Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-478-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
1A-687-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00560-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-478-2013

Teisėjas Gintautas Kaulakis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00560-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šos bausmės iš dalies pridėta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta 8 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis, atlikdamas jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose -, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 11 val., penktajame lokaliniame sektoriuje, šeštojo nuteistųjų būrio prausykloje, tarpusavio konflikto metu iš pykčio ir keršto tyčia smogė du kartus kumščiu į veidą ir du kartus į krūtinę nukentėjusiajam nuteistajam S. U. ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, apatinio žandikaulio lūžimą kairėje pusėje - tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo jo veiksmus iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir sumažinti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudotos visos įmanomos priemonės įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, ką įrodo aplinkybės, jog teismas buvo nepagrįstai nusprendęs, jog jis ir kitas asmuo, kuris dar vakare sumušė nukentėjusįjį, buvo nusikaltimo bendrininkai, nors vėliau jų bylos buvo išskirtos. Teigia, kad po jo suduotų smūgių nukentėjusiajam žandikaulis nebuvo lūžęs, o tai įrodo (duomenys neskelbtini) medikų konstatuotos aplinkybės, jog buvo tik sumušimas. A. B. skunde įrodinėja, kad tik po to, kai nukentėjusysis buvo pakartotinai sumuštas, jam buvo konstatuotas žandikaulio lūžis. Teismo medicinos specialisto išvadose taip pat nenurodyta, jog nuo nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Nuteistasis nurodo, kad S. U. į VTS buvo nuėjęs po 10 val., todėl liudytojas E. A. negalėjo girdėti, jog jis 9-10 val. būtų grasinęs sumušti nukentėjusįjį už tai, kad jis nuėjęs į VTS pasakė pareigūnams, kur paslėptas telefonas. Taip pat nesutampa liudytojų E. A. ir G. Š. parodymai - E. A. nurodė, jog matė, kaip jis mušė S. U., būdamas lauke, o G. Š. nurodė, kad jam mušant nukentėjusįjį, E. A. buvo šalia. Nuteistojo nuomone, jo veiksmais S. U. buvo padarytas tik BK 140 str. 1 d. numatytas nežymus sveikatos sutrukdymas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir kelia bausmės individualizavimo klausimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 str.), t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo nagrinėjamoje byloje atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas: paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, nukentėjusiojo S. U., liudytojų G. Š., E. A. ir R. B. parodymai, specialisto išvados, neginčijamai patvirtina nuteistojo A. B. kaltę nesunkiai sutrikdžius S. U. sveikatą.

Nors nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde iš dalies pakeitė savo parodymus ir dabar įrodinėja, kad po jo suduotų smūgių nukentėjusiajam žandikaulis nebuvo lūžęs, kad nukentėjusiajam žandikaulio lūžis buvo konstatuotas tik po to, kai nukentėjusysis buvo pakartotinai sumuštas, tačiau apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, neturi pagrindo abejoti nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet jis aplinkybių dėl žandikaulio lūžio neneigė. A. B. nuo pirmųjų apklausų dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino, nurodė, kad gailisi ir davė itin detalius parodymus dėl konflikto su nukentėjusiuoju aplinkybių, kurių vėlesnių apklausų, parodymų patikrinimo vietoje metu nekeitė, nurodytas aplinkybes patvirtino akistatos su nukentėjusiuoju metu ir iki pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teigė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 11.00 val., nuėjęs į penktojo lokalinio sektoriaus 6-o būrio prausyklą, norėdamas išsiaiškinti su nuteistuoju S. U., ar ne jis išdavė pareigūnams, kur yra paslėpti mobilaus ryšio telefonai, šis atsakęs pakeltu tonu, tuomet nuteistasis supykęs ir smogęs S. U. kumščiu du kartus į veidą, į kairę pusę, bei pastūmęs jį į sieną.

Nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, kad nukentėjusiajam žandikaulio lūžis konstatuotas tik po to, kai nukentėjusysis buvo pakartotinai sumuštas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusysis S. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuosekliai parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. ryte, apie 11.00 val., prausykloje A. B. jam sudavė rankų kumščiais tris smūgius į veido sritį, į kairį žandikaulį ir du smūgius į krūtinės sritį, po ko jam sutino žandikaulis (t. 1, b. l. 51, 58, t. 2, b. l. 34). Nukentėjusiojo parodymus dėl A. B. suduotų smūgių patvirtino tiesiogiai įvykį matęs liudytojas G. Š. (t.1, b. l. 60, t. 2, b. l. 34). Tai, kad A. B. nukentėjusiajam sudavė smūgius į veido sritį, dėl kurių galėjo būti sužalotas kairys žandikaulis, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos apie tai, kad 2012-08-06 18.45 val. Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo apžiūrėtas S. U., apžiūros metu nustatytas patinimas kairės pusės žandikaulio srityje, kitų sužalojimų nebuvo (t. 1, b. l. 46-47). Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta R. B., kuri patvirtino, kad 2012-08-06, 18.45 val., į Sveikatos priežiūros tarnybą atvyko nuteistasis S. U., kuris skundėsi žandikaulio skausmu, apžiūros metu žandikaulio lūžio ji neįtarė, rentgeno aparato Sveikatos priežiūros tarnyboje nėra (t. 1, b.l. 63, t. 2 b. l. 35), o teisme ši liudytoja nurodė, kad tokie lūžiai išaiškėja į trečią – ketvirtą dieną.

Aplinkybių, kad nukentėjusysis tos pačios dienos vakarą buvo pakartotinai sumuštas E. Ž., kaip skunde teigia nuteistasis, nukentėjusysis neneigia, tačiau jis, duodamas parodymus, nenurodė, kad E. Ž. jam būtų sudavęs į veido sritį ar kad po jo smūgių jam būtų sutinęs žandikaulis, priešingai, jis teigė, kad E. Ž. jam ne mažiau kaip penkis smūgius su medine lazda sudavė per galvą, jis taip pat buvo mušamas per rankas, nugarą (t. 1, b. l. 52, 58 ). Nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl smūgių lokalizacijos patvirtino ir liudytoja R. B., nurodžiusi, kad tą pačią dieną, 23.00 val., nuteistasis buvo apžiūrėtas pakartotinai, apžiūros metu po kaire S. U. akimi matėsi mėlynė, nugaros srityje, rankų žastų ir dilbių išoriniuose paviršiuose stebimos išilginės kraujosruvos, kairys žandikaulis patinęs, tačiau žandikaulio lūžis neįtartas (t. 1, b. l. 63). Tai, kad S. U. tą pačią dieną buvo sumuštas pakartotinai, nepaneigia teismo patikimai nustatytų aplinkybių dėl nukentėjusiajam padaryto žandikaulio sužalojimo neteisėtais nuteistojo A. B. veiksmais.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose 2012-08-06, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiam S. U. į veido sritį, dėl ko jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. l d.

Apeliaciniu skundu A. B. taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. B. bausmę už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, įvertino nuteistojo asmenybę - anksčiau penkis kartus teistas, teistumai nėra išnykę, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo vietoje, pataisos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, turi galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino, gailisi ir nukentėjusiojo atsiprašė, ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parinko tinkamos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra tinkama realizuoti bausmės tikslus ir yra proporcinga nuteistojo A. B. neigiamai charakterizuojamai asmenybei. Nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apygardos teismas nemato jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Algirdas JaliniauskasGytis Večerskas