Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolė A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo Nr. S016-9583, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, dalį dėl tarpusavio priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo. Nurodė, jog antstolė tenkino išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą įskaityti priešpriešines išieškotinas sumas ir įskaitė vykdomųjų bylų Nr. 0157/13/01522 vykdomą 134 417,52 € išieškojimą ir Nr. 0157/16/01609 vykdomą 610 € išieškojimą į vykdomosios bylos Nr. 0177/16/00370 vykdomą 136 181,89 € išieškojimą. Antstolė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą galėjo atlikti teismo, nagrinėjančio pareiškėjos restruktūrizavimo bylą, leidimu, tačiau antstolė nesikreipė į pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą dėl leidimo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir, neturėdama restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimo, atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas bei kitų kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmumo eile pirmaisiais įmonės restruktūrizavimo metais, kaip tai numatyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintame restruktūrizavimo plane, interesus.

Antstolė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, faktui, kad yra galiojantys vykdytini teismo sprendimai, negali būti taikomos kitokios priverstinio poveikio priemonės.

Suinteresuotasis asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-36602-779/2016 yra išaiškinęs, kad CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nustatytas antstoliui įpareigojimas sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąją bylą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tuo atveju, kai jau yra patvirtintas restruktūrizavimo planas. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016 m. gegužės 15 d., vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti 2016 m. balandžio 6 d., o priimtas vykdyti 2016 m. liepos 18 d. Antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas nekyla pareiga vykdomąją bylą perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo leidimas įskaitymui atlikti reikalingas iki nutarties patvirtinti skolininko restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, atliekant įskaitymą vėliau, toks teismo leidimas nėra numatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų.

Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 dėl 136 373,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės RUAB „Molesta“ išieškotojai UAB „Aliuminio konstrukcijos“. Išieškotoja 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 įskaičius tarpusavio priešpriešines išieškotinas sumas. CPK 687 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Nei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, nei šalių dokumentuose nėra įrodymų, kad antstolė savo patvarkymu atliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą (CPK 178 straipsnis). Antstolės 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą ir skundo persiuntimo teismui antstolė taip pat nenurodė, jog atliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą. Teismo turimoje skunde nurodytos vykdomosios bylos Nr. 0177/16/00370 medžiagoje nesant patvarkymo, kuriuo būtų atliktas priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas, nėra pagrindo pareiškėjo skundui patenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja RUAB „Molesta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, jog teismas, ištyręs vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad vykdomojoje byloje nebuvo priimtas patvarkymas, kuriuo buvo atliktas priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymas, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą antstolei dėl 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo Nr. S016-9583, kuriuo skundė antstolės veiksmus, tenkinus suinteresuoto asmens prašymą ir atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, patvirtino, kad toks įskaitymas buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolės patvarkymu Nr. S016-9583, tačiau atsisakė tenkinti minėtą patvarkymą ir skundą persiuntė teismui. Taigi ir pareiškėja, ir pati antstolė pripažįsta ir patvirtina faktą, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370 buvo priimtas patvarkymas Nr. S016-9583, kuriuo antstolė, tenkindama suinteresuoto asmens prašymą ir vadovaudamasi CPK 687 straipsnio nuostatomis, atliko priešpriešinių sumų įskaitymą. Todėl teismas neįsigilino į pateikto skundo esmę ir vykdomosios bylos medžiagą, netyrė ir neanalizavo antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo klausimo. Darytina išvada, kad teismas nenustatė skundo dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), neištyrė ir neišanalizavo antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumo, t.y. neatskleidė bylos esmės.

Antstolė A. S. atsiliepimų į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinio poveikio priemonių – priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas. Be to, pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas netaikyti kitų priverstinio poveikio priemonių, jeigu visa sumą galima išieškoti įskaitymo būdu.

Išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016 m. vasario 15 d., vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti 2016 m. balandžio 6 d., o priimtas vykdyti 2016 m. liepos 18 d. Antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, jai pagal ĮRĮ 8 straipsnio nuostatas nekyla pareiga vykdomąją bylą perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas pagrįstai nesivadovavo išaiškinimais, kurie buvo pateikti vertinant visiškai kitą procesinę situaciją (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Skolininkės nepagrįstai ginčytas antstolės atliktas priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymas atitinka Vilniaus apygardos teismo praktiką civilinėje byloje Nr. e2-964-567/2016, kurioje teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino RUAB „Molesta“ sudarytą taikos sutartį, kuria taip pat buvo įteisintas atliktas įskaitymas. Teismui patvirtinus tokią taikos sutartį (dėl įskaitymo įteisinimo), ji įgijo res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tapo teismo sprendimo dalimi, todėl šis precedentas taikytinas ir sprendžiant šioje byloje atlikto įskaitymo teisėtumo klausimą. Teismas pagrįstai atmetė skolininkės skundą, nes ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Minėta ĮRĮ nuostata aiškiai nurodo, kad teismo leidimas įskaitymui atlikti reikalingas iki nutarties patvirtinti skolininko restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Atliekant įskaitymą vėliau, toks teismo leidimas nėra numatytas. Antstolės veiksmai yra teisėti, nes tiek pats išieškotoja, tiek jo iniciatyva antstolė du kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (kuriame šiuo metu yra nagrinėjama restruktūrizavimo byla), kad išsiaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo tvarką. Antstolei pateikus vykdomąjį dokumentą, 2016 m. balandžio 7 d. ji priėmė patvarkymą Reg. Nr. S5016-4023, kuriuo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau 2016 m. birželio 20 d. vykdomoji byla buvo grąžinta antstolei (grąžinimo lydraštis vykdomojoje byloje) ir ji nebuvo perduota į restruktūrizavimo bylą. Antstolei taip pat yra pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, kuria taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuris šioje vykdomojoje byloje yra įvykdytas įskaitymu, išaiškinimo. Nutarties dalis dėl teismo sprendimo išaiškinimo yra įsiteisėjusi, joje teismas konstatavo, kad sprendimas yra de facto įvykdytas, o dabar turi būti įvykdytas de jure.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevertino skundžiamo antstolės priimto patvarkymo, nepasisakė dėl vykdymo ir įmonių restruktūrizavimo procesus reglamentuojančių teisės normų taikymo, nenagrinėjo bylos šalių argumentų ir neišsireikalavo trūkstamų įrodymų byloje, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą, išieškotojo prašymo tenkinimo ir vykdomosios bylos persiuntimo teismui Nr. S016-9583 dalies panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370. Minėta vykdomoji byla buvo pateikta pirmos instancijos teismui. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje konstatuotu faktu, jog nei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, nei tarp šalių teismui pateiktų procesinių dokumentų nėra skundžiamo antstolės patvarkymo, kuriuo buvo taikytas įskaitymas. Pažymėtina, kad toks patvarkymas nebuvo pateiktas ir kartu su atskiruoju skundu, pati antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nepasisakė dėl šios aplinkybės bei nepateikė skundžiamo patvarkymo. Tik paskyrus teismo posėdį apeliaciniame procese, pareiškėja 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė papildomą prašymą vadovautis kasacinio teismo praktika bei skundžiamo antstolės patvarkymo kopiją. Pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų buvo aiškiai nurodžiusi, jog skundžia 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolės patvarkymą, todėl pirmos instancijos teismas, matydamas, kad šio dokumento nėra nei vykdomoje byloje, nei šalių procesiniuose dokumentuose, privalėjo pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį nustatyti šalims terminą pateikti papildomus įrodymus. Kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo analizuotas skundžiamo antstolės patvarkymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo nutartyje nebuvo atskleista bylos esmė, tai yra nebuvo nagrinėtos šalių nurodytos aplinkybės, pateikti teisiniai argumentai bei teismų praktika. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė tik skundžiamo patvarkymo kopiją, tuo tarpu dokumento originalo nėra antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370. Pati antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą šios aplinkybės nekomentavo ir dėl skundžiamos teismo nutarties argumentų, jog nėra duomenų, kad būtų taikytas įskaitymas vykdymo procese, nepasisakė. Dėl minėtų pateiktų dokumentų netikslumų apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo teisėtumo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti antstolės taikyto įskaitymo, kai skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo klausimą iš naujo.