių bei du kartus kumščiu sudavė į krūtinę ir vieną kartą spyrė į koją. Po to jis sėdo į automobilį ir išvažiavo pas draugą. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė tėvo.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir nukentėjusioji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:
2013-12-09 L. P. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2013-12-09, 18.30 val. sūnus T. P. sumušė jį suduodamas du kartus ranka į krutinę bei vieną kartą spirdamas į koją (2 b. l.);
2013-12-09 įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (3-6 b. l.);
2013-12-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato II-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio Audriaus Jankūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykęs į įvykio vietą jis nustatė, kad 2013-12-09, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), sūnus T. P. naudojo smurtą prieš tėvą Laimutį pakeltį suduodamas du kartus ranka į krūtinę ir spirdamas koja vieną kartą į kairę blauzdą (7-9 b. l.);
2013-12-09 ir 2013-12-17 nukentėjusiojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti L. P. parodymai, kad 2013 m. gruodžio 9 d., apie 18 val. buvo kambaryje, kai išgirdo, jog jo žmona R. P. ginčijasi su sūnumi T. P., kuris mamos prašė pinigų. Jis klausėsi konflikto kitame kambaryje iki kol sūnus su jo žmona ėmė konfliktuoti tarpusavyje, nes jo žmona prašė Tado palaukti pinigų, o jis sakė „duok greitai“. Šiaip sūnus visada visko nori greitai, o žmona jam viską duoda, nors jis jau yra suaugęs ir pats galėtų užsidirbti pinigų ir išlaikyti save. Pinigų Tadui reikėjo vairuotojo teisių – C kategorijos kursų laikymui. Nepasikentęs Tado elgesio jis nuėjo į miegamąjį, kur tuo metu ginčijosi tarpusavyje Tadas ir Rima ir pasakė sūnui, kad jis apsiramintų bei norėjo jam paaiškinti, kad jis nieko nedirba, nepadeda namuose ir reikalauja dar pinigų, bei pridūrė „dink iš namų“. Tadas supyko ir puolė jį, stovintį tarpduryje, išstūmė į holą iš miegamojo ir trenkė du kartus kumščiu į krūtinę bei spyrė vieną kartą į kairę blauzdą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (18; 19-21 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. P. prisipažinimas, kad jis sumušė savo tėvą L. P., nukentėjusiojo L. P. apklausos protokoluose užfiksuoti jo parodymai, duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, patvirtina kad T. P. 2013-12-09, apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo hole, ranka sudavė du kartus savo tėvui L. P. į krūtinės sritį, bei vieną kartą spyrė į kairią blauzdą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – tiek fizinio skausmo sukėlimą, tiek galimus sužalojimus L. P., todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
T. P. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas artimajam, t. y. tėvui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio T. P. skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybe bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje. Tai yra, T. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (32-33 b.l.), nebaustas administracine tvarka (45 b. l.), nedirbantis (43 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (44 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo nuo 2013-12-09 iki 2013-12-11, t. y. 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad T. P. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.