- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2135-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00837-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, ir atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, ir atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisme gautas atsakovo A. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi D. B. tvarką:
A. S. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 21 val. pasiimti sūnų pas save, nustatant pirmąjį vaiko pasiėmimą savaitgaliui nuo 2017 m. birželio 9 d.;sūnus atsakovui perduodamas penktadienį iki 20 val. vakaro, o atsakovas A. S. grąžina sūnų motinai A. B. sekmadienį ne vėliau kaip iki 21 val. vakaro. Atvežus sūnų ieškovei į namus, jeigu ieškovės nėra namie, sūnus lieka atsakovo A. S. priežiūroje iki kitos dienos. Tokiu atveju ieškovė A. B. kitą dieną sūnų pasiima iš atsakovo.Uždrausti išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.
Atsakovas prašyme nurodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaiku, neleidžia vaiko pasiimti, vengia atsakovo, neatsiliepia į skambučius. Atsakovas išlaikymą sūnui moka. Vaiko gimimo dienos proga jis buvo nupirkęs bilietus į Botanikos sodą, tačiau su ieškove susisiekti ir pasimatyti su vaiku nepavyko. Be to, ieškovė iki tėvystės nustatymo yra minėjusi, kad gyvena su užsieniečiu, nekalbančiu nei lietuviškai, nei rusiškai, bei galimybę išvykti iš Lietuvos, todėl spręstinas ir šis klausimas.Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. birželio 14 d., metu teismas protokoline nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, tačiau teismo nustatytu terminu ieškovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies (e.b.l. 124-126, 2 t.).Nustatė laikiną atsakovo A. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: atsakovas A. S. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos pas save. Sūnus atsakovui perduodamas penktadienį iki 20 val. vakaro, o atsakovas A. S. grąžina sūnų motinai A. B. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val. vakaro;atvežus sūnų ieškovei į namus, jeigu ieškovės nėra namie, sūnus lieka atsakovo A. S. priežiūroje iki kitos dienos. Tokiu atveju ieškovė A. B. kitą dieną sūnų pasiima iš atsakovo.Kitoje dalyje teismas prašymo netenkino, nusprendė nutartį vykdyti skubiai.Pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, todėl, teismo vertinimu, tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, būtina aptariamą ginčą laikinai sureguliuoti. Šiuo atveju atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka suteiktų šalių santykiam stabilumo bei padėtų išlaikyti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį.Teismas sprendė, kad tikslinga siūlomą bendravimo su vaiku tvarką koreguoti, patikslinant vaiko grąžinimo motinai laiką (valandas) bei vietą. Teismas sprendžia, kad vaiko grąžinimas į namus 21 val. mažamečiui vaikui yra per vėlu. Todėl šiuo atveju nustatytinas jo grąžinimas į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Teismas atmetė prašymą dalyje dėl uždraudimo vaiką išsivežti iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Toks prašymas yra nepagrįstas. Juo labiau, pagal prašomos laikinosios apsaugos priemonės pobūdį (formuluotę), vaikas apskritai būtų izoliuotas savo gyvenamojoje vietoje.Teismas darė išvadą, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka sudarys laikiną galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir palaikyti su juo artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė A. B. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir klausimą išspręsti iš esmės – visiškai atmesti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (e.b.l. 135-140, 2 t.).Nurodė, kad teismo pozicija prieštarauja vaiko norams ir interesams, kadangi pats vaikas pasakė Vaiko teisių apsaugos darbuotojui, kad jis nenori miegoti pas tėvą. Kaip galima priversti vaiką miegoti prieš jo valią. Tai patvirtina 2017 m. vasario 08 d. buities tyrimo aktas Nr.A715-643/17(2.13.2.18-AD15) (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius).Byloje yra pakankama rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. S. amoralaus elgesio faktą. Tai patvirtina ir 2017 m. kovo 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-17-22 ir 2017 m. gegužės 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-17-23. Atsakovas vartoja alkoholį, o jo amoralus gyvenimo būdas gali pakenkti vaiko interesams. Be to, nėra jokių požymių, kad jis galėtų pasikeisti. Tėvas savo vaikui turi rodyti gerą pavyzdį, bet kadangi jis temato amoralų gyvenimo būdą, tėvo elgesys gali neigiamai paveikti sūnų. Be to, jis leidžia laiką su vaiku, žaisdamas vaiko sveikatai pavojingus žaidimus.Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas daro žalą ir blogą įtaką vaikui, vengia vykdyti savo pareigas sūnaus atžvilgiu, net neketina pasikeisti, neatlieka jokių veiksmų leidžiančių daryti prielaidą, kad jis ateityje pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti sūnų, bei juo rūpintis, yra pagrindas taikyti laikino tėvų valdžios apribojimą.Ieškovės nuomone, 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas turi būti išspręstas iš esmės - visiškai atmestas atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, atsakovo reikalavimai yra neteisėti bei neatsižvelgta į vaiko interesus ir prieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nustatytos laikinosios apsaugos priemonės - laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus.CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuria vadovaujantis:Atsakovas turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos pas save. Sūnus atsakovui perduodamas penktadienį iki 20 val. vakaro, o atsakovas A. S. grąžina sūnų motinai A. B. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val. vakaro;Atvežus sūnų ieškovei į namus, jeigu ieškovės nėra namie, sūnus lieka atsakovo A. S. priežiūroje iki kitos dienos. Tokiu atveju ieškovė A. B. kitą dieną sūnų pasiima iš atsakovo. Ieškovė su teismo nutartimi nesutiko, todėl atskiruoju skundu prašė ją panaikinti ir klausimą išsprendus iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti visai. Esminis atskirojo skundo motyvas buvo, jog vaikas nenori nakvoti pas tėvą, o atsakovo elgesys yra amoralus (vartoja alkoholį, žaidžia vaiko sveikatai pavojingus žaidimus) ir darantis vaikui neigiamą įtaką, todėl atsakovui turėtų būti ribojama tėvo valdžia. Savo poziciją ieškovė grindžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 8 d. buities tyrimo aktu Nr.A715-643/17(2.13.2.18-AD15, 2017 m. kovo 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11-17-22 ir 2017 m. gegužės 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11-17-23.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. vasario 9 d. išvadoje nurodė, kad nepilnametis D. B. susitinka su tėvu sekmadieniais. Jie kartu žaidžia kortomis, būna sodyboje, važinėja rogutėmis, kurios pririšamos prie traktoriaus. Berniukui nurodė, kad jam patinka leisti laiką su tėčiu, tačiau nakvoti pas jį nenorėtų. Ieškovės teigimu, pastaruosius penkis mėnesius atsakovas teikė vaikui išlaikymą kas savaitę skirdamas 50 Eur (200 Eur per mėnesį). Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutiko, kad vaiko tėvui būtų nustatoma minimali bendravimo su sūnumi tvarka (24 val. per savaitę) ir siūlė susitarti dėl labiau vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbini) seniūniją 2017 m. balandžio 27 d. buities tyrimo akte Nr. 15 nurodė, kad pasilankymo metu pastebėta, jog atsakovas stengiasi rūpintis savo vaiko gerove, stengiasi patenkinti savo sūnaus būtiniausius poreikius. Gyvenamojo namo sąlygos geros būklės, namai ir jų aplinka sutvarkyta. Apie A. S. šeimą, jokios neigiamos informacijos seniūnijoje nebuvo gauta/užfiksuota. Šeima nėra įrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. liepos 20 d., taip pat, papildomai nurodė, kad skyriuje nėra jokios informacijos apie tai, kad bylos šalys netinkamai vykdytų savo pareigas sūnaus atžvilgiu. Šis faktas konstatuotas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. akte Nr.A715-5816/17(2.13.2.18-AD15). Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateikti duomenys patvirtinantys aplinkybę, kad atsakovas tinkamai rūpinasi savo sūnumi, t.y. teikia savo sūnui išlaikymą.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo ir atskirojo argumentus ir atsižvelgdamas į bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės atskirojo motyvais dėl amoralaus atsakovo elgesio, kuris gali turėti neigiamą įtaką sūnaus vystymuisi. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas ieškovės iniciatyva atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, t.y. pateikti atsakovo socialinio tinklapio facebook paskyroje esantys susirašinėjimai, paskyroje talpinamos nuotraukos, kuriose atsakovas vartoja alkoholį ir leidžia laiką su draugais. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad ieškovės minėti faktai nesudaro pagrindo šios tvarkos ribojimui. Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovas vartotų alkoholį ar netinkamai elgtųsi su savo sūnumi, jam rodytų netinkamą pavyzdį bendravimo su juo metu. Priešingai, vaiko apsaugos tarnybos ne kartą nurodė, jog atsakovas stengiasi užtikrinti geriausių vaiko interesų apsaugą ir siekia maksimalaus bendravimo su sūnumi.Nors ieškovė pažymėjo, kad vaikas nenorėtų nakvoti pas tėvą, tačiau vaiko nuomonė buvo susiformavusi 2017 m. vasario mėn., nuo to laiko pasikeitė bendravimo su tėvu tvarka, vaikas dabar turi galimybę daugiau laiko praleisti su tėvu, jie galimai tapo artimesni. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka yra vykdoma, vaikas kas antrą savaitgalį susitinka su tėvu, yra nakvojęs tėvo gyvenamojoje vietoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir galimybę jam maksimaliai bendrauti su tėvu, nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimą su sūnumi ir panaikinti 2017 m. birželio 29 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.