Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

2023-02-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-97-805/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-03
Bylos Nr.
e2YT-97-805/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05139-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Loreta Radzevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
B. S.
Suinteresuotas asmuo
O. B., R. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-97-805/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05139-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 3 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai B. S., jos atstovei advokatei J. B.,suinteresuotam asmeniui O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., O. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja B. S. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. B. ir O. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė P. P., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. P., o (duomenys neskelbtini) motina P. P.. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono 1-ąjį notarų biurą ir priėmė palikimą likusį po motinos mirties. (duomenys neskelbtini) į šį palikimą-žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo į gyvenamąjį namą, tėvų pastatytą 1956 metais, kadangi pastatas-gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pareiškėja sutvarkė dokumentus ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas pareiškėjos motinos P. P. vardu. Pareiškėjos tėvai V. P. ir P. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą pasistatė 1956 metais, būdami santuokoje, jis priklausė ir tebepriklauso pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po sutuoktinio V. P. mirties P. P. į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti likusį turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, liko gyventi name, kuris priklausė abiem sutuoktiniams ir gyveno jame iki mirties, rūpinosi juo, remontavo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypą. Be gyvenamojo namo P. P. liko ir kitas turtas – baldai, namų apyvokos reikmenys, kuriais pareiškėjos motina taip pat rūpinosi, saugojo juos kaip savo. Atsižvelgiant į tai pareiškėja mano, kad paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. P. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė P. P. pradėjusi likusį turtą valdyti kaip savo.

Pareiškėja B. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji yra mirusios P. P. dukra. Paaiškino, kad, mirus tėvui, mama liko viena gyventi (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko sodyba, kurioje abu gyveno. Motinai liko turėti buities ir kiti daiktai, ji augino gyvulių, gyveno ūkiškai. Vėliau ji susirgo, mirė gyvendama savo namuose. Kiek pamena, mama buvo nuvykusi tvarkytis dokumentų, tačiau iki galo visko neužbaigė, toli važinėti reikėjo. Jų šeimoje buvo iš viso septyni vaikai, tačiau šiuo metu belikusios trys dukros. Ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo po mamos mirties, bet, kadangi namas buvo ne mamos, o tėvo, dokumentų nesusitvarkė. Pareiškėja palikimo po tėvo mirties nepriėmusi, ji negyveno kartu su motina, ji tik aplankyti atvykdavo. Pareiškėja, mirus motinai, tik žemę paveldėjusi. Nurodė, kad kiti du suinteresuoti asmenys nereiškia savarankiškų reikalavimų, pritaria pareiškimui.

Pareiškėjos atstovė advokatė J. B. teismo posėdyje palaiko atstovaujamosios poziciją, pareiškimui pritaria, nurodė, kad po motinos mirties palikimą, t. y. žemę aplink sodybą, ant kurios statiniai, priėmusi pareiškėja B. S.. Pastatai anksčiau nebuvo įregistruoti, bet fakte jie egzistavo. Pareiškėja pati sutvarkė dokumentus, buvo atlikta pastatų, pastatytų 1956 m., teisinė registracija. Ši byla sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes ji galės gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo O. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo O. B. teismo posėdyje paaiškino, kad iki mirties tėvas gyveno kartu su mama. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties mama toliau ūkiškai gyveno ir tvarkėsi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po to namai liko tušti. Mama ūkiškai gyveno, viską prižiūrėjo, tvarkėsi su gyvuliais pati iki susirgo. Nurodė, kad motina pergyveno tėvą, ji mirė (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad likę iš viso trys įpėdinės, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, kurie pritaria pareiškimui, su juo sutinka ir jam neprieštarauja. Prašo tenkinti pareiškėjos prašymą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiškėjos B. S. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad B. S. pareiškimo tenkinimo klausimą byloje palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė.

Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovai, būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą prašė nagrinėti bylą suinteresuotų asmenų atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas R. B. būdama tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad V. P. ir P. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad P. P. turėjo vaikus – A. U. (mirė (duomenys neskelbtini)), B. S., R. B., O. B., J. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), G. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), G. V. (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos motina P. P. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja B. S. po P. P. mirties paveldėjo palikėjai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis P. P. vardu registruotas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statytas 1956 m., įregistravimo pagrindas 2021 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po V. P. mirties neužvesta, tokias aplinkybes patvirtina Prienų 2-ojo notaro niuro notarė R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. pažymoje. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė P. P., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), mirus V. P. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė P. P., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti, įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad mirus tėvui, motina viena toliau pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko sodyba, kurioje abu gyveno. Motinai atiteko turėti buities ir kiti namų apyvokos daiktai, ji augino gyvulių, gyveno ūkiškai. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Suinteresuotas asmuo O. B. teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, kad iki mirties tėvas gyveno kartu su motina. Po tėvo mirties motina toliau ūkiškai gyveno ir tvarkėsi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Motina ūkiškai gyveno, viską prižiūrėjo, tvarkėsi su gyvuliais pati iki susirgo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, taip pat suinteresuoto asmens paaiškinimus teismo posėdyje dėl jų motinos P. P. veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio V. P. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, kiti suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Be to, V. P. mirties liudijime jo mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), P. P. mirties liudijime jos mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina aplinkybes, kad po V. P. mirties jo sutuoktinė ir toliau liko gyventi tuose pačiuose santuokos metu įsigytuose namuose. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos motina, pergyvenusi sutuoktinį, priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pareiškėja prie pareiškimo teismui pateikė J. R. ir I. R. 2021 m. spalio 27 d. paliudijimus, patvirtintus notaro, kuriais šie paliudijo, kad B. S. prižiūri aplinką, pjauna žolę, geni medžius, remontuoja namo fasadą bei visapusiškai rūpinasi ir naudojasi namu, stovinčiu jai priklausančioje žemėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šių pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, kaip vienareikšmiškai patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas domėn neima, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė P. P., vis tik tokie duomenys be pirmiau nustatytų aplinkybių patvirtina, kad objektas, patenkantis į paveldimo turto sudėtį, realiai egzistuoja, juo rūpinasi faktiškai po motinos mirties palikimą priėmusi pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė ir, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels jai teisines pasekmes.

Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, o taip pat nereiškiant savarankiškų reikalavimų, konstatuotina, jog po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė P. P., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti, kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 22,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos turėtų būti priteistinos iš pareiškėjos, tačiau pareiškėjai byloje suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidų valstybei suma iš pareiškėjos nepriteisiama (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė