- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- eI2-10778-342/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02918-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Cargo 24“
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cargo 24” skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Cargo 24” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Užimtumo tarnyba) Klaipėdos Klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2022-10-07 įsakymą „Dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams panaikinimo“ Nr. V3(19.3)-915 ir 2022-10-07 pranešimą Nr. SD(19.3)-8191 (toliau – ir ginčijami aktai); priteisti UAB „Cargo 24” patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos transporto saugos administracijos.
Nurodo, kad ginčijamais aktais buvo panaikinti 18 asmenų leidimai dirbti Lietuvos Respublikos užsieniečiams remiantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-03-27 įsakymu Nr. A1-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 32 punktu, Dokumentų pasirašymo ir derinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu 2018-10-01Nr. V-471 „Dėl dokumentų pasirašymo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8.6.2. Atkreipia dėmesį, jog įsakymo priėmimo momentu neegzistavo nurodytas teisinis pagrindas, kadangi įsakymo priėmimo dieną nedirbo nei vienas asmuo, kuris būtų baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą.
Pažymi, kad ginčijamuose įsakymuose nėra nurodytų konkrečių argumentų, kodėl Departamento direktoriaus vertinimu nepatikrinus duomenų priėmė nepagrįstą įsakymą.
Paaiškina, kad šiuo atveju siekiant sukelti teisinius padarinius ir panaikinti leidimus dirbti buvo būtina betarpiškai įrodyti Įstatymo 63 str.2 d. 6 p. sąlygas, įrodyti, kad juridinis asmuo, jo vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už atleidimą dirbti nelegalų ar nedeklaruotą darbą. Nutarimas buvo skirtas įgaliotam vadybininkui G. B.. Pareiškėjas atleido 2022-09-23 G. B. dėl jo atliktų veiksmų – dėl darbo apskaitos tvarkymo trūkumų.
Atkreipia dėmesį, kad teisiškai įvertinti sąlygas būtina nustatyti Įstatymo 63 str. 2 d. normos sąlygas. Normos dispozicijoje aiškiai apibrėžta, kad sankcija (leidimo dirbti panaikinimas) taikoma tik tuo atveju, jei įstatymo taikymo metu egzistavo viena iš fakultatyviųjų sąlygų – Įstatymo taikymo metu buvo baustas darbdavys, vadovas ar įgaliotas asmuo. Teigia, kad buvo pažeistas įstatymų viršenybės principas, kadangi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nesiekė šalinti atsakomybę keliančių sąlygų, o jas taikė aklai ir netikrinant duomenų.
Mano, kad iš nėra 63 straipsnio 2 dalyje 6 punkte nurodytoje dispozicijoje nurodyto faktinio pagrindo - įsakymo priėmimo metu nebuvo dirbančių baustų asmenų ir pats juridinis asmuo įsakymo priėmimo metu nebuvo baustas; nėra tinkamai kvalifikuotos faktinės aplinkybės, nenurodyta pažeidimų esmė; įsakyme nėra faktinio pagrindo, įsakymas neturi motyvų; nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes, jos nebuvo vertintos, nepašalintos abejonės; nėra nurodyta pažeidimų sudėtis, nėra aiškinamas įgalioto asmens baustumo momentas faktinių aplinkybių apimtyje; motyvų nebuvimą pagrindžia tai, kad įsakyme iš esmės nėra pateikiama jokių aplinkybių ar teiginių, nėra nustatoma pažeidimo sudėtis, ji neaprašoma.
Argumentuoja, jog teisėtumo sąlyga nebuvo įgyvendinta, kadangi specialiame įstatyme nurodomos kitokios faktinių aplinkybių sudėtis bei nurodoma/nenurodoma įsakyme. Pažeistas iš esmės teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai, kadangi suteikus leidimą dirbti, jį naikinančios sąlygos turėjo būti išnagrinėtos visapusiškai ir objektyviai, siekiant surinkti pakankamai įrodymų, taikant įstatymą. Mano, kad atsakovas iš esmės pažeidė VAĮ 10 str. 5 d. keliamus reikalavimus
Apibendrina, jog ginčijamas įsakymas ir lydraštis yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog priimant Departamento direktoriaus 2020-10-21 įsakymą įsivėlė klaida, vietoje priedo 5 eilutės buvo panaikinta 3 eilutė, todėl Departamento direktoriaus 2020-12-03 įsakymu Nr. V1(19.3)-3342 „Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakyme Nr. V1(19.3)-2841 „Dėl Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr.V1(19.3)-2393 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo” 1priedo kai kurių eilučių panaikinimo” ši klaida buvo ištaisyta. Pažymi, jog šio įsakymo nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjai.
Nurodo, Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. įsakymas „Dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams panaikinimo“ Nr. V3(19.3)-915 (toliau – Įsakymas) kartu su 2022 m. spalio 7 d. lydraščiu „Dėl informavimo apie panaikintus leidimus dirbti“ Nr. SD(19.3)-8191 (toliau –Lydraštis) yra priimti be pagrindo, kadangi asmuo, kuris gavo nuobaudą dėl nelegalaus darbo jau nebedirba įmonėje, o Užimtumo tarnyba priimdama tokius sprendimus nepatikrino duomenų apie asmens darbo santykius, kas būtų įtakojęs nepriimti tokio Įsakymo Pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas buvo priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl yra naikintinas.
Paaiškina, Užimtumo tarnyba nesutinka ir su Pareiškėjo teiginiais, jog Įsakymas su Lydraščiu yra netinkami, nėra numatytų faktinių aplinkybių, motyvų, nepašalintos abejonės, nėra paaiškinamas asmens baustumo momentas. Mano, kad Kaip ir minėta anksčiau – Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Įsakymas su Lydraščiu buvo pateikti tinkami. Tiek Lydraštyje, tiek Įsakyme numatytas tokio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas bei faktinės aplinkybės (VDI 2022-10-30 raštas SD-3-20124), nurodyti konkretūs užsieniečiai, kuriems panaikinamas leidimas dirbti UAB „Cargo24“, pateikta jo apskundimo tvarka. Įsakymu ir buvo panaikinti leidimai dirbti, kadangi nuo nuobodos įvykdymo (2022-05-19) iki Įsakymo priėmimo nebuvo praėję vieneri metai, o tai Pareiškėjui yra žinoma aplinkybė. Kaip jau minėta aukščiau, darbdavys net ir paskirdamas atsakingą darbuotoją už tam tikras veiklas, privalo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, ar darbuotojas jam pavestas funkcijas atlieka tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Iš ANK nutarimo matyti, kad pažeidimo padarymo vieta Vilhelmo Berbono 10, Klaipėda, adresu, tai yra oficialus Juridinių asmenų registre registruotas įmonės buveinės adresas, todėl darbdavys, kaip minėta, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas galėjo ir turėjo žinoti apie VDI atliktą patikrinimą ir nustatytus pažeidimus. Įsakymas su Lydraščiu buvo pateikti tinkami ir informacijos prasme pakankami, kad Pareiškėjas suprastų Įsakymo prasmę ir esmę. Kadangi Pareiškėjas skundžia minėtą Įsakymą su Lydraščiu, teigia, jog Pareiškėjas suvokia pasekmes, žino pagrindines aplinkybes, kodėl buvo priimtas Įsakymas.
Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022-10-07 įsakymų Nr. V3(19.3)-915 ir 2022-10-07 pranešimo Nr. SD(19.3)-8191 teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl 2022-10-07 pranešimo Nr. SD(19.3)-8191
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022-10-12 nutartimi skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2022-10-07 pranešimą Nr. SD(19.3)-8191 atsisakyta priimti.
Dėl 2022-10-07 įsakymo Nr. V3(19.3)-915
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD(19.3)-7763 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau– VDI). VDI 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. SD-3-20124 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, jog pareiškėjo įgaliotas atstovas G. B., kuris buvo atsakingas už trečiųjų šalių piliečių tinkamą įdarbinimą įmonėje, buvo baustas 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-303-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą ir 100 straipsnį už netinkamą darbo laiko apskaitos tvarkymą (toliau – ANK nutarimas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ANK nutarimą įvykdė 2022 m. gegužės 19 d. Pareiškėjas 2022-09-06 pateikė atsakovei pažymą apie tai, jog darbadavys ir jos vadovas/kitas atsakingas asmuo G. A. neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal ANK 95, 540 straipsnius ir darbdaviui per pastaruosius vienerius metus nebuvo skirta bauda už UĮ 56 str, 57 str. 1d., 58 str. nustatytus pažeidimus. Pažymoje nenurodyta apie įgaliotą asmenį G. B., kuris iš darbo atleistas 2022-09-23. Užimtumo tarnybos darbuotoja R. A. 2022 m. spalio 6 d. el. laišku iš anksto informavo UAB „Cargo24“ apie pradedamas leidimų panaikinimo procedūras. 2022 m. spalio 7 d. priimtas skundžiamas Įsakymas ir parengtas skundžiamas lydraštis. 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. SD(19.3)-8209 „Dėl informavimo apie panaikinamus sprendimus“ Užimtumo tarnyba informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl užsieniečių informavimo apie naikinamus sprendimus ir sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nepanaikinami 3 mėnesius nuo užsieniečio informavimo dienos (Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 611 straipsnio 5 dalis).
Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja ginčija, jog turėjo būti priimtas ne įsakymas, o sprendimas. Įsakymas- oficialus valdymo organo ar vadovo paliepimas ką nors vykdyti, dokumentas, kuriame paskelbtas tas patvarkymas, o sprendimas - tai dokumentas, kuriuo išsprendžiamas vienoks ar kitoks patvarkymas. Tiek įsakymas, tiek sprendimas yra administraciniai aktai, kurie gali būti ginčo dalyku.
Leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 32 punktas numato, jog „Užimtumo tarnyba leidimą dirbti panaikina įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais per 5 darbo dienas nuo duomenų gavimo dienos.“
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu : darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Pagal Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkto normą laikytina, jog baustumo faktas turėjo įvykti praeityje. Vadovo įgaliotam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda 2022-05-03, bauda sumokėta 2022-05-19, todėl laikytina, jog atsakovė termino priimti skundžiamą Įsakymą nepraleido.
Šioje teisės normoje aiškiai nurodyti kvalifikuojantys požymiai, kada ji turi būti taikoma. Šią teisės normą kvalifikuojantys požymiai nesietini su įgalioto asmens atleidimu, nes šio straipsnio dispozijoje subjektas yra bendrovė, kuriai pažeidus įstatymo nuostatas, naikinamas leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. Ši teisės norma kitų kvalifikuotinų požymių nenumato. Atsakovė neturi pareigos aiškintis, ar darbdavio vadovas ar jo paskirtas įgaliotas asmuo, kuris buvo baustas administracine tvarka, vis dar dirba toje įmonėje ar ne, nes to nenustato nei Įstatymas, nei Aprašas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įstatymo norma neveiktų ir ja nebūtų pasiekiami įstatymo leidėjo tikslai, jei po fakto apie įmonės vadovo ar vadovo įgalioto asmens baustumą tokį darbuotoją atleidus, ji nebūtų taikoma. Pažymėtina, jog leidimų dirbti panaikinimas yra taikomos ne įmonės vadovui ar įgaliotam asmeniui, o įmonei, nes ir leidimai dirbti yra išduodami užsieniečiams darbui konkrečioje įmonėje, todėl pasekmės turi atsirasti įmonei, kuri turi užtikrinti, jog darbuotjai atlieka tinkamai savo darbines funkcijas, nepažeidinėja teisės aktų nuostatų.
Dėl administracinio akto atitikties VAĮ 10 str. nuostatoms
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ 10 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 10 straipsnio 1 dalis). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 10 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013-08-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 išaiškino, jog tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio reikalavimus.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės įsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ginčijamą atsakovės įsakymą nėra pagrindo. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cargo 24” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.