- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-380-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05523-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- N. L.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-151/2014 pagal ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei N. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2014-03-10 patikslintu ieškiniu (2 t. 10-15 b. l.) prašo: nustatyti, kad nuo 2007 rugpjūčio sutuoktiniai A. L. ir N. L. gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio; santuoką tarp N. L. ir A. L., sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 191, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl A. L. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti N. L. santuokinę pavardę – L., o A. L. – L.; Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: priteisti N. L. dėl asmeninėmis lėšomis padidintos turto vertės gyvenamojo namo su priklausiniais 2/3 santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), Garliavoje, (bendra šio turto vertė - 91742 Lt, 2/3 dalių vertė - 61161,33 Lt), priteisiant N. L. asmeninės nuosavybės teise: gyvenamąjį sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 90100 Lt , ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1430 Lt, stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 129 Lt, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 83 Lt; priteisti N. L. 1/2 žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 13 000 Lt. priteisti A. L. 1/2 žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 13 000 Lt; motorinę valtį - laivą, (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2005 m. - vidutinė rinkos vertė - 3300 Lt, transporto priemones - Saab, 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 2590 Lt, Hawkeye GB1412Y, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - bevertė, ir Chevrolet Venture, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3500 Lt (litų), prekybinį kioską - vidutinė rinkos vertė - 16000 Lt, Individualią A. L. įmonę „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Priteisti iš N. L. A. L. už didesnę santuokoje tenkančią turto dalį piniginę kompensaciją - 5190 Lt. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė 2014-03-10 patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės N. L. ir atsakovo A. L. Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. Įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 191. Ieškinio pateikimo dienai nepilnamečių vaikų santuokoje nėra. Prašo teismo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nes ji yra iširusi dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, negerbė ieškovės, nerėmė moraliai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vengė teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Atsakovas nuo 2007 m. paliko namus ir jie kartu nebegyvena, prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. 2007 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas ieškovę sumušė mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovas paliko savo šeimą, reguliaraus materialinio išlaikymo vaikams neteikė. Santuokoje su atsakovu gyventa daugiau kaip dvidešimt metų. Atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove taip pat buvo neištikimas, bei to neslėpė, atsakovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, negerbė ieškovės, nerėmė moraliai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, grubiai pažeidė sutuoktinio pareigas. Šiuo metu fakto apie tai, kad turi kitą moterį, atsakovas neneigia. Tuo tarpu ieškovė visuomet vertino santuoką, sąžiningai vykdė sutuoktinės pareigas, stengėsi suprasti ir palaikyti atsakovą. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nebėra galimybių. Nuo 2007 m. bet kokie šeimyniniai ryšiai yra nutrūkę. Dėl santuokos nutraukimo, prašo teismo pripažinti, kad sutuoktinio bendras turto režimas pasibaigė 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Po santuokos nutraukimo ieškovė, pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę – L., o atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina L. pavardė. Ieškovė, santuokos nutraukimo metu yra pajėgi išsilaikyti ir pasirūpinti savimi, todėl iš atsakovo išlaikymo nepageidauja. Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę vedybų sutarties, todėl, santuokiniam turtui taikytinas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kuris pasibaigė 2007 m., nes nuo 2007 m rugpjūčio mėnesio šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė. Prašo teismo pripažinti, kad šalys nuo 2007 m. rugpjūčio bendro gyvenimo negyvena, jokio ūkio neveda, tuo tarpu, ieškovė ženkliai pagerino santuokoje įgyto turto kokybę, bei vertę, todėl mano, kad į jos asmeniškai investuotas lėšas turi būti atsižvelgta ir priteista didesnė šio turto dalis. Prašo teismo sutinkamai su LR CK 3.123 str., dalijant šalių įgytą turtą - sodo namą ir žemės sklypą, nukrypti nuo lygių dalių principo, bei priteisti didesnę šio turto dalį, atsižvelgiant į asmeniškai įdėtas ieškovės lėšas - 35000 Lt, kas sudarytų 27 procentus. Ieškovė patvirtina, kad jokių kreditorių neturi. Jos duomenimis atsakovas turi du kreditorius savo vaikus, kuriems nėra įvykdęs įsipareigojimo teikti išlaikymą.
Atsakovas pateikė byloje priešieškinį ir patikslintu priešieškiniu prašė: santuoką sudarytą tarp A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos CMS akto įrašo Nr. 191 nutraukti dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti L. ir L. pavardes. Sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 103000 lt.), ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( vertė 3000 lt.), stoginę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4000 lt.), kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1000 lt.) ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 21000 lt.), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajone nuosavybės teise priteisti N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir šį turtą padalinti pagal V. Š. parduotuvė "(duomenys neskelbtini)" nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. R-14-09. Priteisti iš N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ir vertę 41440 Lt. piniginę kompensaciją A. L., a. k. (duomenys neskelbtini). Automobilius Saab, 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2590 lt,), Hawkeye GB1412Y valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) -bevertė, ir Chevrolet Venture, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3500 lt) nuosavybės teise priteisti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), o N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/2 dalies piniginę kompensaciją už automobilius 3045 lt. sumoje. Mažąjį pramoginį laivą registracijos Nr. K-5222 (vertė 3300 Lt.), nuosavybės teise priteisti A. L. a. k. (duomenys neskelbtini), o N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/2 dalies piniginę kompensaciją 1650 Lt. A. L. prekybos įmonę "(duomenys neskelbtini)" (įmonė veiklos nevykdo) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti A. L. a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu:
1. Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
2. Nustatė, kad nuo 2007 m. lapkričio 1 d. sutuoktiniai A. L. ir N. L. gyvena skyrium.
3. N. L. ir A. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 191, nutraukė dėl A. L. kaltės.
4. Po santuokos nutraukimo paliko N. L. santuokinę pavardę – L., o A. L. - L.
5. Nustatė, kad nekilnojamojo turto, namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Garliavoje 318/1000 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei N. L..
6. Nusprendė santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu:
6.1. Priteisti N. L. asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo su priklausiniais 682/1000 dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), Garliavoje.
6.2. Priteisti N. L. ½ žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6.3. Priteisti A. L. ½ žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažąjį pramoginį laivą, (duomenys neskelbtini), Transporto priemonę - SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Hawkeye GB1412Y, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chevrolet Venture, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekybinį kioską, Individualią A. L. įmonę „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas.
6.4. Priteisti iš N. L. už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį 27740,23 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt litų 23 ct) (8034,13 Eur) piniginę kompensaciją A. L.. Kompensacijos išmokėjimą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui po sprendimo įsiteisėjimo.
7. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
8. Priteisė iš N. L. 1921,00 Lt (556,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų A. L..
9. Priteisė iš A. L. 750,00 Lt (217,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų N. L..
10. Priteisė iš N. L. 13,50 Lt (3,91 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
11. Priteisė iš A. L. 40,50 Lt (11,73 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti atsakovo, naudojusio fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, palikusio namus, neteikusio vaikams išlaikymo, buvus neištikimam, kaltę. Nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, teismas priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės atmetė ir nustatė, kad nuo 2007 11 01 sutuoktiniai A. L. ir N. L. gyvena skyrium.
Teismas nusprendė turto nedalinti natūra, nes tai neatitiktų protingumo kriterijaus, sudarytų sąlygas tolesniems šalių ginčams bei prieštarautų šalių išreikštai valiai, todėl darė išvadą, kad santuokoje įgytą namą natūra padalyti abejiems sutuoktiniams nėra galimybės, todėl namą paskyrė ieškovei, o ją įpareigojo kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais – CK 3.127 str. 3 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 106–110) atsakovas A. L. prašo panaikinti 2014-10-13 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą atsakovo priešieškinį patenkinti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neteisingai įvertino atsakovo išėjimą iš ieškovės. Nėra byloje tokių įrodymų, kad ieškovę atsakovas paliko dėl kitos moters. Būtent pati ieškovė provokavo konfliktines situacijas, žemino atsakovą vaikų akivaizdoje, kaip vyrą kuris negali išlaikyti šeimos, todėl negalėdamas taikytis su tokiu ieškovės nederamu elgesiu, tolimesnis gyvenimas kaip šeimos tapo neįmanomu. Jokios kaltės atsakovas nepripažįsta ir jokių veiksmų dėl santuokos nutraukimo dėl savo kaltės neatliko.
Teismas neteisingai atliko sodo namelio vertės paskaičiavimą ir šio turto padalinimą. Teismas nevertino, kad vadinamas gyvenamasis namas yra sodo namelis ir jis nepatenka į gyvenamųjų namų kategoriją, todėl sodo nameliui nėra keliami būtini reikalavimai įsirengti sanmazgą, dušą, virtuvę, šildymą, todėl teismo argumentai nesuvokiami. Teismas iškraipė namo išdėstymo planą, nes nėra poreikio pereiti per visa namą, kad patekti į laiptus vedančius į antra aukštą, įėjus į sodo namelį iškart iš koridoriaus patenkama į laiptus vedančius į antra aukštą, kur atsakovas prašė priteisti būtent du kambariukus sodo namelyje. Pats namelis yra dalus. Galima į sodo namelį įsirengti atskirą įėjimą kopėčiomis arba naujai įrengtais laiptais į antrą aukštą, kurie būtų įrengti atsakovui prašomoje priteisti žemės sklypo dalyje, arba patekti pagrindiniu įėjimu patenkant laiptais į antra aukštą, todėl yra nesuprantamas teismo argumentas, kad tai techniškai neįmanoma.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodyti patikslintame ieškinyje, atlikti remonto darbai neįeina į atsakovo prašomo padalinti turto dalį, visi minėti ieškovės pagerinimo darbai lieka ieškovės naudojamojoje namo dalyje ir namų valdos dalyje.
Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą, nes jis nuosavybės gyvenamąjai vietai neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 116–119) ieškovė N. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti 2014 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, neištikimybės faktas, nesirūpinimas šeima, yra nepriimtini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, bei lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos neteikimo šeimai (CPK 178 str., 182 str., 187 str.). Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino įrodymus, nustatydamas, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
Teismas pagrįstai įvertino ir nurodė, kad turto padalijimas natūra nėra galimas šioje byloje tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, o parinkdamas sutuoktinių turto padalijimo būdą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo ir aiškinimo taisyklių. Teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovui išėjus iš namų, ieškovė į namą investavo 35.287,54 litų.
Teismas pagrįstai įvertino ir nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, dėl to sprendė, kad bendras gyvenimas vargu ar įmanomas bei kitus subjektyvius faktorius, du vaikus, kurie šiuo metu kartu gyvena su ieškove, nors ir pilnamečiai, tačiau visi turi gyventi viename kambaryje sujungtame su virtuve, todėl nukentėtų šių asmenų interesai.
Sodo namelio pagrindinis plotas - 44,69 kv.m., vertinant protingumo kriterijumi dvi šeimos tokio gyvenamojo ploto namelyje neturi galimybių tinkamai įgyvendinti teises į atskiras WC, vonios, virtuvės, gyvenamojo ploto patalpas.
Dalintino turto vertės įvertinimas buvo atliktas specialistų. Ieškovė pateikė UAB „Skena“ eksperto paskaičiavimus ūkio būdu atliktų statybinių darbų vertės ataskaitą, todėl teismas teisingai vadovavosi ir atsižvelgė į vertinimo ataskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas kaltino ieškovę dėl santuokos iširimo.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-220/2007 ir kt.).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktino kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes daugiau kaip metai paliko šeimą, ja nesirūpino, neteikė materialinio išlaikymo vaikams, gyvena su kita moterimi, smurtavo. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, kadangi sutuoktinė išprovokuodavo konfliktines situacijas, nepalaikė atsakovo, jo negerbė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 str.). Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą nulėmė byloje pateiktų įrodymų visuma, tame tarpe tiek ieškovės, tiek ir paties atsakovo duoti paaiškinimai teisme, kuriais yra konstatuota, kad 2007metais atsakovas paliko šeimą ir iš šeimos išėjo, neteikė vaikams išlaikymo bei gyvena su kita moterimi. Tokių teismo konstatuotų faktinių aplinkybių apeliantas nepaneigė nei pateiktais įrodymais pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio skundo argumentais ( CPK 178 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo sodo namą su statiniais bei žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), Garliavoje, 132000 Lt vertės, mažą pramoginį laivą – 3300 Lt vertės, automobilius Chevrolet ir SAAB – 6090 Lt vertės bei prekybinį kioską-barą Garliavoje, kurio vertė 10843 Lt. Taip pat nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistruota prekybos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri jokios veikos nevykdo ir šalių yra bevertis automobilis Hawkeye GB 1412 Y. Nustatyta, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė sudaro 152233 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis į bylą pateikta UAB „Skena“ turto vertinimo ataskaita ir kitais bylos duomenimis nustatė, kad sutuoktiniai nuo 2007 metų gyveno skyrium ir ieškovė iš savo lėšų pagerino sodo namą 35287,54 Lt vertei, todėl bendra santuokoje įgyto turto vertė sudaro 187520,54 Lt. Aptartas turtas laikytinas šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių turi būti padalintas.
Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, ir yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ( CK 3. 117 straipsnio 1 dalis), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais ( CK 3. 123 straipsnis). Nagrinėjant bylą ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui neskirti atitinkamos dalies ginčo namo ir žemės sklypo, nes ieškovė ženkliai pagerino santuokoje įgyto turto kokybę ir vertę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo namas yra nedalus nusprendė turto nedalinti natūra ir taikydamas CK 3. 127 straipsnio 3 dalį namą priteisė natūra vienai ieškovei, o iš jos atsakovui priteisė piniginę kompensaciją už jai paskirtą didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tai nuspręsdamas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi, tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Nagrinėjamu atveju, ginčo sodo namas yra neabejotinai dalus, o apylinkės teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad namas yra nedalus dėl to, jog į antrą aukštą galima patekti tik per pirmojo aukšto kambarį ir tai sudarys nepatogumus bei į tai, kad antrame aukšte neįrengta virtuvė, sanitarinis mazgas, nesudaro pagrindo taikyti CK 3. 127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vienai ieškovei paskirti šį turtą natūra. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų ginčo namo nedalinti natūra, todėl šis turtas sutuoktiniams padalintinas natūra, po ½ dalį. Kadangi, ieškovė ginčo namą pagerino 35287,54 Lt verte, tai ½ dalis pagerinto turto – 17643,77 Lt piniginė kompensacija priteistina iš atsakovo ieškovei. Tarp šalių ginčo dėl žemės sklypo padalijimo nekyla. Kaip matyti iš apelianto apeliacinio skundo turinio ir jame išdėstytos argumentacijos, kad tarp šalių ir dėl kito santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo ginčo nėra. Nustatyta, kad šio kilnojamojo turto vertė yra 20233 Lt, todėl visą kilnojamąjį turtą paskyrus vienam atsakovui naudotis natūra iš jo ieškovei turi būti priteistina 10116,50 Lt piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą argumentaciją pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turto padalijimo dalyje pakeistina, o apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ( CPK 330 straipsnis).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pirmosios instancijos teisme tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos keistųsi nežymiai, todėl teisėjų kolegija teismo sprendimo dalį tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dalyje palieka nepakeistą.
Kadangi apelianto apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, todėl iš ieškovės atsakovui remiantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, CPK 98 straipsniu priteistinos patenkintų reikalavimų daliai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, tačiau atsižvelgiant, kad apelianto apeliacinis skundas didžiąja dalimi nebuvo patenkintas, jam iš ieškovės priteistinos tik 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014m. spalio 13d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos išmokėjimo atidėjimo ieškovei panaikinti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei N. L. ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius, (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno rajone.
Priteisti ieškovei N. L. ½ dalį žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui A. L. ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais esančius, (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno rajone.
Priteisti atsakovui A. L. ½ dalį žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui A. L. mažąjį pramoginį laivą, (duomenys neskelbtini), Transporto priemonę - SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Hawkeye GB1412Y, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chevrolet Venture, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekybinį kioską, Individualią A. L. įmonę „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas.
Iš atsakovo A. L. priteisti ieškovei N. L. 27760,27 Lt ( 8039, 92 EUR) piniginę kompensacija.
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš ieškovės N. L. priteisti atsakovui A. L. 144, 81 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.