- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-30
- Bylos Nr.
- N-444-186-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. lapkričio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 24 d., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą automobilį, apgadindamas vieną transporto priemonę, iš įvykio vietos nuvažiavo. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 171 ir 271 punktų reikalavimus.
2007 m. gruodžio 4 d. nutarimu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas paskyrė A. V. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 150 litų baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė A. V. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams.
Šalies argumentai
A. V. skundu prašo teismą nutarimą dėl nuobaudos jam paskyrimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad fotonuotraukose ir transporto priemonės techninės apžiūros akte netinkamai užfiksuoti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai. Be to, jo vairuojamas automobilis dėl savo konstrukcijos negalėjo padaryti nukentėjusiojo nurodytų įbrėžimų, pagal automobilio „BMW“ apgadinimų pobūdį jie turėjo atsirasti skirtingu metu. Pažymėjo, kad jo vairuojamas automobilis neapgadintas ir neremontuotas.
Nukentėjusysis R. K. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad A. V. vairuotas automobilis „Honda Accord“ lenkdamas kliudė jo automobilį. Jis minėtą automobilį pasivijo, kai šis sustojo kieme. Ant automobilio šono buvo balti įbrėžimai, tačiau juos galima buvo nuvalyti. A. V. su juo aplinkybių nesiaiškino, pasišalino. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilio apgadinimai nėra dideli, automobilis iki šiol neremontuotas.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime (b.l. 31) nurodė su skundu nesutinkanti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio 2007 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeitė, A. V. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirdamas 150 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt baudą, o vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinus administracines nuobaudas, paskirdamas galutinę administracinę nuobaudą - 3500 Lt baudą.
Teismas vadovavosi ATPK 297 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog A. V. teismui pateikė savo paties sudarytą fotolentelę (b.l. 11), kuri, jo nuomone, rodo, kad jo vairuojamas automobilis „Honda Accord“ negalėjo padaryti apgadinimų, rastų ant nukentėjusiojo R. K. automobilio. Teismas pažymėjo, kad iš šioje fotolentelėje esančių nuotraukų neaišku, kokie automobiliai buvo fotografuoti, nesimato jų valstybiniai numeriai, negalima nustatyti, kada fotonuotraukos darytos. Be to, A. V. fotolentelėje nurodė ir teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo fotografuotas ne nukentėjusiojo, o kitas analogiškas automobilis.
Liudytojas pareigūnas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 49), kad buvo daromi A. V. vairuoto automobilio ir R. K. automobilio išmatavimai bei nuotraukos (b.l. 25, 26). Pareigūno teigimu, pagal apgadinimų pobūdį bei atsižvelgus į amortizaciją, automobiliams važiuojant, nukentėjusiojo automobiliui apgadinimus galėjo padaryti A. V. vairuojamas automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad A. V. teismo posėdžio metu pripažino lenkęs nukentėjusiojo automobilį, kad nukentėjusysis jį pasivijo ir pranešė apie įvykį, tačiau jis neapžiūrėjo nukentėjusiojo automobilio (b.l. 48). Atsižvelgiant į KET 50 punktą, teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo reaguoti į nukentėjusiojo įtarimus, apžiūrėti automobilius, vykti į policiją ar jos sulaukti. Jo veiksmai laikytini sąmoningu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nėra pažįstamas su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, šią aplinkybę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, todėl nukentėjusiajam nebuvo pagrindo nepagrįstai kaltinti A. V.
Įvertinęs aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Konstatuota, kad nagrinėjant bylą, buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.
Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias nuobaudos rūšis, į pažeidimo pobūdį, nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudos rūšį – baudą. Vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, pažeidėjui paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 3500 Lt bauda.
III.
Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir 2007 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimą, o bylą nutraukti.
Apelianto teigimu, teismas neįsigilino į bylos esmę, nutartį priėmė vadovaudamasis nukentėjusiojo ir policijos pareigūno prielaidomis, pažeidė ATPK 257 straipsnį, neatkreipė dėmesio į objektyvius byloje surinktus įrodymus, dėl kai kurių įrodymų apskritai nepasisakė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad surinktų duomenų nepakanka nei jo kaltei pagrįsti, nei bylai nutraukti, tačiau pakartotinai išnagrinėjus bylą, nutarimas buvo priimtas iš esmės vadovaujantis tais pačiais faktiniais duomenimis.
Nukentėjusiojo paaiškinimai, apelianto manymu, turėjo būti įvertinti kritiškai, tuo labiau kad jie keitėsi, prieštarauja objektyviems įrodymams - UAB „Visoda" pažymai, pagal kurią jo automobilio galinis kairysis sparnas dažytas ar lakuotas ne gamykloje nebuvo, be to, jokių trynimo, valymo ar remonto požymių ant galinio bamperio kairės pusės nepastebėta, bei transporto techninės apžiūros aktui, patvirtinančiam, kad ant jo automobilio jokių defektų neaptikta, o atsikišusios užpakalinės automobilio dalies aukštis nuo žemės yra tarp 48 ir 54 cm (skiriasi nuo apgadinimų, padarytų nukentėjusiojo automobiliui, aukščio). Be to, neįsivaizduojama, kad judant abiems automobiliams normaliu mieste greičiu, kontakto metu ant „BMW“ automobilio galėjo atsirasti tokie sugadinimai.
Nuotraukas į bylą apeliantas paaiškina pateikęs, atlikęs lyginamąjį jo vairuoto ir tokio pat modelio ir metų kito automobilio, analogiško vairuotam nukentėjusiojo, tyrimą, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad jis automobilio galine dalimi negalėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilio priekinės dalies. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad automobiliai pakankamai stipriai amortizavo (stabdymas prieš kontaktą, staigus manevras, kelio nelygumai ir t.t.). Teigia, kad institucijos atliktas gretinimas buvo neobjektyvus, gretinant automobilius, nukentėjusiojo automobilis „BMW 523“ jau buvo sutvarkytas. Fotonuotrauka, kurioje matyti šio automobilio apgadinimai, buvo pateikta paties nukentėjusiojo, daryta anksčiau. Tai kelia abejonių, kad automobilis buvo apžiūrėtas su išlikusiais sugadinimais ir tai, kad jo apžiūros akte nenurodyta data, abejones dar padidina, perša mintį, kad „BMW“ buvo apžiūrėtas tik iš nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos. Apeliantas nurodo, jog gretinant automobilius, nebuvo fotografuojama tokiu kampu, kad matytųsi ir automobilio „BMW“ apgadinimai, fotografuojant nesilaikyta elementarių fotografavimo taisyklių.
Apeliantas pažymi, jog specialistas R. D. nedetalizavo, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis, padarė išvadą, kad jo vairuotas automobilis galėjo padaryti ant „BMW“ užfiksuotus sugadinimus, tokios išvados nepatvirtina ir sugretinant automobilius darytos fotonuotraukos. Teigia, kad teisme jo kaltės klausimas net nebuvo sprendžiamas, nors byloje nėra neabejotinų įrodymų apie tai, jog jis dalyvavo eismo įvykyje, o ATPK 130 straipsnio l dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. Mano, jog yra objektyvus pagrindas teigti, kad jo pasitraukimas iš įvykio vietos buvo sąlygotas ne siekio išvengti atsakomybės, o įsitikinimo, jog jokio eismo įvykio nebuvo. Be to, pažymi, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo taip pat pasitraukė iš eismo įvykio vietos, puolė jį persekioti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, jų neišanalizavo, kaip neginčytiną faktą priėmė pareigūno parodymus, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad jis padarė veiką, už kurią skiriama nuobauda. Šiuo atveju byloje esantys duomenys nėra pakankami jo kaltei konstatuoti, o neišaiškintos ar prieštaringos bylos aplinkybės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad kuo griežtesnę atsakomybę užtraukia padaryta veika, tuo duomenys, kuriais remiantis nustatinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, turi būti svaresni, patikimesni ir pakankami.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teisme susipažįstant su byla, byloje buvo ne visa medžiaga, tačiau teismas visos medžiagos nepareikalavo pateikti.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nustatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) – jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas nepripažįsta padaręs nurodytus pažeidimus, tačiau tai, kad jis pažeidė KET 53 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, 171 punktą, pagal kurį vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, bei 271 punktą, pagal kurį leidžiama palikti įvykio vietą tik jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.18-19) ir paaiškinimai teismo posėdyje (b.l.49), transporto priemonės techninės apžiūros aktai (b.l. 22-23), fotonuotraukos (b.l. 25-26). Nors apeliantas neigia, kad nurodomi apgadinimai nukentėjusiojo transporto priemonei galėjo būti padaryti jo automobilio, specialistas R. D. 2007 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad, sustačius šiuos automobilius, nustatyta, jog A. V. vairuoto automobilio bamperio aukštis ir apgadinimų nukentėjusiojo automobiliui aukštis atitinka. Teismo posėdyje R. D. paaiškino, kad buvo daromi automobilių išmatavimai bei nuotraukos, kad jeigu buvo tik slystantis kontaktas ir liko dažų žymės, apgadinimus nuo A. V. vairuoto automobilio buvo galima nuvalyti. Pareigūnas patvirtino, kad atsižvelgus į amortizaciją, automobiliams važiuojant, nukentėjusiojo automobiliui apgadinimus galėjo padaryti A. V. vairuotas automobilis. Pažymėtina, jog netikėti policijos pareigūnų parodymais nenustatyta pagrindo. A. V. pateikta fotolentele teismas pagrįstai nesirėmė, priimdamas sprendimą, nes iš joje esančių nuotraukų neaišku, kokie automobiliai buvo fotografuoti, be to, A. V. pats pripažino fotografavęs ne nukentėjusiojo, o kitą automobilį. A. V. pripažino, kad nukentėjusysis jį pasivijo ir pranešė apie įvykį, tačiau jis neapžiūrėjo nukentėjusiojo automobilio, nuėjo. Konstatuotina, jog išdėstytomis aplinkybėmis jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti įrodymus, A. V. kaltė, padarius aptartus pažeidimus, įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Administracinė nuobauda jam, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, pasekmes, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi bei 30² straipsnio 2 dalimi, pagrįstai paskirta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų numatytos baudos (švelnesnės nuobaudos rūšies) vidurkio dydžio. Todėl A. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.