Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 93-656 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-09-07 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-02-22, pabaiga – 2019-02-22.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 93-656 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad išvadai, jog nuteistasis šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas viekas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Skunde nurodoma, kad Komisijos veikla griežtai reglamentuojama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. Įsakymu Nr. IR - 154, reglamentais. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (Žin., 2012, Nr. 4 - 108) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas, todėl toks teismo motyvas, kaip „neįvertinti visi lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiantieji veiksniai“, yra neatsakingas ir naikintinas, bei pasikartojantis jau ketvirtą kartą. Visų prieš tai buvusių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarčių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuriose teismas atsisakė tenkinti jo lygtinio paleidimo prašymus, argumentai buvo identiškai vienodi. Tokie pasikartojantys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimai yra visiškai demotyvuojantys ir neteisėtai menkinantys Komisijos darbą bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Taip Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, dėstydamas savo motyvus, nuvertina teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, o tokio griežto ir nepagrįsto nutarimo pasekmės, teisėtumo principo nebuvimas, nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose ir, galiausiai, šių įstaigų perpildymas. O taip pat teisėsaugos bei teismų sistemos darbo krūviai, socialinės bei ekonominės baudžiamosios justicijos sąnaudos.

Teismas savo nutartyje dėsto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsisakymo motyvus, vardindamas jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, buvusį teistumą ir ilgą likusį neatliktos bausmės laiką, kai toks argumentavimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Vadovaujantis formuojama teismų praktika ir žinant formuojamosios praktikos paskirtį - užtikrinti įstatymų interpretavimo ir jų taikymo ribas, toks teismo argumentas yra naikintinas. „Aplinkybės, susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtu taikomas lygtinis paleidimas - šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikaltimų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (Kauno apygardos teismo nutartis teikimo byloje Nr. 1S- 454-327/2013).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vieną, kaip atsisakymo tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymo argumentą, laiko tai, jog nėra pakankamai įvertintas nuteistojo požiūris į nusikaltimą ir jis nepakankamai pakeitė savo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nurodo, jog puikiai suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes ir padarytą negrįžtamą žalą nukentėjusiesiems, supranta, kokius išgyvenimus patyrė aukos artimieji, todėl stengiasi visapusiškai atlyginti patirtą didžiulę skriaudą. Stabiliai dengia priteistą piniginį ieškinį. Todėl šis teismo argumentas yra naikintinas kaip neturintis pagrindo. Atlikdamas bausmę išmoko valdyti savo emocijas, apmastyti savo veiksmus prieš priimdamas sprendimus. Yra užsitarnavęs visišką pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą. Bausmės metu laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos renginiuose, nesivadovauja jokiomis subkultūros nuostatomis. Prisipažįsta, kad neišvengė keleto smulkių pažeidimų, tačiau remiantis BVK 143 str. 9 d., neturi nuobaudų, o yra net 15 kartų skatintas. Nuteistasis niekaip nesupranta teismo teiginio apie numatomai ateityje planuojamą alkoholio vartojimą ir pabrėžia, jog visuose savo pokalbiuose su socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos pareigūnais teigė ir toliau teigia, kad alkoholis ir buvo ta priežastis, lėmusi nusikaltimą, todėl negali būti net minčių apie alkoholio vartojimą ateityje. Jis neturėjo jokio sąlyčio su alkoholiu per visą bausmės laiką, nėra užfiksuota nė vieno tokio atvejo, todėl tokią informaciją laiko šmeižtu. Nuo 2013 m. gegužės mėn. jam buvo suteikta teisė bausmę atlikti „be sargybos“ sąlygomis, o nuo 2015 m. birželio 16 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu tęsti bausmę jis yra perkeltas į atvirąją koloniją. Jo nuomone, priimdamas tokią atsakingą nutartį, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas visapusiškai įvertino visas sąlygas, leidžiančias priimti tokį sprendimą. Todėl, jei būtų iškilusios abejonės alkoholio vartojimo klausimu, tai jis tikrai nebūtų nei išleistas į „be sargybą“, nei perkeltas į atvirąją koloniją. Šiuo metu jis gyvena už pataisos įstaigos ribų, savaitgaliais turi teisę parvykti į namus. Tai tik patvirtina faktą, kad jis tikrai nekelia jokios grėsmės visuomenei ir neturi jokių problemų dėl alkoholio. Todėl toks Kaišiadorių rajono apylinkės teismo argumentas prieštarauja prieš tai priimtam Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimui, neatitinka tikrovės, yra šmeižikiškas ir turi būti naikintinas.

Komisija ir teismai iš esmės atlieka tą pačią veiklą, kadangi, priimdami sprendimus, šie subjektai vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sąlygoms. Vienintelis skirtumas tas, kad teismai papildomai įvertina, ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos. Šį veiklos sutapimą lėmė BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostata, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko teismas, patvirtindamas Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, ir BPK 360 straipsnio nuostatos, kurios neapibrėžia, kokius aspektus turėtų vertinti teismas, kad priimtų nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo, taip apsunkindami, o kartais darydami neįmanomą paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistajam, nors teismai, spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nepakankamai dėmesio skyrė į jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes. Todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, šabloniškos bei neobjektyvios, todėl nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnyje įtvirtintame reglamente numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos, atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar pobūdį. Šio principo svarbą, vykdant bausmes, nulemia tai, kad skirtingiems žmonėms, net ir padariusiems tokias pačias nusikalstamas veikas, turi būti taikomos skirtingos pataisos priemonės, poveikio metodai ir formos. Šiam principui realizuoti bausmių vykdymo įstatymai turi numatyti platų pataisos priemonių, taip pat poveikio metodų ir formų spektrą, neapsiribojant vien kalinimu pataisos namuose. O šio kodekso 9 straipsnyje konstatuojamas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, teigiantis, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės - skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Juk lygtinai nuo likusios bausmės dalies atleistas žmogus gali būti bet kada grąžintas į pataisos namus tęsti bausmę, jei tik nusižengs pritaikytiems apribojimams. Taigi, faktiškai žmogus nėra visiškai laisvas savo veiksmuose.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R ( 99 ) 22 „dėl kalėjimų perpildymų ir kalėjimų populiacijos padidėjimo" rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Atsižvelgiant į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teismui pateiktą medžiagą, kuri ir yra pagrindinis įrodymas apie jo atitikimą pagal BVK 157 straipsnyje įvertintus kriterijus, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą, tokio neišvengiamumo, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, nėra. Todėl teismo priimtas nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais, o atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą ir neatliktos bausmės dalį, yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teisme priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, grindžiamas tik teismo prielaidomis, prasilenkiantis su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu, kuriuo grindžiama teisinės valstybės sistema, suponuodama tai, kad valstybinės institucijos ir jų pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, patys jų nepažeistų.

Atsiliepimų į nuteistojo R. M. skundą negauta.

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo R. M. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad įvertinus nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 48 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad klausimas dėl R. M. lygtinio paleidimo buvo svarstytas ir 2015-04-28, tuo metu buvo nustatyta vidutinė (48 balai pagal OASys) nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati (48 balai) nusikalstamo elgesio rizika nustatyta ir šio svarstymo metu. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo nesumažėjo, išliko tokia pati. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3880 matyti, kad nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai ir jų analizė, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Psichologinės tarnybos išvadoje Nr. 73(2)-801 taip pat nurodyta, jog nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra lengvabūdiškas/neatsakingas elgesys, ypač būnant apsvaigus nuo alkoholio, finansiniai įpareigojimai (teismo paskirtas ieškinys). Paminėtos aplinkybės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Šiuo atveju, nuteistojo R. M. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir pažangos ją mažinant nebuvimas yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Įvertinus paminėta konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta, pagrįsta ir naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.