Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-855-493/2012;

Teisėjas: Rimantas Grigas Proceso Nr. 1-20-9-00040-2012-1;

2012 m. gruodžio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Valdui Venckūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, tęsti mokslą, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant šiuos darbus per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d. už tai, jog ne vėliau kaip 2012-04-16 neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: 147 vienetus šešiose pakuotėse supakuotų tablečių, turinčių savo sudėtyje 1,295 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, dviejuose pakuotėse supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,321 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir vienoje pakuotėje supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,064 g. narkotinės medžiagos kokaino ir dalį šių psichotropinių medžiagų – 1,295 g. amfetamino ir 0,321 g. metamfetamino neteisėtai laikė šiame bute iki 2012-04-16 14.40 val. kai atliktos kratos metu šios neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos, bei dalį šių medžiagų – 0,064 g. narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai laikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai atliktos kratos metu neteisėtai laikoma narkotinė medžiaga buvo rasta ir išimta. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo A. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados apie neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tikslą neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir A. B. veika netinkamai perkvalifikuota iš LR BK 260 straipsnio 1 dalies į LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Vertindamas apklaustų asmenų parodymus teismas rėmėsi nuteistojo parodymais, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo sau, nes jas vartoja jau keletą metų. Taip pat rėmėsi nuteistojo motinos parodymais, kuri nurodžiusi, kad jai buvo kilęs įtarimas, jog sūnus vartoja narkotines medžiagas. Teismo nuomone tai, kad A. B. neturėjo tikslo platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų patvirtina specialisto išvada, kuriose konstatuota, kad nuteistojo šlapime rasta terahidrokanabinolio karboksi rūgšties bei teisiamojo posėdžio metu pateiktas TI raštas, kad suėmimo laikotarpiu A. B. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus, abstinencija, taikytas trumpalaikis gydymas antipsichotiniais vaistais. Vertinant liudytojo M. D. parodymus teismas konstatavo, kad jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir padarė priešingą išvadą, kad ištirti duomenys patvirtina, jog A. B. buvo narkomanas, o narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo asmeniniam vartojimui. Prokuroras nurodo, kad teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys A. B. kaltę dėl inkriminuojamos veikos, numatytos LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsta. Teismas rėmėsi A. B. teiginiais, kad jis psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas asmeniškai vartoti. Be jokios abejonės kaltinamojo parodymai yra savarankiška duomenų rūšis ir jie negali būti atmesti, nebent kiti savarankiški ir patikimi įrodymai paneigia šiuos parodymus. Šioje byloje nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais gautais duomenimis. Teismo išvada, kad A. B. vartojo narkotiku ir todėl kratų metu rastas medžiagas laikė neturėdamas tikslo platinti, nėra pagrįsta. Neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad A. B. vartojo narkotines medžiagas, nėra lemianti sprendžiant apie subjektyviosios pusės požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. vartojo skirtingos rūšies (negu buvo rasta kratų metu) narkotines medžiagas. Specialisto išvadoje Nr. T-N 826/12(01) nurodyta, kad A. B. šlapime rasta terahidrokanabinolio karboksi rūgšties tik patvirtina faktą, kad A. B. vartojo tam tikrą narkotinę medžiagą – kanapes. Pažymėtina, kad kratos metu rasta tik vienos rūšies narkotinė medžiaga – kokainas. Kokaino skilimo produktai randami šlapime yra metabolitas – benzoilekgoninas. Šios medžiagos nuteistojo šlapime nebuvo surasta. Taip pat nebuvo rasta barbitūratų ir benzodiazepinų, t. y. amfetamino ir metamfetamino skilimo produktų. Šios aplinkybės leidžia neginčijamai konstatuoti, kad A. B. kratos metu rastų narkotinių medžiagų (kokaino) ir psichotropinių medžiagų (amfetamino ir metamfetamino) nevartojo. Taip pat pagrįstai manytina, kad teisme apklausto liudytojo M. D. parodymus teismas vertino atskirai, neanalizavo parodymų kitų įrodymų visumoje. Neatsižvelgė į tai, kad ištirti įrodymai sudaro vieningą, nuoseklią ir logišką grandinę, apibūdinančią kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Nors nuosprendyje pažymima teismų praktika, kuria vadovaujantis sprendžiama ar nustatyti subjektyviosios pusės požymiai, tačiau nuodugni byloje nustatytų duomenų analizė nebuvo atlikta. Tinkamai neįvertintas rastų medžiagų kiekis, medžiagų laikymo ir suradimo aplinkybės ir pan. Neatliktas šių duomenų vertinimas visumoje su kitais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pas A. B. rasta 147 vienetai tablečių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos amfetamino. Akivaizdu, kad toks vienetų kiekis yra ženklus ir šis kiekis aiškiai per didelis, kad jį būtų galėjęs suvartoti vienas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad be tablečių buvo rasta ir dviejose pakuotėse sudėtų miltelių, turinčių savo sudėtyje kitos psichotropinės medžiagos metamfetamino bei rasta ir kitos narkotinės medžiagos kokaino. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, kad toks neteisėtas įvairių rūšių psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimas, tos pačios rūšies medžiagas supakuojant į atskirus maišelius, įvykdytas turint tikslą jas platinti. Šią išvadą patvirtina toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuri tuo pačiu paneigia ir paties A. B. tvirtinimus, kad jis vartojo kratų metu rastas psichotropines ir narkotines medžiagas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma įvertinant jų tarpusavio liečiamumo aspektu ir jų visumos pagrindu leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis A. B. neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir nebuvo teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti į LR BK 259 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti sprendžia, kad prokuroro skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatyminė norma apibrėžia apeliacinio proceso ribas ir kartu reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis apie neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tikslą. Prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteistojo A. B. veiksmuose nenustatė tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, kas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą nepagrįstai veiką iš LR BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojant į LR BK 159 straipsnio 1 dalį.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus sprendžia, kad apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Teismo išvada, kad ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę dėl inkriminuotos veikos pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį, laikytina nepagrįsta. Kolegijos nuomone A. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta objektyviais bylos duomenimis, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas.

Pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika – neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas; dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori taip veikti. Tikslas – šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. LR BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2009).

Nuteistasis A. B. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme pilnai pripažino, kad pas jį namuose ir automobilyje surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam. Paaiškino, kad vartoti narkotikus pradėjo 2011 m. spalio mėnesį po išsiskyrimo su sužadėtine. Anksčiau taip pat kartais pavartodavo narkotinių medžiagų. Po to šventė savo automobilio pardavimą. Draugė jį pakvietė į gimtadienį kur jis susitiko su žmogumi, kuris jam pasiūlė pirkti 160 vienetų tablečių su narkotikais. Tas žmogus sakė, kad padarys nuolaidą, nes jis žadėjo pirkti didesnį kiekį. Po to šias tabletes jis nešdavosi į klubą kur pats vartodavo. 2012 m. pavasarį klube „(duomenys neskelbtini)“ jis iš nepažįstamo asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko dar miltelių, kuriuos visi vadino „sniegu“. Dalį suvartojo, o dalį pasiliko automobilyje, kur juos kratos metu rado policijos pareigūnai. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis pripažįsta objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – įgijimą ir laikymą, tačiau neigia subjektyvųjį nusikalstamos veikos elementą – tikslą platinti. Kolegija sutinka, kad kaltinamojo parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra laikomi savarankiška įrodymų rūšimi, tačiau besąlygiškai jais vadovautis negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas tikslo platinti narkotines medžiagas nebuvimą išimtinai įrodinėjo tik paties nuteistojo bei jo šeimos nario – motinos parodymais. Tačiau, kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tik tada, jei kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai, jais galima remtis sprendžiant baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą. Kolegija, išanalizavusi nuteistojo parodymus bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl nuteistojo parodymai aukštesnės instancijos teismo vertinami kaip nuteistojo pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį ir vertintini kritiškai. Minėtais parodymais remiamasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitai objektyviai bylos medžiagai. Kolegija sprendžia, jog aptariamoje byloje subjektyvusis LR BK 260 straipsnio 1 dalies požymis – nusikalstamos veikos padarymo tikslas, yra pakankamai pagrįstas objektyviais bylos duomenimis.

2012-04-16 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu A. B. bute (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 147 tabletės, supakuotos šešiuose užspaudžiamuose polietileniniuose maišeliuose, maišeliai su milteliais bei pakuotė užspaudžiamų polietileninių maišelių (1 t. b. l. 19-19).

2012-04-16 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu A. B. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta telefono dėkle supakuotas polietileninis maišelis su milteliais (1 t. b. l. 32-33).

2012-04-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(2281)-IS1-2625 nustatyta, kad tirti pateiktuose baltos spalvos milteliuose iš užspaudžiamo plastikinio maišelio, rastų kratos metu A. B. bute, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 1,295 g. (1 t. b. l. 25-27).

2012-06-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(2278)-IS1-3713 nustatyta, kad balstos spalvos sausuose milteliuose iš plastikinio maišelio, aptikto kratos metu A. B. automobilyje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, kurio masė yra 0,064 g. (1 t. b. l. 39-38).

Remiantis šiais objektyviais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. B. namuose ir automobilyje laikė narkotines bei psichotropines medžiagas. Skirtingos surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšys, jų įpakavimas polietileniniuose užspaudžiamuose maišeliuose, tuščių polietileninių maišelių laikymas leidžia pagrįstai abejoti, kad surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo vartojamos savo reikmėms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ištyrus nuteistojo A. B. šlapimą pas jį namuose ir automobilyje surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta. Specialisto išvadoje Nr. T-N 826/12(01) nurodyta, kad A. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kas patvirtina faktą, jog nuteistasis vartojo tik tam tikrą narkotinę medžiagą – kanapes. Nors nuteistasis teigė, kad jis vartojo namuose bei automobilyje surastas ir išimtas narkotines bei psichotropines medžiaga ilgą laiką, jo šlapime nebuvo surasta nei kokaino, nei amfetamino ar metamfetamino skilimo produktų. Šios aplinkybės leidžia neginčijamai konstatuoti, kad A. B. kratos metu rastų narkotinių medžiagų – kokaino bei psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pats nevartojo.

Apylinkės teismas nepagrįstai liudytojo Kauno AVPK ONTV pareigūno M. D. parodymus vertino kaip neturinčius įrodomosios reikšmės sprendžiant A. B. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalies klausimą. Minėtas liudytojas paaiškino, kad remiantis operatyvine informacija apie tai, jog A. B. užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, t. y. įgyja, gabena savo automobiliu, laiko namuose bei siūlo pirkti iš matymo pažįstamiems asmenims, buvo atliktos kratos jo namuose ir automobilyje. Kratų metu buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šio liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad A. B. įsigijo ir laikė skirtingų rūšių narkotines medžiagas ir vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, kuriais grindžiamas LR BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių konstatavimas A. B. veiksmuose.

Apylinkės teismas, konstatuodamas tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas A. B. veiksmuose nebuvimą rėmėsi nuteistojo motinos D. B. parodymais. D. B. paaiškino, kad gyvena su sūnumi A. B. bute adresu (duomenys neskelbtini). Apie kratos metu surastas narkotines medžiagas bei plastikinius maišelius nieko nežino, tačiau pastebėjo, kad sūnus į namus grįždavo keistai apsvaigęs, akys buvo apsiblaususios, tačiau alkoholio kvapo nesijautė. Ji taip pat pastebėjo, kad sūnus, būdamas namuose, staiga neaiškiai apsvaigdavo, nors alkoholio nevartojo. Ji įtarė, kad sūnus vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau apie tai paklausus, jis paneigė. Ji taip pat nepastebėjo, kad pas sūnų į namus ateitų nepažįstami asmenys, kad sūnus prekiautų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai šiais parodymais rėmėsi kaip neginčijamai patvirtinančiais nuteistojo poziciją, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis vartojo savo reikmėms. Nuteistojo motina D. B. tik patvirtino faktą, kad A. B. vartojo narkotines medžiagas, šiuo atveju – kanapes, kurių skilimo produktai ir buvo rasti šlapime. Minėti parodymai nepatvirtina, kad A. B. vartojo jo namuose ir automobilyje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, kadangi liudytoja D. B. niekada nematė sūnaus vartojant narkotikus, o sūnus jai niekada ir nepripažino, kad vartoja. Kolegija taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad faktą, jog A. B. narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo savo reikmėms, įrodo ta aplinkybė, jog iš karto po sulaikymo iš Kauno TI gautas raštas, kad A. B. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus diagnozė, abstinencija, buvo skirti trumpalaikiai gydymo antipsichotiniais vaistais kursai. Iš minėto rašto neaišku, kokiais duomenimis remiantis nustatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimai sąlygoti kelių narkotinių medžiagų vartojimo. Neaišku, kokias medžiagas nuteistasis vartojo, kokių medžiagų pėdsakai organizme rasti. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju įrodomąją reikšmę turi ne Kauno TI direktorės raštas, o specialisto išvada, kurioje aiškiai aprašyti tyrimo metodai bei tyrimo išvados iš kurių akivaizdu, kad A. B. šlapime rasta tik tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kuri yra kanapių skilimo organizme produktas. Jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų vartojęs kitas narkotines medžiagas minėtoje išvadoje neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, vertinat jų tarpusavio liečiamumą, leistinumą, įrodomąją vertę, neginčijamai patvirtina, kad A. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. A. B. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog įrodyta, kad A. B., turėdamas tikslą platinti, ne vėliau kaip 2012-04-16 neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: 147 vienetus šešiose pakuotėse supakuotų tablečių, turinčių savo sudėtyje 1,295 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, dviejuose pakuotėse supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,321 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir vienoje pakuotėje supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,064 g. narkotinės medžiagos kokaino ir dalį šių psichotropinių medžiagų – 1,295 g. amfetamino ir 0,321 g. metamfetamino neteisėtai laikė šiame bute iki 2012-04-16 14.40 val. kai atliktos kratos metu šios neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos, bei dalį šių medžiagų – 0,064 g. narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai laikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai atliktos kratos metu neteisėtai laikoma narkotinė medžiaga buvo rasta ir išimta.

Pripažinus A. B. kaltu padarius LR BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina bausmė, kurios dydis nustatomas vadovaujantis LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgiant į kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. LR BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonių metų. Kitokios bausmės rūšies įstatymų leidėjas nenumato. Kolegija, įvertinusi nuteistojo A. B. asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas sunkus nusikaltimas, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme beis suėmime išbūtas laikas nuo 2012-04-16 iki 2012-09-07. Taip pat naikintina nuosprendžio dalis, kuria A. B. atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas jam atidėtas, nes jo taikymas už sunkaus nusikaltimo padarymą, yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti. Perkvalifikuoti A. B. padarytą veiką iš LR BK 259 straipsnio 1 dalies į LR BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-16 iki 2012-09-07 vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, tęsti mokslą, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant šiuos darbus per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje esantį dokumentą – A. B. asmens tapatybės kortelę siųsti į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.