Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai. Kadangi prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, iš suinteresuotų asmenų negauta, pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą šie suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams, neatvykusių suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant minėtų suinteresuotų asmenų atstovams.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2015-04-27 paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje (b. l. 64). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo valdybos narė. Jai žinoma, kad kolūkis statydavo gyvenamuosius namus darbuotojams apgyvendinti. Kai pastatydavo namą, valdyba posėdžiuose spręsdavo, kam namą skirti. Posėdyje, kur buvo nuspręsta skirti namą pareiškėjai, nedalyvavo. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, 2 km atstumu nuo pareiškėjos. Pareiškėja į kolūkio pastatytą namą atsikraustė gyventi su šeima ir visą laiką jame gyveno. Jai nėra žinoma, kad į tą namą būtų kas nors pareiškęs kokias nors pretenzijas. Per laikotarpį nuo namo pastatymo jokių naujų pastatų namų valdoje nebuvo pastatyta, namo rekonstrukcija, didinant plotą, nebuvo atlikta. Ūkinis pastatas yra ilgas pastatas, yra po vienu stogu, su keliomis durimis. Jokio kito gyvenamojo namo pareiškėja ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) kaime nevaldė. Aplink namą išcementuota buvo nuo pat pradžių. Pareiškėjos kaimynės namas taip pat statytas kolūkio. Kolūkio kasininkė buvo senyvo amžiaus moteris, todėl į kasos pajamų orderius galėjo įrašyti ne visai tikslius duomenis. Namas buvo pastatytas apie 1990 metus. Jai nėra žinoma, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis dar kažką būtų pirkę skolon iš kolūkio ar ėmę paskolą.

Liudytoja V. S. parodė, kad pareiškėja yra jos kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini). Į savo gyvenamąjį namą įsikėlė gyventi taip pačiais 1992 metais, tik pareiškėja įsikėlė keliais mėnesiais anksčiau, pavasarį, ir visą laiką gyveno tame name. Ji pati namą taip pat pirko išsimokėtinai iš kolūkio, abu namai buvo statyti tuo pačiu metu. Ūkinis pastatas yra vientisas pastatas, ant vienų pamatų. Per tą laiką pareiškėjos name jokių rekonstrukcijų nebuvo atlikta, pareiškėjos namas ir ūkinis pastatas šiuo metu atrodo taip pat kaip ir 1992 metais. Ji už namą mokėjo virš 40 tūkst. rublių, jos namas yra didesnis, 2 aukštų. Namą įregistravo prieš 8 metus po vyro mirties, turėjo tokius pačius dokumentus kaip ir pareiškėja, tik matininkas atliko naujus matavimus. Ūkinį pastatą kaime visada paskiria kartu su gyvenamuoju namu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Kauno apskrities archyvo 2015-02-17 pažymos dėl pastatų Nr. (10.6) V10-361 (b. l. 16) ir protokolo Nr. 9 kopijos (b. l. 17-19) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje, vykusiame 1989-09-25, buvo svarstytas B. M. pareiškimas dėl gyvenamojo namo pirkimo iš ūkio ir nutarta B. M. išskirti išsimokėjimui pirkti gyv. namą (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini) aktu, 1990-09-18 patvirtintu Kėdainių r. valdybos žemės ūkio viršininko A. D., valstybinė komisija priėmė naudoti vieno buto gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), statytą pagal tipinį projektą, 72 kv. m. naudingo ploto. Statinių statytojas – (duomenys neskelbtini) kolūkis, priėmimo metu statytoją atstovavo S. M., J. Objekto vertė pagal patvirtintą projektinę dokumentaciją - 35240 rublių, priimamų naudoti pagrindinių fondų vertė – 35240 rub., iš to skaičiaus statybos ir montavimo darbų – 35240 rub. (b. l. 20-22). Byloje esančios kvitų kopijos, kurių originalai buvo apžiūrėti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad S. M. 1989-12-29 (duomenys neskelbtini) kolūkiui sumokėjo 32700 rub. už statybą, 1990-09-27 – 5000 rub. įnašą gyvenamojo namo statybai, 1990-11-28 – 2000 rub., mokėjimo paskirtyje nurodyta - paskolos grąžinimas, ir 1991-01-21 – 1000 rub., mokėjimo paskirtyje taip pat nurodytas paskolos grąžinimas (b. l. 23), iš viso sumokėta 40700 rub. Santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja B. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. M., J. (b. l. 6). S. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7), jo turtą paveldėjo sutuoktinė, pareiškėja B. M. (2000-02-01 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą; b. l. 8). Kėdainių r. sav. Surviliškio seniūnijos 2015-01-16 pažymoje dėl pastatų priklausomybės Nr. V-6-23 nurodyta, kad pagal Kėdainių r. sav. admin. Surviliškio seniūnijos ūkinę knygą Nr. 11, asmens sąsk. Nr. 652, S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu 1992 m. užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas 1A1p su priestatu 1a1ž, turintis 95,70 kv. m. bendro ploto, viralinė 2I1p, tvartas 3I1p, daržinė 4I1ž, malkinė 5I1ž, malkinė 6I1ž ir kiemo įrenginiai: šulinys k, nuogrindos b1, kanalizacijos šulinys k1, esantys (duomenys neskelbtini). Gatvės pavadinimas suteiktas 2003-05-24 Kėdainių r. sav. tarybos sprendimu Nr. BD-7/365. Pastatai nuosavybės teise priklausė S. M., juos pirko iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2015-01-22 pažymoje Nr. 9PAŽ-50-(14.9.33.) nurodyta, kad S. M. 1992-08-11 sumokėjo 3552 valstybės vienkartinėmis piniginėmis išmokomis už 0,2500 ha namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Šį faktą patvirtina ir pateikta 1992-08-11 Taupomojo banko pranešimo Nr. 6770 kopija (b. l. 13). Pareiškėjos užsakymu 2014 m. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, užfiksuoti juose esančių statinių kadastro duomenys, statiniams suteikti unikalus numeriai (b. l. 24-47). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014-04-02 sprendimu Nr. KAKT-755 atmetė B. M. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktines į juos (b. l. 15). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-02-04 rašte Nr. (311.4) ( duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-02-02 duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas, statiniai, daiktinės teisės į juos ir šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 14).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Nuosavybės teisė įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.).; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo (CK 4.68, 4.70 str.); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.); 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.); 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų: Kėdainių r. Surrviliškio seniūnijos 2015-01-16 pažymos dėl pastatų priklausomybės, Kauno apskrities archyvo 2015-02-17 pažymos dėl pastatų Nr. (10.6) V10-361, Protokolo Nr. 9 kopijos, Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu, kasos pajamų orderių kvitais, nustatyta, kad Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio valdyba 1989-09-25 patenkino pareiškėjos B. M., kuri tuo metu buvo kolūkio nare, prašymą ir išskyrė jai išsimokėjimui gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, kurio statytojas buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis ir kuris valstybinės komisijos buvo priimtas naudoti 1990 m. rugsėjo mėn. Už išskirtą gyvenamąjį namą pareiškėjos sutuoktinis B. M. laikotarpiu nuo 1989-12-29 iki 1991-02-21, per 4 kartus sumokėjo (duomenys neskelbtini) kolūkiui iš viso 40700 rub. ir 1992 m. pareiškėja kartu su šeima (sutuoktiniu ir vaikais) apsigyveno šiame name. Nors suinteresuoti asmenys iškėlė abejones dėl pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodomo gyvenamojo namo tapatumo, tačiau teismui nekelia abejonės tai, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. 9 nurodomas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), inv. Nr. 21, Gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte, kuriame kaip namo statytojo (duomenys neskelbtini) kolūkį atstovas pasirašė pareiškėjos sutuoktinis B. M., nurodomas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) k., bei Kėdainių r. Surviliškio seniūnijos 2015-01-16 pažymoje dėl pastatų priklausomybės nurodomas gyvenamasis namas, kuriam 2003-05-24 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), yra tas pats gyvenamasis namas, į kurį pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Nėra pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais apie tai, jog jokių kitų skolų nei ji, nei jos sutuoktinis kolūkiui neturėjo ir visi pinigai buvo mokami būtent už gyvenamąjį namą, todėl teismui nekelia abejonių ir tai, kad visi pagal pateiktus kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini) kolūkiui sumokėti pinigai – 40700 rub., buvo sumokėti už tą patį gyvenamąjį namą, kurį pareiškėjai buvo leista išsipirkti išsimokėtinai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, už kokią konkrečiai kainą pareiškėjai buvo leista pirkti gyvenamąjį namą. Tačiau iš byloje esančio Vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto matyti, kad priimamų naudoti pagrindinių fondų vertė yra 35240 rub. Kadangi pareiškėjos šeima už gyvenamąjį namą sumokėjo netgi didesnę sumą, nei šis namas su ūkiniu pasatu buvo įvertintas Priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte, laikytina, kad už leistą išsipirkti gyvenamąjį namą buvo sumokėti visa kaina. Duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Sprendimo leisti pareiškėjai išsipirkti gyvenamąjį namą priėmimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 95 straipsnio redakcija kolūkinę-kooperatinę nuosavybę laikė savarankiška nuosavybės forma. Tuometinė CK 109 straipsnio redakcija leido fiziniams asmenims įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą perkant jį iš kolūkio. Taigi kolūkio valdybos sprendimas perleisti gyvenamąjį namą pareiškėjos B. M. nuosavybėn neprieštaravo tuometiniam teisiniam reguliavimui. Nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl gyvenamasis namas netapo B. M. (ir jos sutuoktinio S. M.) nuosavybe. Tačiau sumokėjus gyvenamojo namo kainą (duomenys neskelbtini) kolūkiui ir su šeima 1992 m. apsigyvenusi name, pareiškėja ir jos sutuoktinis teisėtai pradėjo valdyti gyvenamąjį namą ir buvo pagrįstai įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą gyvenamąjį namą, t. y. jį valdė kaip savą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą ir konstatuoti pareiškėjos ir jos sutuoktinio nesąžiningumą, t. y. kad jie būtų žinoję ir pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba, kad valdytojai būtų žinoję apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas visą laikotarpį nuo 1992 metų buvo valdomas atvirai, nesislapstant, ką patvirtina ir tai, jog gyvenamasis namas 1992 m. buvo įregistruotas pareiškėjos sutuoktinio B. M. vardu Surviliškio seniūnijos ūkinėje knygoje (b. l. 11), jis pradėjo namų valdos žemės sklypo išsipirkimo procedūrą (b. l. 12, 13). Daikto valdymo atvirumą patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Byloje nėra duomenų, kad ginčo gyvenamąjį namą per visą laikotarpį nuo 1992 metų būtų valdęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją B. M. ir jos sutuoktinį S. M., po kurio mirties (duomenys neskelbtini) jo turtą paveldėjo pareiškėja (b. l.7, 8), ir jų valdymas būtų nutrūkęs. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai ir teisme duoti paaiškinimai apie tai, kad nuo 1992 metų iki šios dienos ji nepertraukiamai naudojosi gyvenamuoju namu, jame gyvena, jį valdo kaip savo turtą, rūpinasi, prižiūri ir saugoja. Šiuos pareiškėjos paaiškinimus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja B. M. gyvenamąjį namą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų. Pažymėtina, kad iki sutuoktinio mirties gyvenamąjį namą pareiškėja valdė bendrai su sutuoktiniu S. M., o po jo mirties paveldėjusi visą sutuoktinio turtą pareiškėja tapo vienintele teisėta gyvenamojo namo valdytoja. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Šis nekilnojamasis daiktas nebuvo sukurtas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu, neįrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų, ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą, jam nevykdoma statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra (CK 4.69 str. 3 d.).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl ginčo gyvenamojo namo statybos teisėtumo. Abejonė dėl statybos teisėtumo buvo grindžiama tuo, jog vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte nurodytas gyvenamojo namo plotas – 72 kv. m. - neatitinka Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyto gyvenamojo namo ploto – 95,70 kv. m. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po to, kai gyvenamasis namas buvo priimtas naudoti, būtų atlikti kokie nors gyvenamojo namo statybos (rekonstrukcijos) darbai, dėl kurių būtų pakitęs faktinis gyvenamojo namo plotas. Pareiškėja kategoriškai tvirtina, kad jokie namo rekonstrukcijos darbai po to, kai ji su šeima atsikėlė gyventi šį namą, nebuvo atliekami. Tai, jog namas atrodo lygiai taip pat, kaip pareiškėjai atsikėlus gyventi į šį namą 1992 m., patvirtino ir liudytojos R. B. ir V. S.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad per visą laikotarpį nuo gyvenamojo namo priėmimo naudoti iki šios bylos iškėlimo (beveik 25 m.) už statybos valstybinę priežiūra atsakingos institucijos būtų surašiusios savavališkos statybos aktą ar uždraudusios jį naudoti. Pažymėtina, kad Priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte nurodant gyvenamojo namo duomenis, tiek namo naudingas, tiek namo bendras plotas nurodytas toks pat - 72 kv. m. Be to, bylos duomenys leidžia spręsti, kad gyvenamasis namas iš karto po jo pastatymo 1990 m., jo priėmimo metu nebuvo inventorizuotas, kadangi tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė privalomos gyvenamųjų namų kaimo vietovėse registracijos valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Todėl labiausiai tikėtina, kad gyvenamojo namo plotas į šį aktą buvo įrašytas formaliai, neatlikus jokių matavimų ir neatitiko faktinio pastatyto gyvenamojo namo ploto, kuris buvo nustatytas tik 2014 m. pareiškėjos užsakymu atlikus jo kadastrinius matavimus. Todėl byloje nesant jokių duomenų, kad po gyvenamojo namo priėmimo naudoti buvo atlikti kokie nors namo rekonstrukcijos darbai, darytina išvada, kad priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu buvo priimtas naudoti tokio ploto gyvenamasis namas, koks yra nurodytas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (b. l. 24-47), dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo gyvenamasis namas yra neteisėta statyba ir jis negali būti privačios nuosavybės objektu (4.69 str. 1 d.).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą į toje pačioje namų valdoje esančius pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1p, tvartą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šulinį, pažymėtą plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos šulinį, pažymėtą plane k1. Pareiškėjos teigimu, visi šie statiniai buvo pastatyti kolūkio ir juos ji pradėjo valdyti ir jais naudotis įsikėlusi į gyvenamąjį namą ir juos nepertraukiamai valdo iki šio laiko. Nors iš (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjai išsimokėjimui buvo išskirtas gyvenamasis namas, apie jokius pagalbinius statinius nėra kalbama, tačiau visi šie vienoje namų valdoje esantys statiniai laikytini gyvenamojo namo priklausiniais, skirtais tarnauti pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirti tenkinti pagrindinio statinio poreikius, todėl pareiškėja teisėtai ir sąžiningai pradėjusi valdyti gyvenamąjį namą, tapo teisėta ir šių statinių valdytoja (1964 m. Civilinio kodekso 153 str.). Tai, jog pagalbiniai pastatai buvo pastatyti kartu su gyvenamuoju namo kaip jo priklausinys patvirtina ir Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad namų valdoje esantis ūkinis pastatas buvo pastatytas kolūkio, šio statinio nei ji, nei jos sutuoktinis nepertvarkė, prie jo jokių papildomų priestatų nestatė, tai yra iš esmės vienas statinys, pastatytas ant tų pačių pamatų, tik turintis atskiras skirtingos paskirties atitvertas patalpas, kurios atliekant kadastrinius matavimus buvo pažymėtos kaip atskiri statiniai, tai, jog šiuos pareiškėjos paaiškinimu patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, tai iš dalies patvirtina iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantis statinių išdėstymo planas (b. l. 26), teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu priimtas naudoti ūkinis pastatas yra tas pats objektas, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas kaip 5 atskiri statiniai: viralinė, pažymėta plane 2I1p, tvartas, pažymėtas plane 3I1p, daržinė, pažymėta plane 4I1ž; malkinė, pažymėta plane 5I1ž, malkinė, pažymėta plane 6I1ž. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Tai, jog pareiškėja šiuos statinius valdo atvirai ir nesislapstydama patvirtina jau minėta Kėdainių r. sav. admin. Surviliškio seniūnijos 2015-01-16 pažyma, liudytojų parodymai. Taigi pareiškėja šiuo statinius sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 20 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui nustatyta tvarka paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą. Kaip ir gyvenamasis namas, šie statiniai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu, neįrašyti į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų, ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą, jiems nevykdoma statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad pareiškėja B. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A1p, su priestatu, pažymėtu plane 1a1ž; pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1p, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šulinį, pažymėtą plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos šulinį, pažymėtą plane k1, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 7,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A1p, su priestatu, pažymėtu plane 1a1ž; pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1p, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šulinį, pažymėtą plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos šulinį, pažymėtą plane k1, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos B. M. 7,08 (septynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.