Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimo dėl D. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2020 m. liepos 2 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas, kuriuo prašoma A. K. (nors visame likusiame teikime kalbama apie D. R.) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – vykdymą perduoti Norvegijos kompetentingai institucijai.

Teikimą atsisakoma priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės.

Susipažinus su pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimu dėl D. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – vykdymo perdavimo Norvegijos kompetentingai institucijai, matyti, jog teikimo teisiniu pagrindu yra nurodoma BPK 342 straipsnio 5 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek BPK nuostatos, tiek ir Vyriausybės nutarimo nuostatos taikomos tik perduodant vykdyti Lietuvos Respublikos teismų paskirtas pinigines sankcijas kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, tuo tarpu Norvegijos Karalystė nėra Europos Sąjungos narė, todėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjai.

Taip pat pareiškėjai nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių 3 punktą, jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šiuo atveju nei liudijimo projekto, nei antstolio surašyto išieškojimo negalimumo akto, nei dokumentų, galinčių patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teismui nepateikė, nors privalėjo tai padaryti. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėja privalėjo nurodyti asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, tikslią gyvenamąją vietą Europos Sąjungos valstybėje, nes jos nenurodžius, kils kompetentingo Europos Sąjungos valstybės teismo, kuris turėtų spręsti klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, nustatymo klausimas, teismo priimtų procesinių dokumentų įteikimo nubaustam asmeniui klausimas bei piniginės sankcijos priverstinio vykdymo vietos nustatymo klausimas. Nežinant tikslios nubausto asmens gyvenamosios vietos apskritai nėra įmanomas klausimo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo sprendimas ir yra didelė tikimybė, kad vien dėl šios priežasties bus atsisakyta pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją Europos Sąjungos valstybėje narėje, tuo tarpu Lietuvos Respublikos teismai jau bus patyrę dideles siunčiamų dokumentų vertimo išlaidas, o taip pat ir darbo laiko sąnaudas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą ir grąžinti jį su priedais pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. K.