Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-666-880/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-06
Bylos Nr.
2-666-880/2013
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00554-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-666-880/2013(Proceso Nr. 2-44-3-00554-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 44.2; 44.5.2.; 44.8 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 6 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovams R. Z., R. Z.,atsakovei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Z. ir R. Z. ieškinį atsakovei R. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. Z. ir R. Z. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės R. D. 1287,85 Lt turtinės žalos, 1000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad 2013 m. birželio 22 d. apie 15:30 val. namo bendrasavininkė atsakovė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 2,03 promilės), plyta išdaužė jiems nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Sharan du kairės pusės galinius stiklus, įlenkė kairės pusės galinių durų viršutinės dalies korpusą. Įvykio metu atsakovė vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sužaloti ieškovo žmoną. Už įvykdytą pažeidimą atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 174 str. Dėl nurodyto įvykio ieškovai patyrė 1287,85 Lt materialinę žalą, kurią sudaro 97,85 Lt už kurą į Vilnių, 740 Lt už automobilio stiklus, 450 Lt už galinių kairės pusės durelių tiesinimą, paruošimą dažyti, dažus ir kitas medžiagas. Atsakovė nebe pirmą kartą kelia didelių nepatogumų ieškovų šeimai, dėl to jie ne kartą yra kreipęsi į policiją. Atsakovė nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, keikiasi, konfliktuoja, nepagrįstai kelia triukšmą. Dėl 2013 m. birželio 22 d. įvykusio įvykio, kurį stebėjo ne tik ieškovai, bet ir jų vaikai, visi labai išsigando. Dėl kilusių konfliktų ir atsakovės nenoro keistis, ieškovai nuolat patiria dvasinius išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą jie vertina 1000 Lt.

Atsakovė R. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad 2013 m. birželio 22 d. kilusį konfliktą sukėlė patys ieškovai, kadangi sušlavė šiukšles po atsakovės langu. Ieškovai ją taip pat įžeidinėjo, pažeidė moralinės teisės normas, visiškai negerbia bendro gyvenimo taisyklių. Tai ne pirmas kartas, tačiau atsakovė nelinkusi su ieškovais konfliktuoti, pastoviai aiškintis nebūtų ir išsigalvotų dalykų. Ieškovui atsakovė yra teta. Ji savo šeimos neturi, gyvena viena ir yra namo bendrasavininkė su ieškovais. Kiek išgalėjo ji visada padėdavo ieškovams: remdavo tiek pinigais, tiek maisto produktais, prižiūrėdavo jų sūnų. Kadangi dabar jos finansinė padėtis pasikeitė ir ji nebegali ieškovų paremti, nes neturi sveikatos ir papildomų pajamų, todėl ir prasidėjo puolimas bei skundų rašymas. Atsakovė nesutinka su materialinės žalos dydžiu, kadangi ieškovai patys nusprendė remontuoti automobilį Vilniuje, nors Širvintose yra ne viena įmonė atliekanti įvairius automobilio remonto darbus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ekspertą dėl automobilio sugadinimo įvertinimo, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Širvintų rajone esančias automobilių remonto įmones ir jos atsisakė atlikti remonto darbus, nes tokių darbų neatlieka. Taip pat atsakovė nesutinka ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie neturtinės žalos dydį ir buvimą, nepateikė įrodymai, kad dėl įvykio jie kreipėsi į medikus, buvo paskirtas gydymas, vartojo medikamentus, kreipėsi pagalbos į psichologus ir pan. Dvasinius išgyvenimus patiria ir atsakovė gyvendama su konfliktuojančiais ieškovais. Atsakovės finansinė padėtis labai sunki, todėl ji neišgalėtų ieškovams mokėti jų prašomos neturtinės žalos. Jeigu teismas patenkintų ieškovų reikalavimus, atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalys sutinka, kad atsakovė sugadino ieškovų automobilį, t.y., kad plyta išdaužė automobilio VW Sharan du kairės pusės galinius stiklus, įlenkė kairės pusės galinių durų viršutinės dalies korpusą. Atsakovė sutinka, kad atsakinga už žalos padarymą, todėl teismas civilinės atsakomybės klausimo nenagrinėja. Tačiau šalys nesutaria dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.

Turtą sugadinęs asmuo privalo atlyginti turto savininkui dėl turto sugadinimo padarytą žalą. Turto sugadinimo atveju žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnyje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje šalys nesutaria dėl padarytos turtinės žalos dydžio, todėl konkretų žalos dydį nustato teismas remdamasis į bylą pateiktais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas sumokėjo 740 Lt už automobilio stiklus, 450 Lt už galinių kairės pusės durelių tiesinimą, paruošimą dažyti, dažus ir kitas medžiagas ir 97,85 Lt už kurą į Vilnių, iš viso ieškovai patyrė 1287,85 Lt materialinę žalą, kurią įrodo ieškovų pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo kvitai. Atsakovė savo nesutikimą dėl turtinės žalos priteisimo motyvuoja tuo, kad ieškovai galėjo nevykti į Vilnių ir automobilį remontuoti Širvintose ir tokiu atveju išvengti didesnių išlaidų. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovai būtų žymiai brangiau, neprotingomis kainomis atlikę automobilio remontą, priešingai, teismo vertinimu suma atitinka turto sugadinimą, todėl iš atsakovės ieškovams priteistina 1287,85 Lt turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kaip jau minėta, ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 1000 Lt neturtinės žalos, kurią jie patyrė dėl turto sugadinimo.

Tačiau, teismas pažymi, jog šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai neturtinę žalą kildina iš turtinės žalos padarymo, tačiau tokio atvejo neturtinei žalai atlyginti įstatymai nenumato, todėl šis ieškovų ieškinio reikalavimas netenkintinas.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo.

Atsakovė teismo posėdžio metu teismo prašė išdėstyti teismo sprendimą dalimis, nes jos pajamos labai mažos ir ji visos sumos sumokėti iš karto negali.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrą laiką, kada sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės pajamas sudaro pensija ir pajamos, kurias ji gauna per pusę su seserimi laikydama karvę, todėl darytina išvada, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Priteistos sumos iš atsakovės išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, nes taip sudaroma jai galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Nagrinėjamu atveju ieškovų finansinė padėtis taip pat nėra gera, jie teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principus tenkina iš dalies atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir ją išdėsto mokėti per penkis mėnesius dalimis. Atsakovė ieškovams turi atlyginti 1287,85 Lt turtinės žalos, todėl ji per mėnesį privalo ieškovams mokėti po 257,57 Lt. Teismo vertinimu toks skolos išdėstymas labiausiai atitinka atsakovės ir ieškovų interesus ir teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovai teismui pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad tai yra minimali žyminio mokesčio suma ir dėl bylos iš esmės kalta atsakovė, todėl ši suma priteistina iš jos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Z. (duomenys neskelbtini) naudai 1287,85 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1287,85 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2013 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovų R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Z. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą 1287,85 Lt turtinę žalą išdėstyti dalimis, nustatant, kad atsakovė ieškovams mokės po 257,57 litų kas mėnesį ir visą skolą sumokės iki 2014 m. vasario 6 d.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius