Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Badarui ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo M. T..

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Anot pareiškėjo, jis iš UAB „Swedbank lizingas“ įgijo reikalavimo teisę į suinteresuoto asmens M. T. skolą ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą dėl išieškotojo pakeitimo bei vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė pakeisti pradinį kreditorių UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju kreditoriumi UAB „Gelvora“, taip pat nutarė išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Anot pareiškėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. išdavė jam vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi. Kadangi nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. birželio 23 d., tai terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti baigėsi 2016 m. birželio 23 d. Pareiškėjo teigimu, šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo pateikė dar nesuėjus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui. Anot pareiškėjo, teisės aktai nenustato procedūrų ar išieškotojo teisių, kuriomis pareiškėjas galėtų paspartinti vykdomojo rašto išdavimą. Taigi pareiškėjas neturėjo „priminti“ teismui apie jo pareigą išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomąjį raštą teismas išdavė jau pasibaigus jo pateikimo vykdyti terminui, todėl pareiškėjas, gavęs vykdomąjį raštą, jau neturėjo teisės jo pateikti vykdyti.

Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą atmesti. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas yra verslininkas ir savo srities profesionalas, kuris žino savo teises. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas jau nuo 2011 m. galėjo prašyti vykdomojo rašto, tačiau kreipėsi į teismą tik 2015 metais. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad teismas neteisėtai 2018 m. kovo 13 d. išdavė vykdomąjį raštą, nes 2016 m. birželio 23 d. baigėsi terminas vykdomajam raštui pateikti. Anot suinteresuoto asmens, neteisėti teismo veiksmai suteikė pagrindą pareiškėjui teigti, kad vykdomasis raštas išduotas pavėluotai. Be to, 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad vykdomasis raštas išduotas, todėl teismas (2018 metais) turėjo atmesti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dar ir todėl, kad vienas raštas jau buvo išduotas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi; negavęs vykdomojo rašto, pareiškėjas turėjo teisę teikti skundą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad išduotas vykdomasis raštas pagal turinį neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nuslėpta, kad jis išduotas pagal apygardos teismo nutartį; taip pat kyla abejonių dėl vykdomojo rašto teisėtumo, nes jį pasirašė ne bylą išnagrinėjęs teisėjas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui M. T. ir atmetė atsakovo priešieškinį (p. 4-9). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi nurodytą 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo M. T. ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ 3559,16 Lt skolos, 45 877,86 Lt likusios neišpirkto turto vertės, 485,67 Lt palūkanų ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos 49 922,69 Lt sumos nuo 2009 m. vasario 9 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1497,68 Lt žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti (p. 10-17).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (p. 27-28) nutarė patenkinti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą (p. 18-19) ir pakeisti pirminį kreditorių UAB „Swedbank lizingas“ į naują UAB „Gelvora“, bei išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi nurodytą apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą (p. 29-32). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą Nr. 2-1114-790/2010 (p. 52).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomasis raštas, kaip toks, ir teismo nutartis, kuria nutariama išduoti vykdomąjį raštą, nėra tapatūs procesiniai dokumentai. Tai reiškia, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria nutarta išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, priėmimas negali būti tapatinamas su vykdomojo rašto pareiškėjui išdavimu. Pats vykdomasis raštas pagal tokio pobūdžio nutartis išduodamas šioms nutartims įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1, 3 dalys). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad vykdomasis raštas pareiškėjui neva jau buvo išduotas 2015 m. rugpjūčio 24 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui vykdomasis raštas išduotas 2018 m. kovo 13 d. (p. 52). Civilinio proceso kodekso 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Ši teisės norma pateikia atsakymą į suinteresuoto asmens keliamas abejones-klausimus, kiek gi vykdomųjų raštų išduota pareiškėjui. Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2015 m. rupgjūčio 17 d. prašymu, t. y. likus daugiau negu 10 mėnesių iki nagrinėjamo 5 metų termino pabaigos (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 646 straipsnio 6 dalis). Teismas šį pareiškėjo prašymą tenkino 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2016 m. sausio 26 d.), o vykdomąjį raštą realiai išdavė 2018 m. kovo 13 d., t. y. jau suėjus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui, kuris pasibaigė 2016 m. birželio 23 d.

Viena vertus, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. (kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo) iki 2016 m. birželio 23 d. (kai suėjo nagrinėjamas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas) teismas vykdomojo rašto pareiškėjui neišdavė ne dėl pareiškėjo kaltės, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad nurodytu laikotarpiu terminas praleistas dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Kita vertus, šioje byloje turi būti sprendžiama dėl viso praleisto termino atnaujinimo, įskaitant ir laikotarpį nuo vykdomojo rašto išdavimo iki šios civilinės bylos iškėlimo. Nagrinėjamą pareiškimą pareiškėjas pateikė (el. parašu pasirašė) 2019 m. vasario 5 d., t. y. praėjus beveik 11 mėnesių po 2018 m. kovo 13 d. vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina, kad šio 10-11 mėnesių laikotarpio pareiškėjas iš esmės niekaip neaiškino-nepateisino. Vien ta aplinkybė, kad vykdomasis raštas pareiškėjui išduotas jau suėjus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui, teismo vertinimu, negali savaime pateisinti pareiškėjo paskesnio pasyvumo-neveikimo. Dėl to teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad būtent šis 10-11 mėnesių laikotarpis neva nepriklausė nuo pareiškėjo, jo valios. Pažymėtina ir tai, kad šis pareiškėjo 10-11 mėnesių neveikimo laikotarpis prilygsta šeštadaliui viso nagrinėjamo 5 metų termino. Šiame kontekste negalima neatsižvelgti ir į suinteresuoto asmens argumentą, kad pareiškėjas su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi (tik) 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai iki nagrinėjamo termino pabaigos buvo likę kiek daugiau negu 10 mėnesių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad nors vykdomasis raštas pareiškėjui išduotas jau pasibaigus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui, tačiau dalies šio pradelsto laiko (nuo vykdomojo rašto įteikimo pareiškėjui dienos iki šioje byloje nagrinėjamo pareiškimo pateikimo dienos) pareiškėjas taip ir nepagrindė svarbiomis, nuo jo nepriklausančiomis priežastimis. Kadangi ne visas praleistas terminas pradelstas ne nuo pareiškėjo priklausiusių priežasčių, tai pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas.

Pareiškimą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.