- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- AS-556-557-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 14-19-15983 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 14-19-15983 vykdymą iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamo sprendimo vykdymas neturi būti pradėtas, nes pareiškėja yra pateikusi prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo (bylos Nr. P-250). Vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturėtų išieškoti pinigų iš pareiškėjos, kol nebus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kitu atveju toks išieškojimas būtų prieštaraujantis teisingumui. Siekiant užtikrinti būsimą teismo sprendimo vykdymą bei užkirsti kelią žalai atsirasti, yra taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutarties dalimi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad neužtikrinus skundo reikalavimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, pareiškėja nenurodė. Teismas pažymėjo, kad galimas žalos atsiradimas, vykdant skundžiamą nutarimą, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes žala, jei ji būtų padaryta, nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo priimtą sprendimą, be to, žalos patyrę asmenys turi teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 14-19-15983 vykdymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis nepagrįsta bei neatitinka teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principų.
2. Siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą, yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai, išieškant mokestinę nepriemoką, būtų akivaizdžiai neadekvatūs susidariusiai situacijai bei galėtų lemti finansinius sunkumus pareiškėjai. Pradėjus vykdymą bus atlikta daug procesinių ir vykdymo veiksmų - dirbs antstolis išieškantis mokestinę nepriemoką, dirbs advokatai ginčijantys visus antstolio veiksmus, o net ir išieškojus mokestinę nepriemoką liks reali galimybė, kad atnaujintame procese bus priimtas sprendimas pareiškėjos naudai ir teks viską grąžinti į pradinę padėtį, kas sąlygos papildomas išlaidas ir sunkumus.
3. Mokestinė nepriemoka valstybės mastu yra labai maža ir nedaro įtakos biudžeto įvykdymui, o privačiam asmeniui tai pakankamai didelė suma, galinti padaryti įtakos jo ekonominei padėčiai. Jau vien šios aplinkybės pripažintinos kaip pakankamos ir svarbios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui siekiant užtikrinti proceso tikslus - protingumą, teisingumą, ekonomiškumą ir žmogiškumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi įstatymo numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (iš jų ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas) gali būti taikomos tik tuo atveju, kai nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai, išieškant mokestinę nepriemoką, būtų akivaizdžiai neadekvatūs susidariusiai situacijai bei galėtų lemti finansinius sunkumus pareiškėjai, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjos reikalavimą ir panaikintų skundžiamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 14-19-15983 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškėjos motyvai iš esmės susiję su galimomis neigiamomis skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimo materialinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis pasekmėmis. Tačiau tai nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su mokestinės nepriemokos iš jos turto išieškojimu. Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnis numato, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, šioje byloje priėmus pareiškėjai palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 14-19-15983, pareiškėja turės galimybę susigrąžinti išieškotas sumas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad stabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 14-19-15983 galiojimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl aukščiau nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.