Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. e2S-615-585/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
e2S-615-585/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
P.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris e2S-615-585/2015
Teisminio proceso numeris 2-48-3-02786-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. (P.) R. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria nustatytas terminas šalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo 378,13 Eur skolą, 12,11 Eur delspinigius, procesines palūkanas ir 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – ir pareiškimas), prašydamas panaikinti 2015 m. sausio 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškimas pateiktas, nesilaikius proceso įstatymo reikalavimų, ir nustatė atsakovui terminą iki 2015 m. vasario 23 d. pašalinti pareiškimo trūkumus. Pasak pirmosios instancijos teismo, pirma, pareiškimas neapmokėtas 28 Eur žyminiu mokesčiu, antra, pareiškime nenurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį. Pasak atsakovo, paslaugų sutartis, sudaryta tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“, yra vartojimo sutartis. Atsakovas yra vartotojas, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Ieškovė, atsiliepdama į atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia atsakovas, pagrįstai įpareigojo jį sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Žyminio mokesčio sumokėjimas – viena iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis) įgyvendinimo sąlygų (jeigu, aišku, už konkretaus procesinio veiksmo atlikimą (procesinio dokumento pareiškimą) apskritai turi būti mokamas žyminis mokestis). Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenka į procesinių dokumentų, už kurių pareiškimą turi būti mokami žyminiai mokesčiai, sąrašą. Bendruoju atveju, reiškiant tokį procesinį dokumentą, turi būti sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 3 dalis).

Žyminio mokesčio mokėjimo taisyklė nėra absoliuti ir besąlyginė taisyklė. Asmuo, reiškiantis materialinį ar procesinį reikalavimus, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis, gali būti dviem būdais – pagal įstatymą arba teismine tvarka – atleistas nuo šios procesinės pareigos vykdymo.

Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) asmenų, kurie konkrečių kategorijų bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašas. Šie asmenys visų instancijų lygmeniu atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį / žyminius mokesčius vykdymo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 dalis). Skirtingai nuo kito atleidimo būdo, asmenys, patenkantys į aptariamą sąrašą, yra automatiškai – nepriklausomai nuo jų turtinės padėties bei finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį ir be teismo „įsikišimo“ – atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį vykdymo.

Be kitų asmenų, vartotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už visus reikalavimus, atsirandančius iš vartojimo teisinių santykių (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vartojimo teisinius santykius iš kitų santykių išskiria trys požymiai: pirma, prekės / paslaugos pirkėjas – fizinis asmuo, antra, prekės / paslaugos įsigijimo tikslas – asmeninių, šeimos ir namų ūkio (vartojimo) poreikių tenkinimas, trečia, prekės / paslaugos pardavėjas – verslininkas (Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnis). Tik tada, kai egzistuoja šių požymių visetas, materialinis santykis kvalifikuojamas vartojimo teisiniu santykiu.

Teismas pagal pareigas atlieka ginčo materialinio santykio teisinę kvalifikaciją. Ši kvalifikacija atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, išsiaiškinus teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Kita vertus, preliminarus ginčo materialinio santykio vertinimas yra atliekamas ir ankstesnėse proceso stadijose. Toks vertinimas yra neišvengiamas, kai sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas ir, be kita ko, tikrinama, ar ieškinį pareiškęs asmuo turėjo sumokėti ir sumokėjo įstatymo nustatytą žyminį mokestį.

Bylos įrodymai patvirtina, jog uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ir apeliantas 2007 m. rugpjūčio 26 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį. Uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ 2014 m. balandžio 30 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į apeliantą. Taigi, pasikeitė ginčo materialinio santykio aktyvioji šalis (kreditorius), bet šis pasikeitimas nelemia paties santykio esmės ir pobūdžio pokyčių.

Susipažinus su telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi ir jos sąlygomis, kitais (iki šiol pateiktais) bylos įrodymais, galima preliminariai spręsti, jog tarp bylos šalių yra susiformavę vartojimo teisiniai santykiai. Pirma, apeliantas, sudarydamas šią sutartį ir jos pagrindu įsigydamas prekę (mobiliojo ryšio telefoną) bei paslaugas, veikė savo vardu. Antra, nėra pagrindo teigti, jog apeliantas įsigijo prekę ir paslaugas kitais negu asmeninio vartojimo tikslais. Trečia, prekės ir paslaugų pardavimas – uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“, perleidusios savo reikalavimo teisę, ūkinės komercinės veiklos rezultatas. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste galima preliminariai konstatuoti, jog apeliantas pagal proceso įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas (bent jau šioje proceso stadijoje) turėjo sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti, jog aukščiau įvardytos išvados, susijusios su ginčo materialinio santykio kvalifikacija, – preliminaraus, prejudicinės ir res judicata galių neturinčio vertinimo išraiška. Neatmestina galimybė, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės ir išsiaiškinus esmines bylos faktines aplinkybes, gali būti kitaip kvalifikuotas ginčo materialinis santykis ir gali drauge paaiškėti, kad apeliantas visgi turėjo sumokėti žyminį mokestį. Proceso įstatymas nedraudžia teismui baigiamuoju procesiniu sprendimu įpareigoti šalį ar šalis (priklausomai nuo bylos baigties) sumokėti į valstybės biudžetą žyminį mokestį, kuris turėjo būti sumokėtas, reiškiant materialinį ar procesinį reikalavimus. Vadinasi, teismo baigiamuoju procesiniu sprendimu gali būti pašalintos netinkamo preliminaraus vertinimo pasekmės ir sudarytos sąlygos (įpareigojant sumokėti žyminį mokestį) kompensuoti galimus valstybės praradimus, patirtus nesumokėto žyminio mokesčio pavidalu. Toks procesinis veikimas savo pasekmėmis yra / būtų šiek tiek panašus į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą (Civilinio proceso kodekso 84 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat konstatavo, jog apelianto pareiškime nenurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kokios, jo teigimu, priežastys lėmė, kad jis teismo nustatytu terminu neatsiliepė į ieškinį. Apelianto nurodomų priežasčių vertinimas nėra šios apeliacinės bylos dalykas. Šios priežastys ir jas pagrindžiantys įrodymai turėjo būti nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, apeliantui to nepadarius, pagrįstai nustatė jam terminą pašalinti aptariamą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, pakeičia skundžiamą nutartį, pašalindamas pirmosios instancijos teismo nurodymą (išvadą), jog nėra ir turi būti sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus yra pasibaigęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantui naują terminą iki 2015 m. balandžio 23 d. pašalinti pareiškimo trūkumą – nurodyti aplinkybes, liudijančias atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį:

pašalinti iš nutarties teismo nurodymą (išvadą), jog P. (P.) R. nėra sumokėjęs ir turi sumokėti 28 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kad dėl to pareiškimas turi trūkumą.

Nustatyti P. R. terminą iki 2015 m. balandžio 23 d. pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumą – nurodyti aplinkybes, liudijančias atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.

Teisėjas Vytautas Zelianka