- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-412-462/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00170-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas E. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimo administracinėje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas E. R. surašytas už tai, kad 2012-02-28 17 val. 30 min. Šilutės r., sav., Čiūtelių k., E. R. vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.
Be to, E. R. 2012-02-28 17 val. 30 min. Šilutės r. sav., Čiūtelių k., įtariamas vairavęs transporto priemonę neblaivus, atsisakė išlipti iš savo automobilio, taip nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo dėl ko buvo išlaipintas jėga. Šiais savo veiksmais E. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-18 nutarimu E. R. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam administracines nuobaudas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. paskyrė jam 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. paskyrė jam 350 (trijų šimtų penkiasdešimt litų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. E. R. nustatyta galutinė 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Teismas konstatavo, kad E. R. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 187 str. 2 d. įrodyta iš dalies jo paties duotais paaiškinimais, liudytojų I. L., R. J. parodymais bei šių asmenų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, garso įrašu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu.
Šalies argumentai
E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, jog 2012-02-28 važiuojant automobiliu „Nissan Primera“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, telefonu draugė jam pranešė, kad turi kitą draugą. Jis sustojęs išgėrė 0,5 l butelį degtinės ir užmigo automobilio priekinėje sėdynėje vairuotojo pusėje. Vėliau pajutęs, kad jį tampo už rūbų, nusikeikė. Buvo du policijos pareigūnai, kurie liepė išlipti iš automobilio, tačiau jis nelipo. Vėliau jį jėga ištraukė iš automobilio ir užlaužę rankas, uždėjo antrankius. Jis atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, kadangi nevairavo automobilio. Neblaivus įvykio diena nevažinėjo.
Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, reikšmingas ginčui teisingai išspręsti bei surinktus įrodymus. Jo nuomone, teismas buvo šališkas ir nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. paskyrė neįrodęs, kad jis (apeliantas) būdamas neblaivus vairavo automobilį bei pasipriešino policijos pareigūnams.
Apeliantas nepripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus ir parodė teismui, jog alkoholį vartojo tik po to, kai automobilis sustojo. Tuomet, išgėręs 0,5 l degtinės, užmigo automobilio priekinėje sėdynėje vairuotojo pusėje. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu pateikė melagingus parodymus, t. y. melagingai nurodė, kad pasukus iš pagrindinio kelio pamatė lėtai važiuojantį „Nissan“ markės automobilį, kuris vėliau sustojo, o teismas pažeisdamas principą, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Teismas rėmėsi Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininko R. M. pateikto garso įrašu, iš kurio, teismo nuomone, matyti, kad įvykio dieną minėtai įstaigai asmuo, prisistatęs A. pavarde, pranešė apie automobiliu „Nissan Primera“ galimai neblaivų vairuotoją, važinėjantį po Čiūtelių kaimą. Teismas garso įrašo visapusiškai netyrė ir nesiaiškino, ar asmuo, prisistatęs A. pavarde, pranešė apie stovintį „Nissan Primera“ automobilį, ar važinėjantį po Čiūtelių kaimą. Todėl matyti, kad teismas remiasi tik prielaida, jog galimai važinėjo neblaivus vairuotojas, tačiau ne konkrečiais faktiniais įrodymais. Visapusiškai neištyrus garso įrašo nėra pagrindo juo vadovautis bei tikėti pareigūnų parodymais, kaip logiškais bei nuosekliai apibūdinančiais įvykio aplinkybes. Teismas nevertino liudytojo K. B. parodymų, kuris paaiškino, kad vykdamas į Čiūtelių kaimą, kelkraštyje matė automobilį „Nissan Primera“, kuriame jis miegojo. Mėgino žadinti, tačiau jam nepavyko. Apie tai telefonu informavo jo sesers vyrą. Teismas liudytojo K. B. parodymus vertino kritiškai, nes nustatė, kad pastarasis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes yra jo pažįstamas. Teismas nepagrįstai liudytojo paaiškinimus vertino kritiškai, netikėti jais nebuvo pagrindo. Tai parodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu.
Jo, apelianto, parodymus, nustatant transporto priemonės vairavimo faktą, nėra pagrindo vertinti kritiškai, nes tai, jog automobilio būdamas neblaivus jis nevairavo paaiškino iš karto, kai tik pamatė policijos pareigūnus. Tai nebuvo jo gynybinė pozicija ar versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tuo labiau, ir neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengė dėl to, kad transporto priemonės nevairavo. Jis buvo pažadintas policijos pareigūnų. Jį pabudinus, iš karto nesiorientavo, kas tampo už rūbų, dėl ko nusikeikė bei galimai nesutiko išlipti iš automobilio. Suprantama, kad pažadintas iš miego tuojau pat nesugebėjo prisitaikyti prie aplinkos, todėl keletą minučių jautėsi netvirtas ir nesiorientavo, kas galėjo iššaukti ir keletą keiksmažodžių. Vertinant situaciją nėra pagrindo teigti, jog jis siekė pasipriešinti policijos pareigūnams bei nevykdė teisėto jų reikalavimo, dėl ko buvo išlaipintas jėga. Jo veiksmus, kuriuos policijos pareigūnai įvertino kaip pasipriešinimą policijos pareigūnams bei teisėto reikalavimo nevykdymą, galimai suponavo situacija, t. y. pažadinimas iš miego, kas sutrukdė jam tinkamai susiorientuoti aplinkoje. Be to, faktinių įrodymų, kurie pagrįstų netinkamus ar priešiškus jo veiksmus byloje nėra.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantas mano, kad teismo nutarimas nepagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl apelianto pripažinimo kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymo
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju E. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra įrodyta. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas teisingai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, tačiau neanalizavo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktame garso įraše užfiksuotos informacijos, kurią sugretinus su policijos pareigūnų duotais parodymais matyti prieštaravimai. Be to, apylinkės teismas tik nurodė, kad E. R. aiškinimą, jog jis nevairavo automobilio teismas vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, nors apygardos teismo įsitikinimu, šią apelianto poziciją turėjo išsamiau įvertinti.
Nagrinėjamu atveju teisingam bylos išnagrinėjimui svarbiausia yra neginčijamai nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus, o tiksliau ar tikrai byloje apklausti asmenys matė kaip apeliantas vairuoja (galimai būdamas neblaivus).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012-02-28, 17.03 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino asmuo, prisistatęs A. pavarde, ir pranešė, kad Šilutės r., Saugų sen., Čiūtelių k., su tamsios spalvos automobiliu „Nissan Primera“ važinėja neblaivus vairuotojas (b. l. 37). Išklausius byloje esantį garso įrašą nekyla abejonių, kad paskambinęs asmuo aiškiai patvirtino, jog jo nurodytas automobilis važiavęs sustojo. Bendrojo pagalbos centro operatorė pokalbio metu patikslino vietą kur tiksliai automobilis yra sustojęs bei skambinusiam asmeniui nurodė vėl paskambinti, jeigu minėtas automobilis pradėtų važiuoti. Tačiau į Bendrąjį pagalbos telefoną daugiau niekas nepaskambino.
Tiek policijos patrulis I. L., tiek ir patrulis R. J. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad į nurodytą vietą nuvyko 17.30 val. (b. l. 12-13). Administracinio teisės pažeidimo 2012-02-28 protokolo grafoje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ taip pat nurodyta: 2012-02-28, 17.30 val., Šilutės r. sav., Čiūtelių k.
Esant šioms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad nuo momento kada į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino asmuo, prisistatęs A. pavarde, bei nurodęs tikslią vietą, kur sustojo automobilis, iki pareigūnų atvykimo į vietą buvo praėjęs pusės valandos laiko tarpas. Ta aplinkybė, jog automobilis „Nissan Primera“ buvo aptiktas būtent toje vietoje kur ir buvo nurodęs asmuo skambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, leidžia apeliacinės instancijos teismui manyti, jog automobilis iš tos vietos pajudėjęs nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, jos nuoseklumą bei logiškumą, ar priešingai, nustatyti, kad apeliantas įvairiomis priemonėmis bei būdais bandė išvengti administracinės atsakomybės, ar sušvelninti savo teisinę padėtį.
2012-02-28 Asmens pasiaiškinime apeliantas nurodė, kad jis miegojo, nevažiavo. Tikrintis girtumą atsisako, nes nieko nepadarė (b. l. 5). Pirmosios instancijos teisme 2012-03-27 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. R. parodė, kad 2012-02-28 važiuojant automobiliu „Nissan Primera“ telefonu draugė jam pranešė, kad turi kitą draugą. Jis sustojęs išgėrė 0,5 l butelį degtinės ir užmigo automobilio priekinėje sėdynėje vairuotojo pusėje. Vėliau pajutęs, kad jį už rūbų tampo, nusikeikė. Buvo du policijos pareigūnai, kurie liepė išlipti iš automobilio, tačiau jis nelipo. Vėliau jį jėga ištraukė iš automobilio ir užlaužę rankas uždėjo antrankius. Jis atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, kadangi nevairavo automobilio. Įvykio dieną nevažinėjo neblaivus (b. l. 34). Iš esmės tas pačias aplinkybes E. R. nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl yra pagrindas jo pozicija nuo pat įvykio pradžios vertinti kaip nuoseklią ir neprieštaringą.
Be to, apygardos teismo laiko, kad tokia situacija (apelianto pozicija) kai asmuo norintiems jį sudrausminti ir(ar) nubausti policijos pareigūnams kategoriškai teigia, kad niekur nevažiavo, jeigu pažeidėjas iš tikrųjų policijos pareigūnams matant būtų važiavęs ir sustojęs tik pamatęs juos, būtų visiškai nelogiška, prieštaraujanti elementariai gyvenimo logikai, o kartu netgi visiškai neadekvati. Teismas linkęs tikėti, jog tokiu atveju apeliantas greičiausiai būtų bandęs įkalbinėti policijos pareigūnus, kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, siūlęs policijos pareigūnams „susitarti“, bandęs švelninti savo teisinę padėti teigdamas, jog išgėrė labai nedaug (bokalą alaus ar pan.). Tačiau, kaip minėta, apeliantas kategoriškai teigė, kad jis automobilyje miega, niekur nevažiavo ir niekur neis. Taigi jis nuosekliai laikėsi pozicijos, manydamas, jog yra visiškai nepagrįstai kaltinamas policijos pareigūnų.
Policijos patruliai I. L. ir R. J. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami pirmosios instancijos teisme (b. l. 12-13, 53, 55) nurodė, kad matė automobilį „Nissan Primera“ važiuojantį, jis važiavo lėtai, juos pamatęs sustojo. Dėl anksčiau išvardytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokių policijos pareigūnų parodymų teisingumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Minėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje yra duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad apeliantas padarė teisės pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę išgėręs, tačiau jų nepakanka išvadoms apie E. R. kaltumą pagrįsti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimo dalis, kuria apeliantas E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir jam paskirta 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, naikintina.
Dėl apelianto kaltės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog E. R. kaltė padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad E. R. padarė šį pažeidimą, t. y. 2012-02-28 17 val. 30 min. Šilutės r. sav., Čiūtelių k., atsisakė išlipti iš savo automobilio, taip nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo dėl ko buvo išlaipintas jėga.
Pabrėžtina, kad pats apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė, jog „...buvo du policininkai, buvo uniformuoti ir priekyje stovėjo jų automobilis su skiriamaisiais ženklais. Už rūbų tampė. Jis automobilyje miegojo vienas. Toliau panaudojo fizinę jėgą, nes nelipo iš automobilio. Jie sakė išlipkit iš automobilio, bet jis nelipo. Sakė vienas iš jų. Jeigu nelipsi bus panaudota fizinė jėga. Jėga jį ištraukė. Kai jį papurtė jis vėl užsidarė ir pasakė, kad jis nevažiavo. Ir tada jėga atidarė ir ištraukė iš automobilio bei uždėjo antrankius užlaužę rankas...“ (b. l. 34). Taigi šiuo atveju pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, jog priešinosi policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų – išlipti iš savo automobilio. Apeliantas savo poziciją grindžia tuo, kad buvo užsimiegojęs ir nesuprato kas vyksta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes šviesiu paros metu (2012-02-28 apie 17.30 val.), be to, tai, kad policijos pareigūnai buvo uniformuoti nurodė net pats apeliantas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. R. negalėjo nesuprasti, jog privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, t. y. išlipti iš automobilio, tačiau jis kategoriškai tam atsisakė ir aktyviais veiksmais priešinosi išlaipinamas.
Tai, kad E. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: 2012-02-28 administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos patrulių tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų parodymai duoti teisme, taip pat ir paties pažeidėjo parodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad E. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pažeidėjo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarimo šioje dalyje paliktina nepakeista.
Dėl išvardytų motyvų E. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimo dalis, kuria E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir jam paskirta 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesius, naikintina.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms E. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,
nutaria:
E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimą pakeisti.
Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimo dalį, kuria E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir jam paskirta 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. E. R. nustatyta galutinė 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.