- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- eI3-659-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01989-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD company“
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD company“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NIKY LTD company“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020-05-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020-03-10 skundą.
Pareiškėja nurodo, kad pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nepagrįstai atlikto pareiškėjos nekilnojamojo turto mokesčio permokos įskaitymo tariamai mokestinei nepriemokai padengti. VMI el. paštu pateikė 2020-05-06 atsakymą (skundžiamą sprendimą), kuriuo pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėjos nuomone, VMI sprendimas yra neteisėtas, nes mokestinės permokos įskaitymas atliktas bei skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.
Paaiškina, jog pareiškėjos nekilnojamojo turto mokesčio permoka 2020-02-19 buvo įskaityta tariamos mokestinės PVM nepriemokos dengimui: už 2013 m. gegužės mėn. (97,17 Eur), birželio mėn. (114,17 Eur), liepos mėn. (91,81 Eur), rugpjūčio mėn. (88,79 Eur), spalio mėn. (89,90 Eur), lapkričio mėn. (78,64 Eur). 2020-02-19 pareiškėjo nekilnojamojo turto mokesčio permoka taip pat nepagrįstai buvo įskaityta tariamos mokestinės pelno mokesčio nepriemokos už 2013 m. dengimui (24,60 Eur). Be to, 2020-02-21 VMI nuo pareiškėjos sąskaitos nurašė ir paskui įskaitė 84,22 Eur tariamai mokestinei PVM nepriemokai už 2013 m. rugsėjo mėn. padengti.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog pagal MAĮ 80 str. 1 d. mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio MAĮ 68 str. nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Patikslintas deklaracijas už 2013 m. pareiškėja pateikė tik 2019 metais. Paskutiniai metai, kada pareiškėja dar galėjo pateikti patikslintą mokesčio deklaraciją už 2013 metus buvo 2018 metai. VMI nurodytų deklaracijų iš pradžių nepriėmė, nes pasibaigęs deklaracijų tikslinimo terminas, o vėliau, ignoruodama imperatyvias MAĮ nuostatas savo iniciatyva priėmė 2019 metais pateiktas deklaracijas už 2013 metus. Tokiu būdu pažeidė MAĮ nuostatas, draudžiančias pačiam mokesčių administratoriui tikslinti mokesčių deklaracijas pasibaigus nustatytiems terminams.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, VMI nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjos turimą mokesčio permoką įskaitė nepriemokai, kuri kildinama iš neteisėtai priimtų patikslintų deklaracijų, padengti.
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos papildomai paaiškino, jog nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėja neskundė patikrinimo rezultatų. 2020-01-06 mokestinio patikrinimo rezultatus dėl VMI 2019-12-13 patikrinimo pažymos pareiškėja apskundė Mokestinių ginčų komisijai. Tačiau Mokestinių ginčų komisija pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja, be kita ko, prašė panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą deklaruoti negautas pajamas ir PVM, prašė atšaukti prievolę deklaruoti ir sumokėti. Taip pat paaiškino, jog patikrinimo akto, patvirtinto pažyma, apskundimas ar neapskundimas pats savaime negali lemti tai, kad neteisėti atsakovo veiksmai taptų teisėtais (iš neteisės teisė nekyla).
Nesutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėja esant mokestiniam patikrinimui galėjo nesilaikyti Įstatymo 68 straipsnio nustatytų senaties terminų, jos teigimu, tai neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentu, jog ji pasinaudojusi vienkartine galimybe būti atleistai nuo neigiamų pasekmių ir todėl pateikusi patikslintas deklaracijas.
Atsiliepimas
VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka.
Atsakovė nurodo, jog MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2019 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojai bei mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Įstatymas) 11 straipsnyje buvo įtvirtinta vienkartinė galimybė mokesčių mokėtojui anksčiau laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., deklaruoti ir sumokėti mokestį be pasekmių (baudų, delspinigių). Šia galimybe galima buvo pasinaudoti tik nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numatė, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką.
Vadovaujantis šia įstatymo nuostata ir siekiant, kad visi mokesčių mokėtojai galėtų pasinaudoti šia vienkartine galimybe deklaruoti nedeklaruotas pajamas ir išvengti baudų ir delspinigių, įskaitant ir tuos, kurių atžvilgiu buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, jiems taip pat buvo leista savanoriškai deklaruoti nedeklaruotas pajamas ir nesumokėtus mokesčius patikrinimo metu, tokiu būdu užtikrindamas mokesčių mokėtojų teisę dalyvauti šioje programoje bei pataisyti praeityje padarytas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) klaidas savanoriškai. Neleidus to padaryti mokesčių mokėtojams papildomus mokesčius apskaičiuotų mokesčių administratorius, papildomai priskaičiuodamas baudas ir delspinigius.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pasinaudojo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe asmenims, deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių ir 2019 m. birželio 27-28 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės-lapkričio mėn. ir pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. Todėl patikrinimo metu papildomai mokesčių neapskaičiuota, patikrinimo aktas patvirtintas 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo pažyma Nr. (21.222)FR0681-183. Patikrinimo rezultatų Bendrovė neskundė.
Tuo atveju, jei pareiškėja būtų nusprendusi netikslinti deklaracijų, patikrinimo metu papildomai nustatytos mokesčių sumos būtų buvę apskaičiuotos patikrinimo aktu, prievolės suformuotos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat būtų papildomai apskaičiuoti delspinigiai ir baudos.
Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, deklaracijos gali būti tikslinamos už einamuosius ir penkerius praėjusius mokestinius laikotarpius. Tačiau tais atvejais, kai patikrinimas buvo atliekamas už ankstesnius, nei 2014 metai mokestinius laikotarpius (Bendrovės atveju už 2013 metus, nes patikrinimas pradėtas 2018 m. balandžio 26 d.) ir patikrinimo metu mokesčių mokėtojas nusprendė pasinaudoti galimybe savanoriškai deklaruoti mokesčius už tikrinamą ankstesnį nei 2014 metų laikotarpį, tokios deklaracijos buvo priimamos ir įvertinus patikrinimą atliekančiam specialistui, atiduotos suvesti į duomenų bazę.
Bendrovei pateikus patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir PM deklaraciją už 2013 m., patikrinimą atlikęs vyr. specialistas įvertino pateiktas patikslintas deklaracijas ir perdavė jas įvedimui į VMI duomenų bazes.
Bendrovė 2020 m. vasario 19 d. turėjo 1 964,53 Eur mokestinę nepriemoką, (iš jos 593,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 m. 1,32 Eur PVM delspinigių bei periodinių mokėjimų grafikų pasibaigusių sumokėjimo terminų 68,73 Eur pelno mokesčio) nepriemoka ir 1301,48 Eur PVM nepriemoka.
Pareiškėja siekė pasinaudoti Įstatymo numatyta vienkartine mokesčių amnestija: pati pateikė patikslintas Pridėtinės vertės mokesčio už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius deklaracijas ir Pelno mokesčio už 2013 metus deklaraciją; teikė prašymus dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyto periodinių mokėjimo grafiko sudarymo ir jo pakeitimo. Akivaizdu, kad Pareiškėja pripažino mokėtinas PVM už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir pelno mokesčio už 2013 metus sumas. Pareiškėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius negalėjo priimti patikslintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir Pelno mokesčio deklaracijos už 2013 metus, yra nepagrįsti, nes deklaracijos tikslintos mokestinio patikrinimo metu. Mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, elgėsi atsakingai, tokiu būdu sudarydamas galimybę visiems be išimties mokesčių mokėtojams pasinaudoti šia vienintele galimybe, o patikrinimo metu priimdamas mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas nepažeidė MAĮ ir mokesčių mokėtojo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2020-05-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio permokos įskaitymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja kreipėsi į VMI su 2020-03-10 skundu dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto, jos teigimu, neteisėto mokesčių mokėtojo turimos mokesčių permokos įskaitymo. Skunde nurodė, jog 2020-02-19 pareiškėjos nekilnojamojo turto mokesčio permoka buvo įskaityta tariamos mokestinės PVM nepriemokos dengimui: už 2013 m. gegužės mėn. (97,17 Eur), birželio mėn. (114,17 Eur), liepos mėn. (91,81 Eur), rugpjūčio mėn. (88,79 Eur), spalio mėn. (89,90 Eur), lapkričio mėn. (78,64 Eur). 2020-02-19 pareiškėjo nekilnojamojo turto mokesčio permoka taip pat nepagrįstai buvo įskaityta tariamos mokestinės pelno mokesčio nepriemokos už 2013 m. dengimui (24,60 Eur). Be to, 2020-02-21 VMI nuo pareiškėjos sąskaitos nurašė ir paskui įskaitė 84,60 Eur tariamai mokestinei PVM nepriemokai už 2013 m. rugsėjo mėn. padengti bei apribojo pareiškėjo SEB banko sąskaitos lėšų panaudojimą papildoma 74,35 Eur apimtimi. Teigė, jog nurodyti Vilniaus apskrities VMI veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Dėl prašymo pripažinti neteisėtu mokestinės nepriemokos nurašymą iš sąskaitos ir grąžinti nurašytą sumą, VMI atsakė pareiškėjai, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-02-18 duomenimis pareiškėja buvo nesumokėjusi 593 Eur NTM už 2019 m. (mokėjimo terminas 2020-02-17) ir 1,32 Eur PVM delspinigių. Paaiškino, jog pranešimas apie nesumokėtus mokesčius 2020-02-18 buvo paskelbtas VMI interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt paskyroje Mano VMI, kurį pareiškėja perskaičiusi tą pačią dieną. Pareiškėjai nesumokėjus mokestinės nepriemokos, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio, 105 ir 106 straipsnių nuostatomis, 2020-02-20 VMI parengė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-26029 (toliau – Nurodymas) išieškoti 594,32 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitose esančių lėšų, pagal kurį buvo nurašyta 84,60 Eur suma. Pareiškėjai pateikus patikslintas NTM deklaracijas už 2019 metus, Nurodymas buvo panaikintas. Taisyklių nustatyta tvarka 2020-02-21 išieškota pagal Nurodymą 84,60 Eur suma automatiškai buvo įskaityta: 78,64 Eur PVM už 2013 m. lapkričio mėn., 6,44 Eur PVM už 2016 m. kovo mėn., 1,32 Eur PVM delspinigių.
Dėl prašymo pripažinti, kad pareiškėja neturi PVM nepriemokos už 2013 m. gegužės-lapkričio mėn. ir PM nepriemokos už 2013 metus, VMI paaiškino pareiškėjai, kad Įstatymo 66 ir 73 straipsnių nustatyta tvarka pats mokesčių mokėtojas apskaičiuoja priklausančius mokėti mokesčius ir juos deklaruoja, pateikdamas mokesčių deklaracijas. Kadangi 2019-06-28 pareiškėja pateikė patikslintas 2013 m. gegužės-lapkričio mėn. PVM deklaracijas bei 2013 m. metinę PM deklaraciją, jos yra priimtos ir galiojančios, todėl jose deklaruotas mokestines prievoles pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo.
Dėl prašymo panaikinti (anuliuoti) pareiškėjos pateiktas PVM ir PM deklaracijas VMI paaiškino, jog pareiškėja pasinaudojusi Įstatymo suteikta vienkartine galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas, pateikė patikslintas deklaracijas už laikotarpį iki 2018-12-31. VMI jas priėmė ir įvertino, todėl jas naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjos nuomone, ginčijamas VMI sprendimas yra neteisėtas, nes mokestinės permokos įskaitymas atliktas bei Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.
MAĮ 87 straipsnio 1 dalis numato, jog mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 03 19).
MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2019 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojai bei mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Įstatymas) 11 straipsnyje buvo įtvirtinta vienkartinė galimybė mokesčių mokėtojui anksčiau laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., deklaruoti ir sumokėti mokestį be pasekmių (baudų, delspinigių). Šia galimybe galima buvo pasinaudoti tik nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numatė, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką.
Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo tvarką reglamentuoja Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 01 30).
Įskaitymas pradedamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių. Jeigu yra kelios vienodo termino prievolės – pradedama nuo mažiausios sumos. Jeigu yra kelios vienodo termino ir vienodo dydžio prievolės – pradedama nuo prievolės, parengtos pagal anksčiausiai pateiktą mokėjimo prievolės dokumentą (Taisyklių 9.1.2 papunktis). Taisyklių 17 punktas numato, kad VMI administruojamų mokesčių mokestinės nepriemokos dengiamos automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2020 m. vasario 19 d. turėjo mokestinę nepriemoką.
Pareiškėja teigia, jog patikslintas deklaracijas už 2013 m. ji teikė tik 2019 m., o paskutiniai metai kada ji dar galėjusi pateikti patikslintą mokesčio deklaraciją už 2013 m. buvo 2018 m., todėl mokesčių administratorius nepagrįstai priėmė patikslintą deklaraciją 2019 metais.
Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka. Kaip matyti iš byloje pateikto VMI 2019-12-06 Patikrinimo akto Nr. (21.222)FR0680-487, 2018-04-26 VMI pradėjo pareiškėjos mokestinį patikrinimą už 2013 metus (PVM už laikotarpį nuo 2013-05-09 iki 2013-12-31, PM už 2013 metų laikotarpį). Taigi, bendrovės patikrinimas pradėtas 2018 m. balandžio 26 d., o ne 2019 metais, kaip nurodė pareiškėja.
Mokestinio patikrinimo metu Bendrovei buvo nustatyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalies pažeidimai už 2013 m. gegužės – lapkričio mėnesius dėl 48646 Lt (14089 Eur) PVM atskaitos. Taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 57 straipsnio 3 dalies pažeidimai už 2013 m. dėl 1529 Lt (443 Eur).
Iš Patikrinimo akto turinio nustatyta, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėja 2019 m. birželio 27-28 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės-lapkričio mėn. (FR0600) ir patikslintą Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. ((duomenys neskelbtini) Todėl patikrinimo metu papildomai mokesčių neapskaičiuota, patikrinimo aktas patvirtintas 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo pažyma (toliau – Patikrinimo pažyma) Nr. (21.222)FR0681-183.
Patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Bendrovė pasinaudojo nuo 2019-01-01 įsigaliojusiu 2018-06-28 MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 str. įteisinta vienkartine galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas ir mokestinio patikrinimo metu pateikė patikslintą Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. ((duomenys neskelbtini) kurioje įvertinus 2011-2012 m. nuostolius, papildomai deklaravo 10 191 Lt (2952 EUR neapmokestinamojo pelno ir 1529 Lt (442,83 Eur) pelno mokesčio.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2019-07-01 pareiškėja pateikė Prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo. Prašė išdėstyti bendrą 14 531,33 Eur mokesčio sumą, kuriame pirma įmoka būtų numatyta ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėn.
VMI 2019-07-31 Pranešimu dėl periodinių mokėjimų grafiko pranešė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į pateiktą prašymą yra sudarytas mokėjimų grafikas dvejų metų laikotarpiui, išdėstant 14 531 Eur sumos mokėjimą.
Pareiškėja teigia, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, jog patikrinimo rezultatų Bendrovė neskundė. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2020-01-20 protokolo, pareiškėja pateikė 2020-01-06 skundą Komisijai, ginčydama Inspekcijos sprendimą, išdėstytą 2019-12-13 Patikrinimo pažymoje Nr. (21.222)FR0681-183. Nors Komisija pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, nurodydama, jog Pažyma nėra mokestinio ginčo dalykas, tačiau paaiškino, jog toks ginčas nagrinėtinas paduodant skundą tiesiogiai administraciniam teismui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų padavusi skundą dėl Patikrinimo pažymos teismui, tačiau sutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovas iš dalies neteisingai nurodė, jog pareiškėja mokestinio patikrinimo rezultatų neskundė.
Taigi, pažymėtina, jog Patikrinimo pažyma buvo patvirtinti VMI atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo rezultatai. Pažymoje, kaip jau minėta, nurodyta, kad Bendrovė pasinaudojo nuo 2019-01-01 įsigaliojusiu 2018-06-28 MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 str. įteisinta vienkartine galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas ir mokestinio patikrinimo metu pateikė patikslintą Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. ((duomenys neskelbtini) kurioje įvertinus 2011-2012 m. nuostolius, papildomai deklaravo 10 191 Lt (2952 EUR neapmokestinamojo pelno ir 1529 Lt (442,83 Eur) pelno mokesčio.
Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, deklaracijos gali būti tikslinamos už einamuosius ir penkerius praėjusius mokestinius laikotarpius. Tačiau tais atvejais, kai patikrinimas buvo atliekamas už ankstesnius, nei 2014 metai mokestinius laikotarpius (Bendrovės atveju už 2013 metus, nes patikrinimas pradėtas 2018 m. balandžio 26 d.) ir patikrinimo metu mokesčių mokėtojas pasinaudojo galimybe savanoriškai deklaruoti mokesčius už tikrinamą ankstesnį nei 2014 metų laikotarpį, tokios deklaracijos buvo priimamos ir įvertinus patikrinimą atliekančiam specialistui, atiduotos suvesti į duomenų bazę. Bendrovei pateikus patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir PM deklaraciją už 2013 m., mokesčių administratoriaus specialistas įvertino pateiktas patikslintas deklaracijas ir perdavė jas įvedimui į VMI duomenų bazes.
Taigi, atsakovas pagrįstai teigia, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pasinaudojo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe asmenims, deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių ir 2019 m. birželio 27-28 d. pateikė patikslintas deklaracijas. Todėl patikrinimo metu papildomai neapskaičiuota mokesčių, o patikrinimo aktas patvirtintas 2019-12-13 Patikrinimo pažyma.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja ne tik pati pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir PM deklaraciją už 2013 m., bet ir 2019 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl šiose deklaracijose deklaruotų sumų periodinio mokėjimo grafiko sudarymo. Šis Pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir 2019 m. liepos 31 d. pasirašytas periodinių mokėjimų grafikas Nr. (23.31-08) 325-2701, kuriame dviejų metų laikotarpiui išdėstytas 14531,68 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas. Bendrovė 2019 m. spalio 28 d. pateikė prašymą pakeisti sudarytą periodinių mokėjimų grafiką. Šis Bendrovės prašymas taip pat buvo patenkintas. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja sudaryto periodinių mokėjimų grafiko nesilaikė, kadangi mokesčių administratorius priminė apie 2019 m. lapkričio 22 d. periodinių mokėjimų grafiko nesilaikymą. Tai patvirtina byloje esantis 2020 m. vasario 10 d. priminimas dėl periodinių mokėjimų grafiko nevykdymą Nr. (23.31-08) 325-955.
Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, pritartina atsakovui, jog pareiškėja siekė pasinaudoti Įstatymo numatyta vienkartine mokesčių amnestija: pati pateikė patikslintas Pridėtinės vertės mokesčio už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius deklaracijas ir Pelno mokesčio už 2013 metus deklaraciją; teikė prašymus dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyto periodinių mokėjimo grafiko sudarymo ir jo pakeitimo. Akivaizdu, kad pareiškėja pripažino mokėtinas PVM už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir pelno mokesčio už 2013 metus sumas. Pareiškėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius negalėjo priimti patikslintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir Pelno mokesčio deklaracijos už 2013 metus, yra nepagrįsti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog deklaracijos tikslintos mokestinio patikrinimo metu. Darytina išvada, jog mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais ir elgėsi atsakingai, tokiu būdu sudarydamas galimybę mokesčių mokėtojui pasinaudoti šia vienintele galimybe, o patikrinimo metu priimdamas mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas nepažeidė MAĮ ir mokesčių mokėtojo teisių.
Taip pat pažymėtina, jog pagal bylos duomenis matyti, kad pati pareiškėja nesilaikė savos pačios prašymu sudarytų periodinių mokėjimo grafikų, todėl pagal 2019 m. lapkričio 22 d. periodinių mokėjimų grafiką Nr. (23.31-08) 325-6534 laiku nesumokėtos sumos pagrįstai buvo įskaitytos Bendrovės turima permoka.
Nors pareiškėja teigia, jog buvo jai buvo daromas VMI specialistų spaudimas, tačiau jos pačios pateikti duomenys – elektroninis susirašinėjimas su atsakovo atstovais tik patvirtina, jog atsakovo atstovai teikė priminimus ir paaiškinimus, tačiau nepatvirtina pareiškėjos išsakytų teiginių. Pavyzdžiui, 2019-07-07 el. laiške VMI specialistė priminė, jog artėja amnestijos pabaiga, t. y. jog dar galima pateikti patikslintas 2013 m. deklaracijas taip išvengiant baudų ir delspinigių. Taip pat siūlė dar kartą įvertinti mokestinio patikrinimo metu nustatytus neatitikimus ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas VMI 2020-05-06 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio permokos įskaitymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis jos reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020-03-10 skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „NIKY LTD company“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.