- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- II-393-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09573-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovams N. A., J. A., J. S.,
išnagrinėjęs M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK 3 PK) 2015-06-16 nutarimo Nr. 14N-32481938-15, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. M. skundas dėl Vilniaus AVPK 3 PK vyr. postinio R. M. 2015-06-16 nutarimo Nr. 14N-32481938-15 (toliau – ir 2015-06-16 Nutarimas), panaikinimo. Šiuo nutarimu M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarime nurodyta, kad 2015-05-31, nuo 00.07 val. iki 2015-05-31, 00.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas bute Nr. 26, M. M. garsiai leido muziką bei triukšmavo, taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas M. M. nurodė, kad policija skubiai pradėjo administracinę byla jo atžvilgiu iš karto po to, kai kaimynas R. K. buitinio ginčo metu įžūliai be pagrindo pagrasino jam visokeriopais nemalonumais. Policijos tyrėja T. G. jokio objektyvaus tyrimo neįvykdė (nebuvo apklausti net kaimynai), taip pat ji atsisakė priimti jo pareiškimą dėl kaimyno R. K. veiksmų, kuriame buvo išdėstyti faktai, leidžiantys sudaryti objektyvią įvykių eigą (dėl šio T. G. savo pareigų nevykdymo M. M. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto VPK). Atvykusių į įvykio vieta patrulių Nr. 27 bei Nr. 32 tarnybiniuose pranešimuose yra akivaizdžių prieštaravimų, tačiau nei tyrėja T. G., nei vyr. postinis R. M., priimdami sprendimą, tyčia ar netyčia į tai neatsižvelgė. Adresu (duomenys neskelbtini), jau tris metus butą nuomoja kartu su drauge G. G. ir niekada nesulaukė jokių nusiskundimų iš kaimynų pusėss, kadangi abu dirba ir mokosi universitetuose, negirtauja, netriukšmauja, pas juos nebūna jokių vakarėlių ar neadekvačių svečių. 22-as butas yra aukštu žemiau ir priklauso R. K., kuris neseniai šiame name išpirko du butus (tame tarpe ir 22) ir paskutinio 1,5 mėnesio bėgyje intensyviai juos remontuodavo - daužė, kalė, gręžė iki pat nakties, todėl padarė pastabą vienam iš darbininkų, bet į policiją iš pradžių nesikreipė. To pasėkoje 2015-05-11 atėjo vyras-statybininkas, prisistatęs „Ramūno“ draugu ir pareiškė, kad jie užliejo remontuojamą 22 butą bei pasiūlė sutvarkyti jų buto santechniką. Tą dieną jis viską patikrino, bet jokių gedimų nesurado, todėl įtarė, kad „statybininko“ apsilankymas gali būti šantažo bei psichologinio spaudimo būdas. R. K. jau bylinėjosi su kaimynais dėl užliejimo bei priteisė apie 20000 Lt kompensaciją, todėl įtarė, kad nepagrįstos pretenzijos jiems gali būti nesąžiningo pasipelnymo noras, sumodeliavus „užliejimo“ situaciją. 2015-05-31 iš ryto namo kieme prie jų priėjo „statybininkas“, pradėjo šantažuoti, kad jų skola dėl „užliejimo“ jau pasiekė 1000 eurų bei, kad jie nedrįstų ginčytis su „Ramūnu“, kadangi neva jis labai įtakingas Vilniaus žmogus ir jie „turės bėdų“. Maždaug po pusvalandžio pasirodė pats „Ramūnas“, kuris agresyviai puolė ant jų šaukti, pareikalavo kitą dieną staigiai pristatyti jam raktus nuo jų nuomojamo buto, kadangi jiems neva buvo išsiųstas kažkoks antstolių sprendimas dėl iškeldinimo. Kitą dieną jiems paskambino moteris iš 3 policijos komisariato ir liepė atvykti, kadangi yra skundas dėl triukšmo ir grasinimo. Su drauge G. G. parašė pareiškimą dėl R. K. elgesio su reikalavimu patraukti jį atsakomybėn už nuolatinį triukšmą remonto metu, išsiaiškinti kokiu pagrindu jis disponuoja teismo antstolių informaciją bei kodėl nuolat šantažuoja namo gyventojus. Tačiau tyrėja T. G. atsisakė priimti minėtą pareiškimą, o surašė jam ATP protokolą už neva garsią muziką ir triukšmą jų bute 2015-05-31. Tyrėja T. G. net neapklausė kaimynų, o vadovavosi tik pareiškimu bei patrulių tarnybiniais pranešimais, kurie pilni prieštaravimų. Kad 2015-05-31 jų bute nebuvo garsios muzikos ir triukšmo įrodo Vilniaus miesto VPK operatoriaus atžyma kompiuterinėje išklotinėje: „Muzikos nebuvo, garsiai kalbėjo – įspėti“, apie tai jam pranešė 1-jo būrio patrulis Nr. 32 V. R..
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK 2015-07-08 atsiliepime nurodyta, kad su M. M. skunde išdėstytais reikalavimais nesutinkama, nes M. M. 2015-06-16 Nutarimu paskirta nuobauda – įspėjimas, yra pagrįsta, objektyvi ir teisinga, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o M. M. skunde nurodytus teiginius ir aplinkybes reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, prašo skundo netenkinti, o 2015-06-16 Nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), naktį iš gegužės 30 d. į gegužės 31 d., apie 12 val. nakties, gali būti, kad 2015-05-31, nuo 00.07 val. iki 00.47 val. Jis (M. M.) bute buvo dviese su G. G., kartu žiūrėjo video reklamas, šnekėjo, diskutavo, triukšmo nebuvo, muzikos garsiai neklausė. Atvažiavo policija, patikrino dokumentus, pasakė netriukšmauti ir išvažiavo. Paklausus pareigūnų dėl ko atvyko, šie pasakė, jog dėl triukšmo. Atvažiavę buvo du pareigūnai. Buvo apstulbę (jis ir G. G.), kad kažkas iškvietė policiją, visi laiptinėje gyvena draugiškai. Bute, kuriame gyvena G. G. (adresu Stazdelio g. 1-22) 1,5 mėnesio buvo vykdomi statybos darbai, taip pat ir nakties metu. Dėl statybos keliamo triukšmo į policiją nesikreipė. 2015-05-31, išvykus policijai, nusileido į apačią pažiūrėti, ar bute kas nors gyvena. Kaimynė G. G. atidarė duris, paklausė, ar tai ji kvietė policiją, mergina atsakė, kad taip, nes sienos plonos, girdisi triukšmas. M. M. pasakė jai, kad jei keliamas triukšmas, gali ateiti ir pasakyti, G. G. atsakė, kad nevaikščios ir užtrenkė duris. Tuomet M. M. su G. G. grįžo namo ir nuėjo miegoti. Tą vakarą policija buvo atvykusi vieną kartą. Kaimynei negrasino, kiaušiniai nebuvo mėtyti. Kitą dieną gavo skambutį iš tyrėjos, kad reikia atvykti į 3 PK, gavo šaukimą ir nuvyko. Tyrėja vadovavosi kaimynės G. G. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad buvo garsi muzika, po to apie 12.30 val. nakties į butą atėjo mergina su vaikinu ir pareiškė pretenzijas dėl policijos iškvietimo, apmėtė langą kiaušiniais, atėjusi mergina grasino, kad G. G. čia nebegyvens. Kad triukšmo nebuvo, rodo ir pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame parašyta, kad triukšmo nebuvo, garsiai kalbėjo, buvo įspėti. Kitą dieną M. M. su drauge taip pat apklausė kitus kaimynus, šie pasakė, kad triukšmo negirdėjo, pretenzijų neturi. Mano, kad tyrėja į visus M. M. argumentus neatsižvelgė ir priėmė sprendimą paskubomis. Paaiškino, kad gegužės pradžioje laiptinėje buvo sutikęs statybininką iš 22 buto, kuriam pasakė po darbo valandų dirbti tyliau, 05-11 statybininkas atėjo ir pasakė, kad jie (M. M. ir G. G.) užliejo butą Nr. 22, M. M. patikrino vonioje vamzdžius, viskas buvo tvarkoje. Dėl šio įvykio niekur nesikreipė. Dėl R. K. nurodė, kad nėra tikras, ar jis gyvena name. Po nakties, kuomet viskas įvyko, juos (M. M. ir G. G.) pasitiko statybininkas, pažiūrėjo ir pasakė, kad triukšmavo, pasakė nelįsti prie R. K.. Vėliau statybininkas kartu su R. K. atėjo į butą ir pasakė, kad jis (R. K.) yra žmogus su daug pažinčių ir geriau su juo neprasidėti, tai parodo, kad buto savininkas yra konfliktinė asmenybė.
Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su M. M.. 2015-05-31 vakarą su draugu M. M. žiūrėjo video per iPad planšetinį kompiuterį. Atvyko pareigūnai ir pasakė, kad gavo pranešimą dėl triukšmo. Kvietė pareigūnus užeiti į vidų, tačiau jie matė, kad niekas nevyksta ir išvyko. Nustebo, nes video žiūrėjo per planšetę, didelio garso negalėjo būti. Pareigūnai nusirašė jos paso duomenis ir išvyko. Tuomet ji su M. M. nuėjo į apačioje esantį butą, nes žinojo, kad tame bute keičiasi gyventojai. Tai buvo vienintelis butas, iš kurio sklido šviesa. Paklausė, kodėl iškvietė policiją, tačiau mergina iš to buto elgėsi nedraugiškai ir užtrenkė duris. Merginai pasakė, kad viską galima išspręsti draugiškai, tačiau ji atsakė, kad jai buvo nepatogu su chalatu pakilti vieną aukštą todėl iškvietė policiją. Policija buvo atvykusi vieną kartą, pasakė, kad kaimynai skundėsi garsais, konkretaus buto nenurodė. Nurodė, kad kaimynei negrasino, kiaušinių nemėtė. Kitą dieną su draugu sutiko statybininką, kurį dažnai matydavo laiptinėje, kuris remontavo tą butą, statybininkas pasakė neturėti reikalų su po jais esančiu butu, ypač jo savininku Ramūnu. Po pusvalandžio pasirodė ir pats Ramūnas, pasakė laikytis nuo jo ir jo buto atokiau. Paaiškino, kad tą vakarą nei vienas kaimynas negirdėjo jokio garso iš jų (liudytojos ir M. M.) buto.
Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasaros metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Atsikraustė į butą gegužės pradžioje, išsikraustė neseniai. Įvykis įvyko gegužės pabaigoje. Liudytoja apie 12 val. nakties grįžo namo, girdėjo garsią muziką, palaukė 20 minučių, muzika nesibaigė, todėl paskambino 112. Muzika jai trukdė, trikdė jos poilsį. Muzika nutilo, kai atvyko pareigūnai, atvažiavus policijai muzika nebegrojo. Muzika sklido iš 26 buto, kuris yra ketvirtame aukšte, ji (G. G.) gyveno trečiame aukšte. Girdėjosi, kad iš viršaus sklido muzika, iš kurio konkrečiai kambario, pasakyti negali. Policijai pasakė, kad iš virš jos buto esančio buto. Kai pareigūnai išvažiavo pirmą kartą, vėl grojo muzika, po to pas G. G. apsilankė M. M. su drauge - ji (G. G.) atidarė duris, M. M. su drauge ją užsipuolė, grasino, pasakė, kad padarys taip, kad ji (G. G.) čia negyventų. M. M. su drauge paklausė, kodėl ji (G. G.) neatėjo ir jiems nepasakė, kad muzika trukdo. Pasakė, kad paskambino policijai, nes muzika jai maišė. Jie pasakė, kad šiame name visi gyvena draugiškai. Po to iškvietė policiją dar kartą, nes jos (G. G.) langus apmėtė kiaušiniais. Antrą kartą kvietė policiją, nes langus apmėtė kiaušiniais, grasino, ne dėl muzikos grojimo. Antrą kartą M. M. ir jo draugė policijos neįsileido. Ar po to, kai mėtė kiaušinius, dar grojo muzika, nepamena. Pareigūnams atvykus ir išvykus antrą kartą, muzika jau nebegrojo. Tikslaus laiko, kada grojo muzika, nepamena, turi būti parašyta pareiškime. Kai M. M. aiškinosi su pareigūnais, muzika buvo išjungta.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-05-31, apie 12 val. nakties buvo gautas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra triukšmas, gali būti, kad adresas (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nuvyko į vietą, triukšmas girdėjosi net įėjus į daugiabutį, triukšmą girdėjo, kai tik įėjo į laiptinę. Ilgai beldė į duris, viduje grojo muzika, iš kurio tiksliai buto buvo triukšmas, nepamena. Kas atidarė duris, vardų ir pavardžių nepamena, užsirašė duomenis ir įspėjo asmenis. Po 15 minučių kitas ekipažas vėl gavo tą patį iškvietimą. Pagarsinus A. Z. tarnybinį pranešimą, esantį byloje (b. l. 13), A. Š. nurodė, jog tiksliai prisimena, kad bute grojo muzika, patvirtino, kad iš buto Nr. 26 sklido garsai. Muzika grojo tame vieninteliame bute, buto duris atidarė porelė, vyras buvo su didele kepure, todėl atpažinti dabar negalėtų. Kai porelė atidarė duris, muzika grojo, pareigūnų paklausė, kodėl jie atvyko, kai pareigūnai pasakė „o kaip jūs galvojate?“, mergina muziką iš karto pritildė. Perspėjo asmenis, kad jei patildys muziką ir nebebus triukšmo, nebus surašytas protokolas, nebus baudų. Paaiškino, kad pareigūnams išėjus muzika nebegrojo. Kiek žino, vėliau atvykusiam ekipažui durų nebeatidarė.
Liudytojas J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu atlikinėjo stažuotę patrulių rinktinėje. Buvo gautas pranešimas, jo kolega nuėjo į viršutinį aukštą, jis (J. N.) tuo metu buvo pas pranešėją. Kolegai viršuje niekas durų neatidarė. Paaiškino, kad nuvykus pas pranešėją triukšmo jau nebegirdėjo, pranešėja nurodė, kad prieš atvykstant pareigūnams, buvo triukšmas. Ar pranešėjos balkonas buvo išteptas, nepamena.
Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pakartotinis iškvietimas, pareigūnai 2015-05-31, apie 01.00 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Ketvirtame aukšte gyveno pažeidėjai, o trečiame aukšte – pranešėja. Pranešėja pareigūnui nurodė, kad prieš tai kvietė policiją dėl triukšmo, pareigūnams išvažiavus pas ją atbėgo žmonės iš ketvirto aukšto ir grasino jai, sakė, kad apmėtė balkoną kiaušiniais. A. Z. patikrino balkoną, matėsi, kad jis išteptas. Nurodė, kad atvykę muzikos ir triukšmo nebegirdėjo. Du kartus buvo nuėjęs į ketvirtą aukštą, bet durų niekas neatidarė.
Motyvuojamoji dalis
M. M. skundas netenkintinas.
ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
Teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu, įvertinęs jo paaiškinimus teisme, liudytojų paaiškinimus teisme, išnagrinėjęs bylos medžiagą daro išvadą, jog 2015-06-16 nutarime nurodytos aplinkybės yra teisingos - 2015-05-31, nuo 00.07 val. iki 2015-05-31, 00.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas bute Nr. 26, M. M. garsiai leido muziką bei triukšmavo, taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę. Nors M. M. tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nurodytu laiku muzikos bute neleido, netriukšmavo, tokie teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, apie triukšmą pranešusi liudytoja G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tuo metu girdėjo virš jos esančiame bute garsią muziką. Policijos pareigūnas, pirmasis atvykęs pagal iškvietimą dėl triukšmo (liudytojas A. Š.), taip pat patvirtino vos įėjęs į laiptinę girdėjęs muziką, nurodė, kad muzika grojo vieninteliame, M. M., bute. Netiesiogiai šių liudytojų parodymus patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie po įvykio tą pačią naktį buvo iškviesti antrą kartą – teisme apklausti J. N. ir A. Z. nurodė, kad pranešėja (liudytoja G. G.) jiems abiems paaiškino, kad dar prieš jų atvykimą M. M. bute buvo triukšmaujama. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nenustatyti nei liudytojos G. G., nei teisme apklaustų policijos pareigūnų ryšiai su pažeidėju, pagrindo jį apkalbėti liudytojai neturėjo. Todėl teismas tiki ir remiasi šių liudytojų parodymais. Tuo tarpu M. M. nurodytos aplinkybės, taip pat su juo gyvenančios liudytojos G. G. parodymai, teismui kelia abejonių, jie nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Savo nekaltumą M. M. iš dalies grindė policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis – neva viename jų buvo parašyta, jog triukšmo nebuvo, asmenys garsiai kalbėjo, buvo įspėti. Tačiau priešingai nei teigia M. M., policijos pareigūno V. R. tarnybiniame pranešime nurodyta: „atvykus minėtu adresu išgirdome 4 aukšte iš 26 buto sklido garsai“, „buto gyventojai dėl garsiai grojančios muzikos bei triukšmo buvo įspėti“ (b.l. 11). Pareigūnas, kuris į iškvietimą atvyko kartu su V. R., (A. Š.) buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir taip pat patvirtino girdėjęs muziką. Taigi liudytojo A. Š. parodymus, duotus teisme dėl garsios muzikos leidimo, patvirtina ir V. R. rašytas tarnybinis pranešimas. Tuo tarpu M. M. teiginiai, dėl neva jo nekaltumą įrodančių tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, yra nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad M. M. skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas R. K. bei jo vykdyti remontai ar statybininkų veiksmai niekaip nėra nenusiję su M. M. padarytu administraciniu teisės pažeidimu, todėl įtakos įvykio aplinkybių vertinimui neturi.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus AVPK 3 PK priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, įvertino visus byloje surinktus duomenis. Patikrinuss institucijos padarytas išvadas, apklausus įvykio liudytojus, tiesiogiai teisme ištyrus visus įrodymus, darytina išvada, kad M. M. administracinė nuobauda – įspėjimas – buvo paskirta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2015-06-16 nutarimą Nr. 14N-32481938-15 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.