- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- 2K-182/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Egidijus Bieliūnas (pran.), Benediktas Stakauskas
- Nuteistasis
- K. T.
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose ketverius metus. Iš K. T. priteista nukentėjusiajam T. Ž. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 74,20 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio pašalinta tęstinės nusikalstamos veikos dalis, jog K. T. 2007 m. vasaros pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną apie 14 val., siekdamas išgauti nepilnamečio T. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), prisipažinimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kad jis pavogė V. Č. priklausantį dyzelinį kurą, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, t. y. Basanavičiaus gatvėje, Naujamiestyje, Panevėžio rajone, įsisodinęs T. Ž. į tarnybinį automobilį ir veždamas link Šiaulių miesto, grasino pririšti prie medžio ir ištepti nugarą medumi, tačiau T. Ž. neprisipažinus, nuvežė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą – mišką, ir toliau siekdamas prisipažinimo, prirakino jį prie medžio antrankiais, po kelių minučių atrakinęs antrankius, įsisodino į automobilį ir vežiojo po Panevėžio miestą iki T. Ž. parašė paaiškinimą, kuriame jis prisipažino pavogęs V. Č. priklausantį kurą, tada apie 17 val. atvežė į Berčiūnų kaimą ir išlaipino.
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistam K. T. paskirta teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų.
Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. T. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio rajono policijos komisariato Naujamiesčio policijos nuovados tyrėju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus, viršijo šio įstatymo suteiktus įgaliojimus ir sumenkino policijos institucijos autoritetą, padarydamas didelę žalą valstybės interesams bei fiziniam asmeniui T. Ž., nes siekdamas išgauti nepilnamečio T. Ž., gim. 1991 m. vasario 27 d., prisipažinimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kad pavogė V. Č. priklausantį dyzelinį kurą, 2007 m. lapkričio 2 d. apie 9 val. panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, t. y. paėmęs nukentėjusįjį T. Ž. iš jo namų (duomenys neskelbtini), vežiojo po Panevėžio rajoną, reikalaudamas prisipažinti, kad iš kombaino pavogė dyzelinį kurą, bei nurodyti asmenis, kuriems pardavė pavogtą kurą, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę šlaunį, po to grasino nuvežti pas asmenį, kuris ketverius metus atliko bausmę nepilnamečių pataisos kolonijoje ir leisti jiems bendrauti; važiuojant iš Sujetų kaimo, pasitelkęs du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, nuvežė T. Ž. į mišką ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, kur vienas iš vyriškių liepė T. Ž. išlipti iš automobilio ir už apykaklės nutempė jį į miško gilumą, trenkė T. Ž. vieną kartą ranka į nosį, keliu sudavė į lytinius organus, tuo sukeldamas didelį skausmą; grįžus prie automobilio, K. T. liepė parašyti paaiškinimą – prisipažinimą dėl 2007 m. rugpjūčio 6 d. padarytos dyzelinio kuro vagystės ir T. Ž. tokį prisipažinimą parašė, tada K. T. nuvežė T. Ž. į Sujetų kaimą prie vandens telkinio ir liepė nuplauti tarnybinį automobilį „Mitsubichi Pajero Sport“, po to apie 15 val. nuvežė į Naujamiestį ir išlaipino. Po šių veiksmų 2007 m. lapkričio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Č. priklausančio dyzelinio kuro vagystės.
Kasaciniu nuteistasis K. T. prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, padarytų suvaržant jo procesines teises, faktinius duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant, bei teismo šališkumo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendis paliktas nepakeistas, ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, jog ikiteisminį tyrimą prižiūrėjusi ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė G.Vilkienė varžė jo kaip įtariamojo teisių į teisingą, objektyvų ir nešališką baudžiamąjį procesą įgyvendinimą. Prokurorė, poėmio metu paėmusi nukentėjusiojo rūbus - juodą ir mėlyną džemperius ir juodas kelnes, apžiūrėdama juos konstatavo, jog yra kraujo dėmės, nors tai gali konstatuoti tik specialistas. Taip ji pažeidė Konstitucijos garantuotą teisę gintis baudžiamajame procese, BPK 11 straipsnio, 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, bet pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais duomenimis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu ir jį baigus kasatoriaus kaip įtariamojo ir kartu su gynėju reikštus prašymus, galėjusius padėti išspręsti bylą, prokurorė nutarimais atmesdavo iš esmės be motyvacijos. Dėl šių veiksmų kasatorius 2008 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui padavė skundą. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 14-1287 informavo, kad skundas dėl prokurorės nutarimo 2008 m. kovo 28 d. perduotas į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Prokurorė, nesudarydama teisės apskųsti savo veiksmus aukštesniajam ją kontroliuojančiam prokurorui, skubos tvarka perdavė baudžiamąją bylą į teismą, taip iš esmės pažeisdama kasatoriaus kaip įtariamojo teisę į procesą laikantis rungimosi principo ir į objektyvų ikiteisminį tyrimą, teisę reikšti prašymus, apskųsti ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno veiksmus ir t. t. Siekdami objektyvaus teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei garantuojamų kaltinamojo teisių užtikrinimo, vadovaujantis BPK 22, 48 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 59 straipsnio nuostatomis, kasatorius ir jo gynėjas reiškė nušalinimą prokurorei G.Vilkienei, kurį Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė neskundžiama nutartimi. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog nebuvo nurodyti nušalinimo pagrindai, nors nušalinimo pagrindas buvo aiškiai suformuluotas ir motyvuotai nurodomos kitos aplinkybės, keliančios pagristas abejones BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu, kaip numato BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę ir šališką nuostatą jo kaip kaltinamojo atžvilgiu, palaikė kaltintojo pateiktą versiją, pažeidė BPK 7 straipsnyje numatytą rungimosi principą, iš esmės suvaržė BPK 22 straipsnyje numatytą kaltinamojo teisę į teisingą baudžiamąjį procesą. Nuosprendis neatitiko tokiam aktui keliamų reikalavimų, negalėjo būti laikomas teisėtu ir turėjo būti panaikintas. Tai patvirtina ir nuosprendžio tekstas, kad nukentėjusysis T. Ž. teismo posėdžio metu davė parodymus, nors jis apylinkės teismo posėdžiuose nebuvo apklaustas, kaltinamajam ir jo gynėjui advokatui nesudaryta jokia galimybė užduoti jam klausimus. Nukentėjusiajam, priešingai, buvo sudarytos sąlygos užduoti klausimus kaltinamajam, liudytojams ir pan. Tuo metu nebuvo jokių pagrindų vadovautis teisės norma, ribojančia nepilnamečio apklausą teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes T. Ž. 2009 m. vasario 27 d. sulaukė pilnametystės. Kasatorius nesutinka su nukentėjusio T. Ž. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje jis dalyvavo, ir apklausos teismo procese tapatinimu. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius nebuvo supažindintas su baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, todėl neturėjo lygiavertės su prokurore, kuri šią medžiagą žinojo, galimybės užduoti T. Ž. klausimus, susijusius su bylos medžiaga ir jo parodymuose esamais prieštaravimais. Apeliacinės instancijos teismas dėjo pastangas surasti T. Ž. ir į teismo posėdį jis atvyko, tačiau posėdyje į absoliučią daugumą klausimų nukentėjusysis atsakinėjo, jog neatsimena, nežino atsakymo ir pan., todėl pirmosios instancijos teismo pažeista jo kaip kaltinamojo teise užduoti klausimus nukentėjusiajam asmeniui kasatorius apeliaciniame procese negalėjo tinkamai pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Ž. teises ir teisėtus interesus, nedalyvavusio baigiamosiose kalbose dėl objektyvių priežasčių, nes jis atlikinėjo to paties teismo skirtą administracinio arešto bausmę už teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuratūros kaltinamojo akto dalies dėl nusikalstamos veikos 2007 m. vasaros pabaigoje, nuo kurios kasatorius neturėjo jokios galimybės gintis dėl nesuprantamos kaltinimo esmės, nepatvirtino jokie baudžiamosios bylos duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje laikė juos įrodytais, pripažino kasatorių kaltu ir nuteisė. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė apylinkės teismo klaidą, pašalino iš nuosprendžio šią tęstinės veikos dalį, bet neišsprendė esminių klausimų, susijusių su kasatoriaus kaip kaltinamojo teisių pažeidimu ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.
Kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir neginčijami baudžiamosios bylos duomenys, todėl pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas šie parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinimas dėl 2007 m. lapkričio 2 d. nusikalstamos veikos taip pat visiškai neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai įvertino faktinius baudžiamosios bylos duomenis, priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį byloje, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiėmė vertinti apeliantą teisinančių duomenų, nors jie ir buvo surinkti apeliacinio proceso metu. Taip iš esmės buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą. Nesilaikyta įstatymo nuostatų dėl duomenų pripažinimo įrodymais bei jų teisingo vertinimo, kas apeliacinės instancijos teismui aiškiai sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Išreikalautoje iš ligoninės T. Ž. ligos istorijoje esantys dviejų gydytojų įrašai apie T. Ž. sužalojimo laiką ir vietą prieštarauja T. Ž. parodymams ir patvirtina kasatoriaus parodymus. Užfiksuoti vieno gydančio gydytojo įrašas, kad T. Ž. asmenų sumuštas miške 14 val., bei kito gydytojo įrašas, kad jis sumuštas 15 val., yra be galo svarbūs ir reikšmingi duomenys kasatoriaus gynybai ir jį visiškai reabilituoja. T. Ž., apeliaciniame procese tvirtinęs, jog gydytojams nemelavo, tačiau negalėjęs paaiškinti savo parodymų, kad buvo mušamas apie 9-10 val., neatitikimo medicininių dokumentų duomenims, tokiu laiku - apie 14-15 val. - seniai jau nebebuvo kasatoriaus žinioje. Kasatoriui tikėtina, jog tokiu laiku T. Ž. miške ir sumušė jo pažįstami asmenys, galimi bendrininkai, sužinoję, kad jis pareigūnui nurodė juos bendrininkavus kuro vagystėje ar pagrobto kuro realizavime. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kasatoriaus atvykimo pas T. Ž. į namus laiką. Nuosprendyje siekiama parodyti kuo ankstyvesnį laikotarpį ir neįvertinta aplinkybė, kad 2007 m. lapkričio 2 d. nuo 8 val. kasatorius buvo Panevėžio rajono PK patalpose rytiniame instruktaže, kuris tęsiasi ženkliai ilgiau nei pusę valandos, nes jo metu išskirstomos užduotys visiems ekipažams, gaunami nurodymai, taip pat aptariamos problemos bei praeitą dieną buvę įvykiai. Kasatorius teismui nurodė neatsimenantis tikslaus išvykimo iš komisariato laiko, tačiau tai galėjo būti apie 9 val. ryto. Jis vyko į Naujamiestį užtikrinti visuomenės rimtį ir tvarką prie kapinių švenčių laikotarpiu, nes buvo padažnėjusios vagystės iš paliekamų automobilių ir į kapines atvykusių lankytojų rankinių. Į T. Ž. namus jis nuvyko 10 val. Kasatorius turėjo duomenų, jog šis jaunuolis paskutiniu metu turi iš ko vaišinti kitus nepilnamečius vaikus cigaretėmis, gėrimais, nors niekur nedirba, pajamų neturi. Dėl jo buvo gauta nusiskundimų iš mokyklos socialinės darbuotojos. Be to, T. Ž. neatvykdavo pagal tris šaukimus pas tyrėją, todėl norėjo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą ir su juo pasikalbėti, taip pat ir dėl dyzelinio kuro nevienkartinių vagysčių. Vykstant link nuovados, kasatorius pastebėjo neturintis jos durų raktų, todėl administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl neatvykimo pas tyrėją T. Ž. surašė automobilyje. Jie kalbėjosi apie kurą ir T. Ž. pats savo noru paaiškino, jog pavogtą kurą pardavė Panevėžio miesto gyventojui. Po to kasatorius nuvyko pasiimti policijos rėmėjos, turėjusios su juo dirbti pagal Panevėžio rajono PK vadovybės sudarytą darbo grafiką, pridėtą prie bylos medžiagos, ir ją paėmė apie 10.30 val. Po to pagal anonimo pranešimą ieškojo ir sulaikė neblaivų vairuotoją. Pirmosios instancijos teismas visiškai nedėjo pastangų išsiaiškinti kasatoriui išduoto alkotesterio aparato veikimo tikrojo laiko. Aparate tuo metu buvo nepakeistas vasaros laikas. Šią aplinkybę apeliaciniame procese patvirtino Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas G. M. Kasatorius gavo nurodymą neblaivų vairuotoją pristatyti į Panevėžio rajono PK budėtojų dalį, nes nebuvo laisvo Eismo priežiūros policijos ekipažo. Tvarkant teisės pažeidimo dokumentus, T. Ž. ėjo į komisariato tualetą, buvo ir komisariato patalpose, ir prie jo. Nei vienas tuo metu policijos komisariate buvęs pareigūnas nepastebėjo, kad T. Ž. būtų buvęs sumuštas, kruvinu veidu ar kruvinais rūbais. Iš policijos komisariato kasatorius vyko į Liberiškį T. Ž. nurodyta kryptimi. Pakeliui jis sulaikė kitą neblaivų vairuotoją, kurį paėmė budėtojų dalies į vietą atsiųsti patruliai. Po to kasatorius vyko pas Š. į namus, tačiau neradęs paliko šaukimą dėl privalomo jo atvykimo. Kai baigė pradėtą pildyti administracinės teisės pažeidimo protokolą ir T. Ž. pasirašė, paėmė paaiškinimą iš jo dėl kuro vagystės ir T. Ž. paleido. Visą laiką kartu buvo ir viską matė policijos rėmėja D. K., kuri tikrai būtų informavusi prokuratūrą, teismą ir darbdavį apie kasatoriaus atliktus kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį. T. Ž. yra kasatoriui seniai žinomas jaunuolis, kartu su jam įtaką darančiais vyresniais asmenimis užsiimantis vagystėmis, netinkamu elgesiu nusikalsti lenkiantis kitus vaikus. Kasatoriui Policijos veiklos įstatyme apibrėžta pareiga profilaktiškai, prevenciškai bendrauti su tokiais tėvų nekontroliuojamais, neprižiūrimais asmenimis, kad parodytų, jog jie negali daryti nusikaltimų ar teisės pažeidimų, kad jais domisi policijos pareigūnai. Jei kasatoriaus veiksmuose ir buvo koks nors pažeidimas dėl nepilnamečio asmens paėmimo iš namų, nors tai vyko su kartu gyvenančio jo dėdės žinia, tai tikrai nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Objektyvių, neginčijamų duomenų apie tai, kad T. Ž. būtent tuo metu, kai kasatorius jį paėmė iš gyvenamosios vietos, sužalojo pats kasatorius ar kiti asmenys, nesurinkta. T. Ž. į teismo medicinos ekspertus kreipėsi 2007 m. lapkričio 6 d., o kasatorius su juo bendravo lapkričio 2 d. Jo tėvas V. Ž. pareiškimą prokuratūrai parašė lapkričio 5 d., prokuratūroje jis gautas lapkričio 6 d. Kasatoriaus manymu, taip delsiama buvo siekiant T. Ž. su kitais asmenimis išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl kuro vagystės iš V. Č. žemės ūkio technikos. T. Ž. pakeitė savo parodymus, nes neva buvo mušamas kasatoriaus ar kitų asmenų ir dėl to save bei kitus asmenis apkalbėjo. Bendrininkai atsiribojo nuo T. Ž. nurodytų aplinkybių, kad jis pateikė jiems pagrobtą kurą. Taip ikiteisminis tyrimas pateko į aklavietę, T. Ž. išvengė baudžiamosios atsakomybės, o jo suinteresuotumą apkalbėti kasatorių patvirtina ir G., G., A. J. parodymai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo K. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Jos manymu, byloje pagrįsta teismo išvada, kad K. T. pažeidė valstybės tarnybos principus, normalią valstybės tarnybos institucijos veiklą, jo veiksmai prieštaravo valstybės tarnybos priedermei ir funkcijoms, padarė poveikį T. Ž. sveikatai bei didelę žalą valstybės interesams. Prokurorė nesutinka su kasatoriaus teiginiais ir nurodo, jog teismai, vertindami byloje surinktus duomenis ir juos pripažindami įrodymais, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. K. T. kaltė dėl 2007 m. lapkričio 2 d. veikos įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir specialisto išvada, liudytojų M. M., A. Ž., R. P., A. Š. parodymais, kad po pasivažinėjimo su K. T. T. Ž. į namus grįžo sužalotas, tarnybiniais pranešimais. Teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Teiginys, kad teismas neteisingai įvertino kasatoriaus atvykimo pas T. Ž. į namus laiką, buvo nurodytas apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo metu papildomai apklausė K. T. ir, nuosprendyje išsamiai išanalizavęs šį skundo argumentą, įvertino jį kaip nepagrįstą. Prokurorės manymu, pagal teismų nustatytas aplinkybes K. T. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Prokurorė teigia, jog K. T. kasaciniame skunde nenurodyta nė viena iš BPK 58 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios sukeltų abejonių bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius ir jo gynėjas visomis BPK 7 straipsnyje numatytomis teisėmis aktyviai naudojosi ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kasatorius teikė įvairius prašymus, kurių dalis buvo patenkinti. Nukentėjusysis T. Ž. dalyvavo teismo posėdyje ir jo prašymu, vadovaujantis BPK 283 straipsnio 3 dalies ir 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti jo parodymai. Proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajam, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad, perskaičius nukentėjusiojo parodymus, proceso dalyviai klausimų neturėjo. Galimybę pateikti klausimus nukentėjusiajam tiek K. T., tiek jo gynėjas turėjo nukentėjusiojo apklausoje, atliktoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistasis ginčijo kaltinimo argumentus ir reiškė savo nuomonę klausimais, turinčiais reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad jo teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo mažesnės nei valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės. Tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis įstatymu, atmetė kai kuriuos K. T. prašymus, kaip pavyzdžiui, nušalinti prokurorę, nėra pagrindas pripažinti, kad byla teisme išnagrinėta nesilaikant rungimosi principo arba teisėjas buvo šališkas.
Prokurorė nurodo, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Pareikštą kaltinimą visapusiškai patikrino teismas. Kaltinamasis turėjo galimybę nuo kaltinimo gintis, į visus pažeidimus atkreipti teismo dėmesį, nes tik teismas, ištyręs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, ar padaryta nusikalstama veika, ar ne. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino veikos dalį, susijusią su 2007 m. vasaros pabaiga. Prokurorės manymu, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl padarytos veikos kvalifikavimo taikant BK 228 straipsnio 1 dalį
Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje 2007 m. lapkričio 2 d. įvykiai aptarti detaliai. Duomenys apie juos įvertinti visapusiškai, pašalinus prieštaravimus, atsiskleidusius gretinant skirtingų asmenų parodymus. Remdamasis nukentėjusiojo parodymais, liudytojo M. M., dirbančio sargu ir darbą visada baigiančio 8.00 val., nurodytu laiku apie 8.30 val., nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusysis nebuvo atsikėlęs ir apsirengęs, o jo brolis A. Ž. miegojo ir net negirdėjo, kaip jis išvažiavo iš namų, teismas nustatė K. T. atvykimo 2007 m. lapkričio 2 d. į nukentėjusiojo T. Ž. namus Naujamiestyje laiką apie 9.00 val., o ne apie 10.00 val. Kaltinamojo parodymus, kad iki atvykimo pas nukentėjusįjį dar dirbo prie kapinių, teismas laikė nepatvirtintais kitais bylos duomenimis. Pagal teismo nustatytas aplinkybes iš nukentėjusiojo namų K. T. ir T. Ž. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemį už 9 – 10 kilometrų nuo Naujamiesčio, kur K. T. laukė policijos rėmėja D. K. Vykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą K. T. reikalavo T. Ž. prisipažinti pavogus kurą, grasino nuvežti pas teistus asmenis ir jiems atiduoti, sudavė smūgį nukentėjusiajam į koją. Tai patvirtina specialisto išvados duomenys, kad T. Ž. nustatytas dešinės šlaunies minkštųjų audinių sumušimas. Liudytojos D. K. parodymus, kad K. T. su nukentėjusiuoju pas ją į namus atvyko apie 10.30 val., teismas atmetė atsižvelgęs į liudytojo M. M. parodymus ir Panevėžio rajono PK viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo darbo planą, kad 2007 m. lapkričio 2 d. nuo 9.00 val. iki 18.00 val. K. T. kartu su D. K. palaikys eismo saugumą ir viešąją tvarką, bei liudytojos D. K. parodymus, jog apie 2007 m. lapkričio 2 d. budėjimą nuo 9.00 val., jai pranešė lapkričio 1 d. paskambinęs K. T. Paėmę policijos rėmėją D. K., jie kartu važiavo toliau apie 10 – 15 minučių iki Sujetų kaimo. Privažiuojant kaimą K. T. kažkam paskambino ir paprašė išeiti. Tai patvirtina UAB „Tele 2“ pateiktoje K. T. skambučių išklotinėje užfiksuotas 2007 m. lapkričio 2 d. 9.07 val. jo skambutis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14 sekundžių trukęs pokalbis. Šie duomenys teismui patvirtino nukentėjusiojo parodymų, kad K. T. kažkam paskambino ir liepė išeiti, teisingumą bei dar kartą patvirtino aplinkybę, kad K. T. į nukentėjusiojo namus nuvyko apie 9. 00 val. Sujetų kaime K. T. išlipo, kalbėjosi su dviem vyrais, po to liepė iš automobilio išlipti D. K., o į automobilį įsėdo tiedu vyrai ir jie išvažiavo. Prie ženklo „G. Petkevičaitės Bitės gimtinė“ automobilis pasuko į dešinę ir nuvažiavo link miško, mišku važiavo apie 15 minučių. Sustojus miške T. Ž. buvo liepta išlipti. Vienas iš vyriškių, pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius, apie 40 metų amžiaus, tamsių plaukų, laikydamas jį už peties trenkė į nosį ir liepė prisipažinti, kam pardavė dyzelinį kurą. Po smūgio T. Ž. iš nosies smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiajam pasakius, kad nepamena, vyras spyrė jam į lytinius organus. K. T. viską matė, tačiau nieko nesakė. Išsigandęs nukentėjusysis priėjo prie K. T. ir pasakė, kad kurą pardavė G. iš Liberiškio, tačiau apklausiamas G. Š. šį faktą paneigė. Miške prabūta apie valandą, per tą laiką T. Ž. popieriaus lape parašė prisipažinimą. Šią aplinkybę teismui patvirtino T. Ž. rašytas paaiškinimas, kad 2007 m. rugpjūčio pradžioje kurą iš ūkininko V. Č. pavogė jis ir pardavė G. Po to, sugrįžus į tą pačią vietą Sujetų kaime, vyrus K. T. paleido, moteris įsėdo į automobilį ir važiavo kartu. Išvažiuojant iš kaimo, jie užsuko prie miške esančio vandens telkinio, kur K. T. padavė T. Ž. kibirą, skudurą ir liepė nuplauti automobilį. Nukentėjusysis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur buvo plaunamas automobilis. Teismas atmetė liudytojų A. K., mačiusio policijos automobilį prie namų Sujetų gyvenvietėje, ir R. M., mačiusio policijos automobilį prie kapinių, parodymus, neradęs pagrindo tikėti, kad liudytojai praėjus beveik dviems metams po įvykio prisimena tuo metu jiems turėjusias būti nereikšmingas aplinkybes. Byloje gautais duomenimis teismas patikrino nukentėjusiojo parodymus, kad, nuplovus automobilį ir važiuojant link Naujamiesčio, K. T. sustabdė kitą automobilį, kurį vairavo neblaivus vairuotojas P. S. Pažymoje apie P. S. girtumą užfiksuota, kad 2007 m. lapkričio 2 d. 12.09 val. jam nustatytas 1,96 promilės girtumas. K. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad P. S. neblaivus sustabdytas 2007 m. lapkričio 2 d. 12. 20 val. Smilgių sen. Sinkonių km. Patrulio L. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2007 m. lapkričio 2 d. 12.30 val. gautas Panevėžio rajono PK budėtojo pranešimas, kad Naujamiesčio PN tyrėjas K. T. sulaikė neblaivų vairuotoją. Pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnale įrašu Nr. 176 užfiksuota, kad P. S. 2007 m. lapkričio 2 d. 11. 30 val. pristatytas ir 13.30 val. išleistas. Šie duomenys teismui patvirtino tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymus, tačiau kėlė abejones dėl neblaivaus vairuotojo padaryto pažeidimo laiko nustatymo, nes pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnale užfiksuotas jo pristatymo laikas yra 11. 30 val. Kituose dokumentuose nurodyta, kad jis sulaikytas 12. 20 val., o jo girtumas patikrintas 12. 09 val. Iš pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnalo kopijos teismas sprendė, kad duomenys dėl P. S. sulaikymo įterpti tarp tuščių eilučių jau po 20.50 val. Liudytojas R. G., parodęs, kad šie duomenys buvo įterpti dėl jo klaidos, negalėjo paaiškinti, kodėl jo sulaikymo laikas nurodytas 11. 30 val., o ne 12. 30 val. Teismas atmetė abejotinus K. T. aiškinimus, kad šie skirtingi duomenys atsirado alkotesteryje nepakeitus vasaros laiko, nes liudytojas R. G. tokių aplinkybių teismui nenurodė, be to, prie žiemos laiko buvo pereita dar 2007 m. spalio 28 d. Teismui buvo abejotinas ir kito sulaikyto neblaivaus automobilį vairavusio Liberiškyje pažeidėjo G. K. padaryto pažeidimo laiko nustatymas. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas laikas 2007 m. lapkričio 2 d. 12.56 val., tačiau matyti, kad prieš tai nurodytas pažeidimo padarymo laikas buvo 13.56 val. Ištaisyti duomenys nurodyti ir G. K. pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, ir neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akte, tačiau K. T. ir patrulio L. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas kitas G. K. sulaikymo laikas nurodant, kad jis neblaivus sustabdytas 12. 56 val. ir 13. 00 val. Šie duomenys teikė pagrindo teismo išvadai, kad kaltinamasis sąmoningai nurodė netikslų atvykimo pas nukentėjusįjį laiką, turėdamas tikslą pateisinti laiką, kol jis ir du nenustatyti asmenys miške iš nukentėjusiojo smurtu siekė išgauti prisipažinimą apie kuro vagystę. Tolesnę įvykių seką, kai apie 15. 00 val. Naujamiestyje, važiuodamas automobiliu, einantį namo nukentėjusįjį pamatė liudytojas R. P. ir sustojęs pastebėjo, kad T. Ž. išbalęs, kruvinais drabužiais, patinusia nosimi, sužinojo, kad jį ką tik paleido K. T., susijęs su nukentėjusiojo sumušimu, teismas laikė aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad nukentėjusysis buvo sumuštas jo nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas M. M. patvirtino, kad grįžęs į namus T. Ž. klausė, kaip išplauti kraujo dėmes ir sakė, kad, išvežtas K. T., buvo sumuštas nepažįstamų vyrų. Liudytojai V. Ž., A. Ž. ir R. Š. taip pat patvirtino, kad T. Ž. jiems papasakojo sumušimo aplinkybes. Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad apie sūnaus T. sumušimo aplinkybes pirmiausia sužinojo iš bendradarbio R. P., vėliau iš paties T. ir kreipėsi į Panevėžio respublikinę ligoninę. Teismo medicinos išvadoje nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 2 d. 21.00 val. T. Ž. kreipėsi į ligoninę dėl sužalojimų, jam dėl nosies, dešinio žasto, dešinės šlaunies sumušimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas 2007 m. lapkričio 2 d. Teismas konstatavo, kad visi šie įrodymai patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie jam padaryto sužalojimo pobūdį bei laiką, o duomenų apie galimą nukentėjusiojo sumušimą kitoje vietoje, kitu laiku ir kitų asmenų byloje nėra. Teismas nusprendė, jog kaltinamasis iš esmės nenurodė motyvų, kodėl, jo manymu, nukentėjęs jį apkalba. Apkalbėjimo priežastį, kad jis kaip policijos pareigūnas neduoda ramiai gyventi vagims, teismas laikė nepagrįsta, nes K. T. veiksmai, kai nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nedalyvaujant nepilnamečio atstovams pagal įstatymą, apklausė T. Ž., negali būti laikomi teisėti. Toliau atliekami aiškiai neteisėti K. T. veiksmai, kai jis tik 2007 m. lapkričio 5 d. iš V. Č. priėmė pareiškimą apie 2007 m. rugpjūčio 6 d. padarytą vagystę, tą pačią dieną apklausė jį liudytoju, atliko įvykio vietos apžiūrą, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungė T. Ž. paaiškinimą – prisipažinimą, teismui patvirtino, kad K. T. nepilnametį nukentėjusįjį T. Ž. iš namų išsivežė vieninteliu tikslu – išgauti jo prisipažinimą dėl kuro vagystės, o jo atstovui pagal įstatymą V. Ž. rodydamas medžiagą dėl neva jo sūnaus T. padarytų nusikaltimų ir grasindamas nesikreipti į prokuratūrą, priešingu atveju T. sėsiąs į kalėjimą, siekė, kad būtų nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T. Ž. sumušimo. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad K. T., žinodamas, kad gavus pareiškimą apie nusikaltimą būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, to nepadarė, o ėmėsi aktyvių neteisėtų veiksmų, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė įstatymo reikalavimus, savo veiksmais sumenkino policijos institucijos autoritetą, padarė didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos valstybei, nes iškraipė viešosios policijos nuovados tyrėjo tarnybos esmę bei turinį, apsunkino nusikaltimus padariusių asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, nusikalstamų veiksmų ir kitų teisės veiksmų prevencijos vykdymą, piliečių teisių ir laisvių apsaugą. Dėl jo veiksmų vartojant psichologinį ir fizinį smurtą žalos patyrė veikos padarymo metu buvęs nepilnametis fizinis asmuo T. Ž., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis buvo bauginamas, todėl jam padarytą žalą teismas vertino kaip didelę ir K. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Kartu su nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pranešti Panevėžio miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui, kad D. K. veikoje gali būti BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes ji, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir prisiekusi, davė kaltinamojo parodymus patvirtinančius parodymus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir kitus baudžiamosios bylos dokumentus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad spręsdamas nuteistojo K. T. kaltės dėl 2007 m. lapkričio 2 d. padaryto piktnaudžiavimo klausimą apylinkės teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Šis teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė ne tik kokiais veiksmais pasireiškė piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, bet ir kuo pasireiškė didelė žala valstybei, todėl apylinkės teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai argumentuotai išvadai dėl K. T. atvykimo pas T. Ž. laiko, taip pat vertinimui, kad nukentėjusiojo T. Ž. parodymais, specialisto išvada bei netiesiogiai liudytojų M. M., A. Ž., R. P., V. Ž. bei A. Š. parodymais patvirtinta, jog po pasivažinėjimo su K. T. T. Ž. į namus grįžo sužalotas ir nurodė, kad jį sumušė K. T. bei dar du jam nepažįstami vyriškiai. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo prašymu atliktas papildomas įrodymų tyrimas minėtų aplinkybių nepaneigė.
Dėl kaltinamojo teisių įgyvendinimo
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teisės aktų nuostatos imperatyviai nenustato proceso stadijos, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus bei nukentėjusiuosius arba reikalauti, kad jie būtų apklausti. Nuosprendyje remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintos kaltinamojo teisės pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ir nukentėjusiuosius, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius gali būti įgyvendinta bet kurioje proceso stadijoje. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nuteistasis ir jo gynėjas užduoti klausimus nukentėjusiajam turėjo galimybę ne tik jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nukentėjusysis dalyvavo posėdyje, jis nebuvo apklaustas, bet jo prašymu, vadovaujantis BPK 283 straipsnio 3 dalies ir 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti jo parodymai, o proceso dalyviams buvo leista nukentėjusiajam užduoti klausimus. Vis dėlto, kaip matyti iš protokolo turinio, perskaičius nukentėjusiojo parodymus proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistojo gynėjas, nurodė klausimų T. Ž. neturintys. Galimybė įgyvendinti teisę užduoti klausimus nukentėjusiajam nuteistajam buvo suteikta ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Šios aplinkybės rodo, kad skundo argumentai apie neva suvaržytas kaltinamojo gynybos teises nėra pagrįsti.
Dėl skundo teiginių apie teismo šališkumą
Apeliacinės instancijos nuosprendyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, galinčių rodyti ją nagrinėjusio konkretaus teisėjo asmeninį tendencingumą. Vertindama objektyvųjį aspektą, teisėjų kolegija turėjo patikrinti, yra ar nėra realių faktų, keliančių abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo. Nuteistojo teiginius dėl teismo šališkumo grindžiamus nuorodomis į tendencingą įrodymų vertinimą, jo prašymų atmetimą, apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimą tik nepalankiais gynybai bylos duomenimis teisėjų kolegija pripažino prieštaraujančiais bylos dokumentų turiniui. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymai dėl prokurorės nušalinimo buvo motyvuotai atmesti BPK 59 straipsnyje numatyta tvarka. Nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta analizė, atskleidžianti jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, motyvuotai paneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu gauti duomenys įvertinti visų bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad teisės į gynybą, rungimosi principo bei kitų BPK pažeidimų byloje nepadaryta, proceso šalių – nukentėjusiojo ir kaltinamojo - lygybė užtikrinta, kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teismas su abiem proceso šalimis elgėsi vienodai, nei vienai iš jų nerodė palankumo. Tai, kad teismas atmeta vienos šalies argumentus ar prašymus ir sutinka su priešingos šalies argumentais, nėra rungimosi principo pažeidimas, jeigu teismo išvados yra motyvuotos. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose nuteistajam buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti procesines teises, numatytas BPK 21, 22 straipsniuose, taip pat užtikrinta teisė į gynybą, galimybė ginčyti priešingos šalies pateiktus įrodymus.
Skundžiamų teismų sprendimų analizė rodo, kad kasatoriaus skunde nurodytus argumentus, nuosekliai kartojamus viso proceso eigoje, bylą išnagrinėję žemesnių instancijų teismai, įgyvendindami savo kompetenciją, patikrino ir motyvuotai atmetė. Kasatorius skunde nepateikia tokių argumentų, dėl kurių skundžiamus nuosprendžius reikėtų naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. T. kasacinį skundą atmesti.