Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau 20015-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 38 str. pagrindais (susitaikius), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, ir

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. ir J. D., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016-02-02 apie 20.00 val., žiauriai elgdamiesi su S. P. priklausančiu mitelšnaucerių veislės šuniu, nusivedė jį į laukymę, esančią Klaipėdos mieste, netoli Minijos g. 153 namo, kur O. M. apvyniojo šuniui aplink kaklą pavadį ir jį smaugė, po ko J. D. tris kartus plaktuku smogė šuniui į galvą ir tokiu būdu jį suluošino.

Kaltinamoji O. M. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad tikslios datos ji neprisimena, kai ji, Svetlana su draugu V. J. ir J. D., pastarojo bute girtavo, o iš buto išėjusi Svetlana su V. J., savo šunį paliko J. D. bute, kuriam laikui paliko šunį, nežino, tačiau mano, kad šuo su ja ir J. D. bute buvo visą dieną. Ji žinojo, kad S šuo yra senas, tačiau, kad ligotas, nežinojo, Svetlana jai apie tai niekada neminėjo. Išgertuvių metu tarp jų kalbos apie S šunį, kad jį reikia užmigdyti, ar kažkokiu būdu juo atsikratyti, nebuvo, ji žino, kad Svetlana labai mylėjo savo šunį, buvo prie jo prisirišusi ir tai žinojo visi kas pažinojo S. S. su V. J. iš buto išėjus, ji su J. D. girtavo toliau, bet kalbos, kad jie eis nužudyti šunio, nebuvo. Tą vakarą J. D. jai nesakė, kad ketina kažkokiu būdu atsikratyti S. šuns, ji suprato, kad jie eina šunį pavedžioti ir tam neprieštaravo. Šunį su pavadžiu vedė ji iki parduotuvės, kurioje ji nupirko butelį degtinės ir skardinę alaus, po ko jie su šuniu nuėjo prie buvusio "Progreso" gamyklos į miškelį, kad išgerti alkoholio. Einant apie šuns nužudymą nebuvo jokios kalbos, o kai ji šunį pririšo prie medžio, J. D. pasakė, kad jis šunį užmuš, kad Svetlana su tokiu senu šuniu nesikankintų ir kad S. bus tik geriau kai nebus šunio. Jai J. D. liepė dalį pavadžio apvynioti šuniui aplinkui kaklą ir ji taip padariusi, du kartus šunį prismaugė, t. y. jėga truktelėjo pavadį abiem rankomis į šonus, kad šunį apsvaiginti nes taip padaryti jos paprašė J. D.. Kai ji šunį apsvaigino J. D. išsitraukė iš kišenės plaktuką ir du arba tris kartus smogė šuniui į galvą, po ko ji nusisuko ir nuėjo, o J. D. pasiliko atvynioti nuo šunio kaklo pavadį, jis sakė, kad šunį nuneš prie gatvės ir S. pasakys jog šunį partrenkė automobilis. Ji grįžo į J. D. butą, kur tuojau pat parėjo ir J. D., paskambinusi Svetlana klausė kur yra jos šuo ir J. D. pasakė, kad pabėgo, ji taip pat S. patvirtino, kad šuo pabėgo, todėl Svetlana liepė ir jai ir J. D. eiti ieškoti šunio ir be jo negrįžti, ji po S. skambučio išėjo namo. Kitą dieną J. D. jai pasakė, kad jis su S. sutuoktiniu sužalotą šunį paėmė iš vietos, kurioje jį paliko ir Svetlana su sutuoktiniu šunį nuvežė užmigdyti, po to Svetlana iš jos ir J. D. pareikalavo 150 eurų už šunio užmigdymą. J.D. S. pažadėjo pinigus atiduoti, o ji pažadėjo pusė sumos, kuomet turės, atiduoti J. D.. Ji labai gailisi dėl tokio savo poelgio, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali ir mano, kad galimai dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio.

Kaltinamasis J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad S. P. ir jos draugą V. J. pažįsta apie 5 metus laiko, jis su jais dažnai ir artimai bendrauja, todėl jie jam kaip artimam žmogui valandai laiko paliko pasaugoti šunį, kada tas buvo, tiksliai datos neprisimena, tačiau sutinka su data nurodyta įtarime. Tuomet jo bute girtavo jis, O. M., S. P., V. J. ir vienu momentu V. J. su S. P. trumpam gal valandai kažkur išėjo, o savo mitelšnaucerių veislės šunį paliko jo bute. Šuo buvo 16 metų amžiaus, aklas, kurčias, jo kūnas buvo apaugęs augliais, šuo kankinosi, tačiau S. P. užmigdyti jo nesiryžo nes labai mylėjo ir buvo prisirišusi. Jam ir O. M. būnant girtiems galimai kilo mintis šunį nužudyti ir taip jį išlaisvinti nuo kančių ir skausmo. Kuris iš jų pasiūlė šunį nužudyti, nežino, S. P. jų tikrai to neprašė, taip su šuniu pasielgti nusprendė jis su O. M. ir šunį nusivedė į Minijos gatvėje esantį parkelį šunims vedžioti. Tuo metu buvo tamsu, daugiau toje vietoje nieko nebuvo ir jis iš namų pasiimtu plaktuku du arba tris kartus smogė šuniui į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę ir nejudėjo, po ko O. M. apvyniojo aplinkui kaklą pavadį ir smaugė šunį iki minutės laiko, po to, ten pat palikę šunį, abu nuėjo. Einant į namus, jam paskambino S. P. sutuoktinis, kuris klausė kur yra šuo, jis suprato, kad šunio jau yra pasigedusi S. P. ir jis pasakė, kad vedžiojant šuo pabėgo ir tikriausiai jį nutrenkė automobilis. S. P. sutuoktinis jam liepė jo palaukti ir tuojau pat atvažiavo automobiliu ir jis jį nuvedė į vietą, kurioje neva jis aptiko sužalotą automobilio šunį, jis taip pasiteisino todėl, kad reikėjo kažkaip pasiteisinti. S. P. sutuoktinis įsidėjo šunį į automobilį ir nusivežė. Po to praėjus kažkuriam laikui S. P. pasakė jog jis jai yra skolingas 150 eurų už šunio užmigdymą ir kremavimą, pinigus jis ketina S. P. sumokėti. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio, jis suvokia, kad neturėjo teisės kištis ne į savo reikalus ir negali paaiškinti kas jam girtam šovė į galvą taip pasielgti su gyvuliu, jeigu tai sugalvojo jis, o jeigu tai sugalvojo ir pasiūlė O. M., jis neturėjo sutikti taip elgtis. Jis dėl girtumo tiksliau ir smulkiau aplinkybių neprisimena, ką prisimena tą ir nurodė. Plaktuką, kuriuo sudavė šuniui smūgius, eidamas kažkur išmetė, kur neprisimena.

K. O. M. ir J. D. prisipažinus kaltiems padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – BPK, 273 straipsnio 1 dalis).

UAB ‚Aumura“ veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojos M. R. 2015-05-05 rašte dėl informacijos suteikimo konstatuota, kad 2016-02-02 ryte į kliniką buvo atgabentas mitlešnaucerio veislės šuo. Apžiūrint gyvūno galvą kairėje smilkinio ir kaktos srityje buvo daug sukrešėjusio kraujo, liečiant buvo juntamas gurgždesys, kairioji akis buvo iškritusi iš akiduobės, šuo atliko silpnus, nevalingus "plaukimo" judesius. Išangė sutepta išmatų ir kraujo mišiniu. Šuo buvo eutanazuotas (b. l. 14).

Iš 2016-02-02 sutikimo nugaišinti gyvūną Nr. 1413396 matyti, kad A. P. sutiko, kad šuo dėl politraumos būtų nugaišintas (b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą veiką įrodyta. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 310 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamieji smaugdami, suduodami plaktuku, žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, dėl ko jis neišgyveno ir reikėjo jį užmigdyti.

Abu kaltinamieji buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojai, nusikaltimų objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Kaltinamoji O. M. pavadėliu smaugdama gyvūną, o kaltinamasis J. D. plaktuku du arba tris kartus smogdamas šuniui į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę ir nejudėjo, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja gyvūno žalojimo procese ir norėjo taip veikti. Kaltinamųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus gydytojo veterinaro pateiktame rašte. Iš gydytojo veterinaro rašto matyti, kad matyti, kad gyvūnui padaryti sužalojimai atitinka aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką. Dėl jam padarytų sužalojimų gyvūnas neišgyveno, buvo užmigdytas ir utilizuotas.

Nusikaltimą kaltinamieji O. M. ir J. D. padarė tiesiogine tyčia: smaugdami ir plaktuku suduodami smūgius gyvūnui, jie suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, ir šių padarinių norėjo.

K. O. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnyje, kaltę pripažino. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe su J. D. bei tai, kad nusikalto būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skiriant bausmę pagal BK 310 straipsnį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji O. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas charakterizuoja ją kaip asmenį, nenorintį keisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgiama ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, tačiau žalos nukentėjusiajai neatlygino. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai O. M. paskyrus 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę 9 mėnesius atlikti viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji O. M. 2015-02-04 nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1d., ir vadovaujantis BK 38 str. nustatytais pagrindais kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius byla nutraukta. Kadangi kaltinamoji O. M. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms O. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį O. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 3 dalies a papunkčiu O. M. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę - viešuosius darbus pakeisti į laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su numatytais įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti O. M. galutinę bausmę 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 7 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamasis J. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę pripažino. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe su O. M. bei tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

J. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, kaltę pripažino. Skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, yra dirbantis, žada atlyginti žalą nukentėjusiajai, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog geriausiai bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus 15 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 10 MGL dydžio baudą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašė iš O. M. ir J. D. priteisti 100 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 111).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmais padarytų sužalojimų gyvūnas neišgyveno, buvo užmigdytas ir utilizuotas, tačiau byloje nėra pateikti mokėjimų čekiai ir kvitai. Nukentėjusiosios patirtas išlaidas, susijusias su suluošintam gyvūnui suteiktomis veterinarinėmis paslaugomis patvirtina 2016-02-02 eutanazijos žurnale nurodytų paslaugų kainos 65 Eur sumai (b.l 16). Tokiu būdu ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik iš dalies ir tenkinamas iš kaltinamųjų O. M. ir J. D. solidariai priteisiant 65 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji S. P. dėl naminio gyvūno – šuns – sužalojimų, dėl kurių šuo neišgyveno, kuriuos tyčia padarė kaltinamieji O. M. ir J. D., labai išgyveno, buvo labai prisirišusi prie gyvūno. Dėl patirtų emocinių išgyvenimų po šuns netekties vartojo vaistus, sutriko miegas. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gyvūno sužalojimų pobūdį ir pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), teismas nukentėjusiosios ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina, jai priteisdamas 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę 9 mėnesius atlikti viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 3 dalies a papunkčiu viešuosius darbus pakeisti į laisvės apribojimą, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms ir O. M. paskirti 60 dienų laisvės apribojimo.

O. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir O. M. paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti O. M. galutinę bausmę 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 7 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 15 MGL (564,9 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti J. D. 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam J. D., kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiosios S. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamųjų O. M. ir J. D. solidariai priteisti 65 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kaltinamiesiems O. M. ir J. D. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.