Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra:

2025 m. gegužės 17 d., apie 00.35 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad įvykio metu važiavo namo. Vairavo automobilį „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš vairuodamas transporto priemonė išgėrė kelis alkoholinius kokteilius. Negali paaiškinti kodėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nesijautė apsvaigęs. Nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis po prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Iš 2025 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), policinės priemonės metu dėl neblaivių vairuotojų patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Dodge“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui bekontaktis alkodetektorius „Drager“ išpūstame ore aptiko alkoholio garų. Automobilį vairavo V. L., gim. 1988 m. kovo 10 d., kuriam pirmojo tikrinimo metu 00.35 val. nustatytas 2.00 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 01.01 val. nustatytas 2.20 prom. neblaivumas. Automobilis nuvežtas į policijos automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos raj., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18. V. L. nesulaikytas, įteiktas šaukimas (b. l. 1-4).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. pareigūno Ž. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gegužės 17 d., dirbant AP „L1802“ kartu su Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus vyr. patruliu N. G., dirbant Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini) ir vykdant policinę prevencinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Dodge“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui bekontaktis alkodetektorius „Drager“ išpūstame ore aptiko alkoholio garų. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad automobilį „Dodge“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus, ar asmuo yra vartojęs alkoholio, jis teigė, kad prieš valandą gėrė alkoholio. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „ALCOTEST 7510 Nr. ARKB- 0386“, patikros sertifikato Nr. 2262027, pirmojo tikrinimo metu 00.35 val. nustatytas 2.00 prom. neblaivumas (girtumas), antrojo tikrinimo metu 01.01 val. nustatytas 2.20 prom. neblaivumas (girtumas). V. L. su padarytu pažeidimu sutiko ir labai gailėjosi, teigė, kad važiavo namo. V. L. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK apklausai. Automobilis „Dodge“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į policijos automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos raj., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18 (b. l. 5).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vietoje apžiūrėtas lengvasis automobilis „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) unikalusis numeris: (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo priekine dalimi į Klaipėdos m. pusę. Salone keleivio vietos pusėje ant galinės sėdynės padėta baltos spalvos dėžė, kurios viduje yra 11 butelių viskio „WHISKY“ tara 0,7 l. Vairuotojo pusėje ant galinės sėdynės buvo padėta tamsios spalvos striukė, bagažinėje 2 vnt., guminių batų. Porankyje prie bėgių svirties padėtas baltos spalvos mobiliojo ryšio priemonė „Iphone“. Daugiau vertingų daiktų automobilyje nebuvo. Po automobilio dugnu matosi atplyšusi metalinė apsauga. Automobilio odometro rodmenys 125346 km (b. l. 10-12, 13-21).

Patikros sertifikato Nr. 2262027 duomenimis, alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0386“ galioja iki 2025 m. liepos 30 d. (b. l. 22).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0020“, Nr. 2262027, V. L. pirmu tikrinimu 00.35 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 01.01 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 23).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „Dodge“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuvežta į Gobergiškės 8, Klaipėdos r. (b. l. 24).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonė „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)valdytojas - savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

Juridinio asmens duomenų išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra V. L. (b. l. 40-42).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad analogiška transporto priemonė „D. D.“ (gamybos metai 2017 m.) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje siekia 19 470,00 Eur (įskaitant PVM) (b. l. 57).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta policijos pareigūnų kūno kamera įrašytų vaizdo ir garso įrašų peržiūra. Faile pavadinimu „PSS-20250517-002333UTC+0300.mp4“ fiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie važiuojamojoje kelio dalyje dešinėje pusėje stovinčio automobilio, nuo kurio galinės sėdynės išlipa, kaip žinoma bylos duomenimis, įtariamasis V. L.. Pareigūnas jo klausia „kodėl jis perlipo į galą, kam taip žaidžia, kam šoko į galą?“. Paklaustas ar vartojo alkoholio, V. L. atsako, kad vartojo. Paklaustas iš kur parvažiuoja, sako, kad čia vietoj. V. L. nurodo, kad mašina priklauso firmai. Priėjus prie tarnybinio automobilio, pirmuoju tikrinimu V. L. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Pareigūnas, bendraudamas su V. L., jo klausia, kodėl jis sustojo prie pareigūnų ir šoko į galą. V. L. neneigia, kad prisidirbo, tai prisidirbo, pripažįsta, kad vairavo automobilį ir supranta, kad blogai pasielgė. Faile pavadinimu „PSS-20250517-004624UTC+0300.mp4“ fiksuota, kaip V. L. po 15 minučių, antrą kartą, patikrinamas neblaivumas, nustatomas 2,20 promilių neblaivumas. Kituose įrašuose naudingos informacijos nefiksuota (b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkto reikalavimai, atsispindintys ir prokuroro suformuluotame kaltinime, yra blanketinio pobūdžio. Remiantis KET 14 punktu – „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.“

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2025 m. gegužės 17 d., apie 00.35 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo V. L. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu ir kt.

Kaltinamojo V. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau 2012 m. kovo 4 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų pagrindu, dirba, administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus, baudos sumokėtos, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį parenkant mažesnį už šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkį. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. L. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintina pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad V. L. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

V. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. L. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 20 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad V. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Automobilis „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančių VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu analogiško pagal komplektaciją ir pagaminimo metus automobilio „D. D.“ vidutinė rinkos vertė – 19 470,00 Eur (b. l. 57).

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.

Įvertinus tai, kad automobiliu „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, bei įvertinus bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe bei jo padaryta veika: dėl padarytos nusikalstamos veikos V. L. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nėra teistas, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą; jo veika labiau vertinama kaip atsitiktinė, teismas, remdamasis protingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad konkrečiu atveju iš kaltinamojo V. L. turi būti išieškoma nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – vertės dalis – 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų).

Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis V. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. L. vardu, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas AB „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę bausmę – 33 MGL (1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta 33 MGL (1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „D. D.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kaltinamojo V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.