Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, išnagrinėjęs J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1966-09-29, dirbančio, gyv. Vilnius, Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka per metus nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei advokatui J. S.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-01 UAB „Durga“ muitinės tarpininko atstovas J. R., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, muitinio tranzito procedūrai pagal tranzito lydimąjį dokumentą MRN Nr.12LTVK100012F5B2A1 deklaravo kelių transporto priemone DAF valst. Nr. 0618Y039/AE857039, į Lietuvos Respubliką įvežamą įvairią ryšio įrangą, kurios gabenimui tranzitu per Lietuvos Respubliką taikomas specialus režimas, t.y. minėta prekė turėjo būti gabenama tik geležinkelio transportu ir tik turint Krašto apsaugos ministro įgalioto asmens išduotą vienkartinį leidimą. Krovinys iš Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo nugabentas į Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, kur nustačius pažeidimą buvo sulaikytas. Tranzito lydimajame dokumente MRN Nr. 12LTVK100012F5B2A1 UAB „Durga“ nurodyta tranzito procedūros vykdytoju. UAB „Durga“ muitinės tarpininko atstovas J. R. pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio l d. (b) p. nuostatas būdamas atsakingu už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą, bei nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra laikymąsi, pateikęs išvykimo muitinės įstaigai tranzito lydimąjį dokumentą MRN Nr. 12LTVK100012F5B2A1, pagal kurį karinis vežimas buvo vykdomas kelių transporto priemone DAF valst. Nr. 0618Y039/AE857039, t.y. nugabentas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto į Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, pažeidė Lietuvos Respublikos 1994-10-03 nutarimu Nr. 938 patvirtintų „Užsienio valstybių karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklių“ 10 punkto nuostatas, t.y. krovinys turėjo būti gabenamas tik geležinkelio transportu ir tik turint Krašto apsaugos ministro įgalioto asmens išduotą vienkartinį leidimą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 3 d.

Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p. kadangi pažeidėjas, pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio l d. (b) p. nuostatas būdamas atsakingu už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą, bei nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra laikymąsi, pateikė išvykimo muitinės įstaigai tranzito lydimąjį dokumentą MRN Nr. 12LTVK100012F5B2A1, pagal kurį karinis vežimas buvo vykdomas kelių transporto priemone DAF valst. Nr. 0618Y039/AE857039, nors krovinys turėjo būti gabenamas tik geležinkelio transportu ir tik turint Krašto apsaugos ministro įgalioto asmens išduotą vienkartinį leidimą.

Pažeidėjas nurodė, kad kaltės neprisipažįsta. Parodė, kad pavadinime nei siuntėjo, nei gavėjo nebuvo jokių asociacijų su karinėm įmonėm. Siuntėjo pavadinimas „VOENTELEKOM“ jam nieko nesakė. Jis negalėjo kreiptis į jokias institucijas kaip kreipėsi pareigūnai, kad nustatyti ar tai karinis krovinys, ar ne. Visa tai galėjo atlikti muitinės pareigūnai. Jis užpildė krovinio deklaraciją pagal pateiktus dokumentus, tai buvo 2012 metų lapkričio 1 dieną Lavoriškių kelio poste. Vairuotojas pateikė dokumentus ir ten nebuvo pažymėta, kad tai karinis krovinys. Pažeidėjui su siuntėju ar gavėju anksčiau bendrauti neteko. Tai tik sutartinis klientas ir sutartinis pervežimas. Tai nebuvo vienkartinis pervežimas, tai sutartinis klientas ir buvo pateikta sutartis į bylą. Su šia įmone pažeidėjas asmeniškai nebendrauja, bendrauja įmonė UAB Durga“, jis tik dokumentus užpildo, kuriuos jam atveža. Krovinyje buvo kabeliai, varžtai, metaliniai tvirtinimai.

Prieš tampant muitinės tarpininku jam reikėjo laikyti egzaminą, kad gauti muitinės tarpininko pažymėjimą, prieš tai buvo mokymai. Kas yra karinis krovinys jis žino, tai toks krovinys jei siuntėjas arba gavėjas yra karinė įmonė, tada krovinys karinis. Per muitinės postą tokį krovinį galima gabenti tik geležinkelio transportu ir gavus vienkartinį leidimą iš Krašto apsaugos ministerijos, pagal išankstinę užklausą, niekur nesustojant ir niekam neišlipant iš traukinio kol nuvažiuos. Keliais, kertant Lietuvos valstybinę sieną, jokiu atveju tokio krovinio gabenti negalima. Tarpininku dirba šeši metai. Prieš kelis metus buvo atvejis, kai kreipėsi karinis dalinys dėl krovinio su batais, kruopomis ir jie nepraleido krovinio, tai dar skundėsi dėl to, bet buvo apsukti atgal. Pareiškėjas nepildė dokumentų ir vežėjas ėjo pas muitinės pamainos viršininką, bet ir jis nepraleido, apsuko atgal ir jie išvažiavo. Gavėjas buvo karinis dalinys. Jei kyla kokių nors abejonių dėl krovinio tai patys neturi jokių įgaliojimų, nebent gali muitinės pareigūnai kreiptis į tam tikras institucijas dėl išsiaiškinimo ar tai priklauso karinei struktūrai. Nėra sąrašo įmonių, kurios negali vežti krovinių. Žinome, kad negali vežti kariniai daliniai, ginkluotos pajėgos ir panašiai. Pagal taisykles už gabenamą krovinį atsako vežėjas, bet pažeidėjas negabeno to krovinio.

Liudytojas R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gal sausio mėnesį, UAB „Durga“ dirbančiam muitinės tarpininku pažeidėjui surašė ATP protokolą pagal LR ATPK 209³ str. 3 d. Surašytas protokolas buvo dėl to, kad lapkričio 1 dieną, jis būdamas muitinės tarpininku, Lavoriškių kelio poste, atstovaudamas Rusijos kompanijai, įformino muitinės tranzito procedūrą kroviniui. Krovinys buvo ryšio įranga ir atlikus tyrimą buvo pripažinta, kad tai karinis tranzitas. Pagal Vyriausybės nutarimą siuntėjas arba gavėjas yra trečios šalies karinė institucija. Šiuo konkrečiu atveju deklaracijoje muitinės tarpininkas J. R. buvo nurodytas kaip vykdytojas ir pagal Muitinės kodeksą jie prisiima atsakomybę už tranzito procedūrų nuostatų laikymąsi.

Tyrimas buvo atliekamas jau sulaikius krovinį Kybartų kelio poste, surašius prekių sulaikymo protokolą. Sulaikymo protokole buvo įrašyta, kad siuntėjas ir gavėjas Rusijos karinė institucija. Buvo padarytas užklausimas Krašto apsaugos ministerijai, transportavimo ar logistikos skyriui, ir jie patvirtino, kad abi įmonės, tiek siuntėjas, tiek gavėjas yra karinė institucija, priklauso Rusijos gynybos ministerijai.

Ar tarpininkas Rasinski galėjo atlikti tokį tyrimą kaip muitinės pareigūnai? Jis tikrai negali atsakyti ar jie turi internetą Lavoriškių kelio poste, bet jau vien suvedus įmonės pavadinimą į internetą parodo, kad tai Rusijos gynybos ministerijai priklausanti organizacija. Vien jos pavadinimas yra įpareigojantis asmeniui bent kiek žinančiam rusų kalbą. „VOENTELEKOM“ verčiasi su žodžiu karas. Pagal muitinės tarpininkų nuostatus jie privalo vykdyti visus Lietuvos respublikos teisės aktus, turi būti susipažinę su jais ir juos vykdyti.

Kodėl 2012-11-01 Lavoriškių kelio poste RIKS sistema parodė žalią kanalą, o Kybartuose jau raudoną. RIKS sistema yra automatizuota ir prie jos valdymo tik dalinai prisideda žmonės. Tai yra ji vertina riziką pagal tam tikrus parametrus. Gali būti įmonės pavadinimas ar kiti objektyvūs požymiai. Tai yra sistema, kuri vertina riziką įvedus tik labai konkrečius duomenis, turi sutapti duomenų visuma. Šiuo atveju ji parinko žalią kanalą, dėl kokių priežasčių ji taip parinko negali pasakyti. Ji nevertina visų teisės aktų, ar tai importas, ar eksportas. Buvo parinktas žalias kanalas ir todėl muitinės pareigūnai net netikrino dokumentų. Matomai yra patikimas muitinės tarpininkas, įmonės nežinomos, krovinys nieko ypatingo, transporto priemonės nerizikingos. O kodėl po to, jau Kybartuose buvo parinktas raudonas kanalas tiksliai negali atsakyti, kadangi visas šios sistemos pagrindinis administratorius ir tvarkytojas yra muitinės kriminalinė tarnyba. Jei jie ar kažkas kitas, tranzito metu, nustatė, kad yra kažkokie pažeidimai jau pradėjus tranzito procedūrą, tai gal dėl to atsirado pakeistas kanalas, gal buvo kitos aplinkybės.

RIKS sistema visoje Lietuvoje yra vienoda. Gali būti, kad kanalas priklausė nuo prekių aprašymo suvedimo, gal nuo kodo ar pavadinimo fragmento.

Pažeidimas buvo pradėtas Vilniaus rajone, o nustatytas ir užbaigtas Vilkaviškio rajone. Nustatė Kybartuose. Aišku galėjo nustatyti ir kelyje, pavyzdžiui mobili grupė sustabdžius važiuojant kelyje. Tai yra tęstinis pažeidimas, pradžia Lavoriškių kelio poste, ten buvo pradėtas, muitinei buvo pateikti dokumentai, o nustatytas Kybartuose, bet pradėtas Lavoriškių kelio poste, kadangi tokie dokumentai net negalėjo būti pateikti muitinei pagal galiojančius teisės aktus.

Kodėl protokolą surašiau būtent deklarantui J. R., o ne vežėjo įmonei. Pagal Bendrijos muitinės kodeksą už tranzito procedūrą atsako vykdytojas. Šiuo atveju procedūros vykdytojas buvo UAB „Durga“ ir jų atstovas būtent J. R.. Jie pateikė bendrąją garantiją, kuria įsipareigojo vykdyti visus Lietuvos teisės aktus. Muitinės tarpininko prievolė yra žinoti įstatymus, juos vykdyti ir atstovauti įmonėms. Iš muitinės tarpininko veiklos taisyklių, kas yra muitinės tarpininko atstovas. Tai asmuo dirbantis muitinės tarpininko įmonėje, kurio kvalifikacija patvirtinta taisyklių nustatyta tvarka ir turintis teisę muitinės tarpininko vardu teikti muitinės tarpininko paslaugas. Muitinės tarpininkui suteikta teisė atstovauti kitam asmeniui, veikiant atstovaujamojo vardu, jo sąskaita. Tai yra jo paslaugos ir žinodamas daugiau nei Rusijos vairuotojas jis teikia paslaugas, susipažinęs su visais teisės aktais.

Teisinis pagrindas surašyti protokolą yra muitinės kodeksas. Netgi bendro tranzito konvencija sulygina vežėjo ir vykdytojo prievoles. Procedūros vykdytojas privalo laikytis nuostatų susijusių su bendrąja tranzito procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė padarius ATPK 209³ str. 3 d. numatytą pažeidimą įrodyta: administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. 3KM5800291 (b.l. 2), inspektoriaus R. Z. 2013-01-22 tarnybiniu pranešimu (b.l. 1), pažeidėjo paaiškinimu (b.l. 4), Kauno teritorinės muitinės raštu (b.l. 5), Kauno teritorinės muitinės raštu dėl J. R. (b.l. 6), inspektoriaus R. Z. 2012-12-07 tarnybiniu pranešimu 9b.l. 10-11), pažeidėjo asmens paso kopija (b.l. 15), Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro raštu (b.l. 19), Kauno teritorinės muitinės sprendimu dėl sulaikymo protokolu Nr. 2KK2001473 sulaikytų transporto priemonių (b.l. 20), įgaliojimu (b.l. 23), elektroniniu laišku (b.l. 24), vyresniojo inspektoriaus R. J. tarnybiniu pranešimu (b.l. 25), prekių sulaikymo protokolu (b.l. 26), LK JKC karinio tranzito kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo M. A. elektroniniu laišku (b.l. 27), Tranzito saugumo lydimuoju dokumentu (b.l. 28-29), CMR kopija (b.l. 30)važtaraščio kopija (b.l. 31-33), R. C. asmens paso kopija (b.l. 34), transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu (b.l. 35, 36), CMR kopija (b.l. 37), važtaraščio kopija (b.l. 38-40), tarptautinio prekių vežimo važtaraščio vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 41-42), važtaraščio vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 43-47), Kauno teritorinės muitinės raštu dėl administracinės teisės pažeidimo protokolo pateikimo (b.l. 48), sutarties kopija bei jos vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 50-51, 52-53), kitais duomenimis patvirtinančiais pažeidimo faktą ir apibūdinančiais pažeidėjos asmenybę.

Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 209³ straipsnio 3 dalis numato, kad prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pažeidėjas pripažino, kad pateikė išvykimo muitinės įstaigai tranzito lydimąjį dokumentą MRN Nr. 12LTVK100012F5B2A1, pagal kurį karinis vežimas buvo vykdomas kelių transporto priemone DAF valst. Nr. 0618Y039/AE857039, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos 1994-10-03 nutarimu Nr. 938 patvirtintų „Užsienio valstybių karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklių“ 10 punkto nuostatas, pagal kurias krovinys turėjo būti gabenamas tik geležinkelio transportu ir tik turint Krašto apsaugos ministro įgalioto asmens išduotą vienkartinį leidimą.Dėl ko pažeidėjas surašė bei pateikė šį tranzito lydimąjį dokumentą, šiuo atveju neturi įrodomosios reikšmės.

ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pažeidėjui skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti - 7500 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų litų) - bauda su prekių konfiskavimu (ATPK 26 str.).

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).

Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. atsižvelgta paskiriant nuobaudą, o ypatingų aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6097).

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka protokolą surašęs organas (pareigūnas) – Kauno teritorinė muitinė (ATPK 309 str.).

Pažeidėjui išaiškintina, kad sumokėjusi baudą, ji privalo pateikti institucijai, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paštu, faksu ar kt. priimtinu būdu šios pareigos įvykdymo įrodymą (kvitą ar kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 209³ str. 3 d. ir nubausti 7500 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų litų) administracine bauda.

Konfiskuoti: Ryšio įrangą, kodas 8527990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius KGM 6530 (šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt).

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.