- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-13
- Bylos Nr.
- A-248-1029-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Trečiasis asmuo
- G. J., V. Č., E. K., Molėtų rajono savivaldybei
- Pareiškėjas
- Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Liutauras Kinderis, Vytautas Zabiela
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotųjų asmenų E. K. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims E. K., V. Č., G. J., Molėtų rajono savivaldybei, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Molėtų rajono Alantos apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui“ dalį, kuria G. J. buvo skirtas žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Pareiškėjas nurodė, kad pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus asmeninio ūkio žemė galėjo būti suteikta vietiniams gyventojams. Tuo tarpu G. J. iki 1993 metų gyveno ir dirbo Kaune, todėl neturėjo teisės gauti žemės asmeniniam ūkiui. Pareiškėjas nurodė, kad, siekiant apginti viešąjį interesą, atitinkama ginčijamo sprendimo dalis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo prašymu sutiko. Atsakovas nurodė, kad, suteikiant asmeninio ūkio žemę G. J., buvo padaryta klaida. Yra įrodymai, kad ji tuo metu gyveno ir dirbo Kaune. Atsakovas pats neinicijavo ginčijamo akto panaikinimo, nes 1998 metais jis įtraukė G. J. į sąrašus asmenų, kuriems neteisėtai skirta asmeninio ūkio žemė.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. Č. prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, kad G. J. asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai, tuo pažeisti tiek jo, tiek ir kitų nuosavybės teisę norinčių atkurti asmenų interesai.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo E. K. prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, kad G. J. jokios žemės nedirbo ir Antakščių kaime negyveno. Žemė turėjo būti grąžinta asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises natūra.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo G. J. prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju yra praleistas prašymo padavimo terminas. Nuo ginčijamo akto priėmimo praėjo keleri metai. Atsakovas apie, jo manymu, padarytus pažeidimus žinojo seniai, tačiau į teismą nesikreipė. Nurodė, kad teiginiai, jog jai negalėjo būti suteikta asmeninio ūkio žemė, nepagrįsti. Ji su savo sutuoktiniu nuo 1989 metų gyveno Alantos seniūnijoje, Antakščių kaime, kuriame jie buvo nusipirkę sodybą, kurioje gyveno ir iš kurios važinėdavo į darbą. Skirtoje asmeninio ūkio žemėje jie augino grūdines kultūras, be to, prie namų buvo daržas, šiltnamis. Nurodė, kad šiuo atveju prokuroro pareiškimu siekiama realizuoti asmeninius tam tikrų privačių asmenų interesus, o ne ginti viešąjį interesą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Molėtų rajono savivaldybė nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo prašymas būtų patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą ar tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai yra skundžiami. Šioje byloje atsakovas turėtų būti Molėtų rajono savivaldybė, nes pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Vietos savivaldos įstatymo įgyvendinimo įstatymą, atlikus administracinę reformą Lietuvos Respublikoje, apylinkių tarybų funkcijas nuo 1995 metų perėmė rajonų savivaldybės, kurių tiesioginiais padaliniais buvusiose apylinkėse tapo seniūnijos. Šioje byloje skundžiamas konkretus apylinkės tarybos priimtas aktas, todėl apskrities viršininko administracija negali būti laikoma tinkamu atsakovu šioje byloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nesutiko, jog būtų pakeistas atsakovas. Esant tokioms aplinkybėms, ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertintinas, o prašymas atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Apeliaciniais skundais tretieji suinteresuotieji asmenys V. Č. ir E. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad pagal 1994 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusio Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnį bei pagal Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį apskričių valdytojai perėmė iš savivaldybių joms deleguotas žemėtvarkos, žemės kadastro ir žemės ūkio funkcijas. Šioje byloje skundžiamas aktas yra susijęs su žemės suteikimu asmeniniam ūkiui ir už šios funkcijos įgyvendinimą yra atsakinga apskrities viršininko administracija. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg neakcentavo klausimo dėl atsakovo tinkamumo. Proceso dalyviai nebuvo paklausti dėl atsakovo tinkamumo, o į teismo atitinkamą klausimą atsakė tik pareiškėjo atstovas, kuris suklydo, vertindamas procesines aplinkybes. Apeliantai nurodo, kad jeigu būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, niekas nebegalėtų kreiptis į teismą su prašymu pašalinti akivaizdų įstatymo pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad atsakovu turi būti patraukta savivaldybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens E. K. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo V. Č. sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens V. Č. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo E. K. sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Atsakovas nurodo, kad apskrities viršininko administracija atsakovu šioje byloje neturėtų būti laikoma. Kadangi pareiškėjo atstovas suklydo, vertindamas atsakovo tinkamumo klausimą, todėl bylą turėtų būti pirmosios instancijos teisme nagrinėjama iš naujo, dar kartą sprendžiant atsakovų pakeitimo klausimą.
Atsiliepimais į apeliacinius skundus trečiasis suinteresuotasis asmuo G. J. prašo apeliacinius skundus atmesti.
Šalies argumentai
G. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog prašymas pareikštas netinkamam atsakovui. Alantos apylinkės tarybos funkcijas yra perėmusi Molėtų rajono savivaldybė, o ne Utenos apskrities viršininko administracija. G. J. nurodo, kad abejotinas apeliantų teiginys dėl galimos pareiškėjo klaidos. Posėdžio metu teismas paaiškino bei sudarė galimybes pareiškėjui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėjas pakeisti atsakovą nesutiko, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. G. J. nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog jeigu būtų paliktas galioti skundžiamas teismo sprendimas, niekas nebegalėtų kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nevertino asmeninio ūkio žemės skyrimo teisėtumo, palikdamas galimybę apeliantams patiems kreiptis į teismą. Viešojo intereso buvimas šiuo atveju yra abejotinas, o byla faktiškai yra susijusi tik su apeliantų interesais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas, iš esmės pakartodamas atsakovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo V. Č. bei jo atstovas, taip pat trečiojo suinteresuotojo asmens E. K. atstovai, iš esmės pakartodami apeliacinių skundų argumentus, prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Atsiliepimas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo G. J. bei jos atstovas, iš esmės pakartodami G. J. atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
šioje byloje yra ginčijamas Molėtų rajono Alantos apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės asmeniniam ūkiui skyrimo. Ši institucija nebeegzistuoja, todėl kyla klausimas dėl to, kas turėtų būti atsakovas aptariamoje byloje.
Pagal savo pobūdį sprendimas dėl žemės asmeniniam ūkiui skyrimo yra susijęs su funkcijų žemėtvarkos, žemės reformos ir žemės ūkio klausimais vykdymu, o tokias funkcijas 1995 metais iš savivaldybių perėmė ir iki šiol vykdo apskrities viršininkų administracijos (Apskrities valdymo įstatymo 5, 9 straipsniai (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis), įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ 2 straipsnis). Tačiau tai, jog minėtas funkcijas šiuo metu vykdo apskrities viršininkų administracijos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas byloje dėl apylinkės tarybos sprendimo dėl žemės asmeniniam ūkiui skyrimo panaikinimo turi būti apskrities viršininko administracija. Sprendimas tokiu atveju yra priimtas savivaldybės institucijos, todėl sprendimą priėmusi savivaldybės institucija ir yra atsakinga už tokį sprendimą. Kadangi atitinkamos savivaldybės (apylinkės), kaip asmenys, yra pasibaigusios (nebeegzistuoja), todėl atsakomybę dėl šių savivaldybių (apylinkių) priimtų sprendimų turi prisiimti asmenys, kurie tęsia pasibaigusių savivaldybių (apylinkių) veiklą, t. y. atitinkamų rajonų savivaldybės (nagrinėjamos bylos atveju - Molėtų rajono savivaldybė).
Tokiu būdu atsakovas šioje byloje turi būti ne Utenos apskrities viršininko administracija, o Molėtų rajono savivaldybė. Kadangi pareiškėjas prašymą pareiškė Utenos apskrities viršininko administracijai ir nesutiko pakeisti šį atsakovą tinkamu atsakovu (Molėtų rajono savivaldybe), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis).
Apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo pakeitimo klausimas nebuvo tinkamai aptartas, nebuvo išklausyta proceso dalyvių nuomonė, o pareiškėjo atstovas, neduodamas sutikimo pakeisti atsakovą, suklydo, atmestini. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, atsakovo pakeitimo klausimas teismo posėdyje buvo aptartas, visi posėdyje dalyvavę asmenys išreiškė savo nuomones šiuo klausimu, o pareiškėjo atstovas aiškiai nurodė, kad nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas. Pareiškėjo atstovas atstovavo teisinei institucijai (prokuratūrai), todėl teigti, kad jis galėjo nesuprasti savo atliekamų procesinių veiksmų reikšmės, nėra jokio pagrindo.
Tai, ar buvo padaryta kokių nors pažeidimų, skiriant asmeninio ūkio žemę G. J., nagrinėjamu atveju neturi būti vertinama. Šie klausimai galėtų būti vertinami, tik byloje dalyvaujant tinkamam atsakovui. Pareiškėjas nesutiko netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ir toks jo nesutikimas yra įstatyminis pagrindas atmesti jo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.