Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-24-913/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-28Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
2-24-913/2014
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00642-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Atsakovas
M. M., A. M.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-24-913/2014Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00642-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5.; 113.8; 113.9.; 116.1.(S) (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant atsakovams M. M. ir A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. M. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu bendraatsakoviams M. M. ir A. M. prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių 22 989,47 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 17-18) nurodė, kad 2012-11-19 Panevėžyje dėl M. M., vairavusio A. M. priklausančią transporto priemonę Alfa Romeo 146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB „Lietkabelis“ priklausanti transporto priemonė Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Alfa Romeo 146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, nukentėjusiajam 22 989,47 Lt dydžio žalą apskaičiavo ir išmokėjo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, o vėliau ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šią išmoką kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui. Dėl tos priežasties ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padariusio žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau bendraatsakoviams neatlyginus ieškovui padarytų nuostolių, pastarasis kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Bendraatsakoviai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepimuose nurodė (b.l. 67-69, 72-74), kad ieškovo išmokėta ir prašoma regreso tvarka priteisti 22 989,47 Lt dydžio draudimo išmoka neatitinka realios eismo įvykio metu automobiliui Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Panevėžio apskrities VPK 2012-11-29 rašte nurodyti automobilio sugadinimai – priekinis bamperis, variklio dangtis ir radiatoriaus grotelės, tačiau iš PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad buvo keičiamos ar remontuojamos ir visai kitos detalės, nei kad buvo nurodyta po avarijos, pavyzdžiui panelė prie žibintų, generatorius, žibintai, variklio apsauga, saugos diržas ir kt. Be to, remonto darbų apimtis nebuvo suderinta nei su ieškovu, nei su jo atstovu prieš šių darbų atlikimo pradžią. Nukentėjusiojo pranešimas apie eismo įvykį – pretenzija buvo surašytas ir pasirašytas tik 2012-12-21, t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio ir taip pat tik po to, kai automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo suremontuotas. Be to, automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos išvyko sava eiga. Kiek laiko automobilis po eismo įvykio buvo eksploatuojamas ir kiek kilometrų per tą laikotarpį jis nuvažiavo iki jo remonto darbų nėra aišku, todėl nėra aiški ir tikroji šiam automobiliui eismo įvykio metu padaryta žala ir jos dydis. Atsakovė A. M. papildomai atsiliepime nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti solidariąją atsakomybę.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 82-85), atsiliepdamas į atsakovų atsiliepimus į ieškinį, ieškovas nurodė, kad su M. M. atsiliepime nurodytu teiginiu, kad draudimo išmokos dydis gerokai viršija eismo įvykio metu transporto priemonei Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį, nes policijos pažymoje nurodyti minėtos transporto priemonės sugadinimai ir tai, kad transporto priemonė Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio nuvažiavo savo eiga, kadangi eismo įvykio metu policija užfiksuoja tik akivaizdžiai matomus transporto priemonių sugadinimus, kurie padeda nustatyti eismo įvykio mechanizmą, policijos pareigūnai negali nustatyti visų realiai sugadintų detalių ir padarytos žalos dydžio – tai atlieka atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai. Šiuo atveju, minėto eismo įvykio metu transporto priemonės Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui padaryta žala buvo nustatyta atsižvelgiant į UADB „Ergo Lietuva“ eksperto surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, sugadinto automobilio fotonuotraukas bei realiai atliktus remonto darbus pagrindžiančią PVM sąskaitą – faktūrą. Anot atsakovų, transporto priemonė Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos nebūtų nuvažiavusi sava eiga, jeigu būtų buvęs sugadintas generatorius. Ieškovas pažymi, kad generatoriaus gedimas netrukdo transporto priemonei judėti sava eiga tol, kol nėra išsikrovęs jos akumuliatorius. Atsakovai taip pat savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, jog PVM sąskaitoje – faktūroje nepagrįstai kaip remontuotini nurodyti saugos diržai, neaišku, ar variklio dangtis buvo remontuojamas ar keičiamas nauju. Ieškovas pažymi, kad saugos diržai yra keičiami ne todėl, kad eismo įvykio metu nutrūko, o todėl, kad po kiekvieno eismo įvykio jie suveikia ir tolimesniam naudojimui nėra tinkami saugumo sumetimais, o PVM sąskaitoje – faktūroje nėra nurodytas variklio dangčio remontas, kadangi variklio dangčio paruošimas ir dažymas nesusiję su jo remontu, nes naujai keičiama detalė turi būti paruošiama dažymui ir dažoma, nes ji nebūna iš karto nudažyta pagal transporto priemonės spalvą. Dėl atsakovų teiginių kad ieškovas kompensavo draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta „Lietkabelis“, nors remonto darbų apimtis nebuvo suderinta nei su ieškovu, nei su jo atstovu prieš šių darbų atlikimo pradžią, ieškovas nurodo, kad pagal LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 44 punktą, jeigu turtas remontuojamas draudiko ar biuro rekomenduotoje remonto įmonėje, turto remonto būdas, sąlygos ir remonto sąmata iš anksto nederinami su atsakingu draudiku ar biuru. Atsakingas draudikas ar biuras gali rekomenduoti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tas remonto įmones, kurių technologinis lygis atitinka konkretaus turto remonto reikalavimus. Be to, transporto priemonės Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai ir jų apimtis buvo derinami su UADB „Ergo Lietuva“ – remonto įmonė UAB „Sostena“ 2012-11-29 kompiuterine programa „Audatex“ sudarė minėtos transporto priemonės sąmatą bei pateikė ją ieškovo atstovui. Atsakovas M. M. savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog ieškovas nepranešė jam apie planuojamą transporto priemonės Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Ieškovas pažymi, kad teisės aktuose nėra nuostatos, reikalaujančios, kad nustatant sužaloto turto defektus turi dalyvauti žalą padaręs asmuo, ar už žalą atsakingas asmuo. Atsakovė A. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji negali būti laikoma solidariai atsakinga už padarytą žalą, kadangi biuras gali pareikšti reikalavimą neapdraustos transporto priemonės savininkui tik tada, kai jis yra pareiškęs reikalavimą kaltam asmeniui dėl eismo įvykio, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę ir tik negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo. Ieškovas pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo klausimus, tame tarpe ir ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę (taip pat ir subjektų ratą), detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ yra įtvirtintas bendras principas, kad transporto priemonės privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos, pareiga apdrausti transporto priemones tenka jų savininkams. Šiuo atveju M. M. eismo įvykio metu vairavo A. M. priklausančią transporto priemonę Alfa Romeo 146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pastaroji neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl šios priežasties, A. M. kilo solidari pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą.

Ieškovo įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti (b.l. 98-99).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-11-19 dėl M. M., vairavusio A. M. priklausančią transporto priemonę Alfa Romeo 146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB „Lietkabelis“ priklausanti transporto priemonė Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-23). Atsakovei A. M. priklausanti transporto priemonė Alfa Romeo 146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą. UADB “ERGO Lietuva” (dabar – „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas), vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino AB „Lietkabelis“ išmokėdama 22 898,47 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 46, 47). Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 2.1.3. punkto nuostatas, UADB “ERGO Lietuva” kompensavo išmokėtą 22 989,47 Lt draudimo išmoką (b.l. 48, 49).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Nors atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko teigdami, jog prašoma priteisti 22 989,47 Lt dydžio draudimo išmoka neatitinka realios eismo įvykio metu automobiliui Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tai yra, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovai, teigdami, kad ieškovo prašoma priteisti suma neatitinka realios eismo įvykio metu padarytos žalos, jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė, nors šiuo atveju jiems teko procesinė pareiga įrodyti, kad ieškovo pateikti įrodymai apie patirtos žalos dydį neatitinka tikrovės. Ieškovas leistinais ir patikimais įrodymais įrodė eismo įvykio metu transporto priemonei Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį.

CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio Alfa Romeo 146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M. (b.l. 19-20), o automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovei A. M.. Kadangi M. M. vairavo automobilį, kuris neturėjo draudimo apsaugos, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis, jis ir automobilio savininkė atsako solidariai už transporto priemonės eismo įvykio metu padarytą žalą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Ieškovas ieškinį įrodė, jo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi atsakovai nuostolių geruoju neatlygino, 22 989,47 Lt suma yra priteisiama ieškovui iš atsakovų solidariai (CK 6.280 str.).

Atsakovė A. M., nesutikdama su solidaria atsakovų atsakomybe nurodė, kad biuras gali pareikšti reikalavimą neapdraustos transporto priemonės savininkui tik tada, kai jis yra pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę ir tik negavęs visos išmokėtos sumos grąžinimo.

2010-10-07 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-7-300/2010 pasisakydamas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo priėjo išvadą, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje suteikta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas, kompensavęs „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovų solidariai atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 str., 6.111 str., 6.263 str., 6.270 str.).

Atsakovas M. M. prašė teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į jų šeimos finansinę padėtį.

CPK 284 straipsnis teismui suteikia teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovai nurodė, kad jų finansinė padėtis yra sunki, tačiau įrodymų, pagrindžiančių jų finansinę padėtį, nepateikė. Teismas pažymi, jog nors CPK 284 straipsnio 1 dalis ir numato galimybę atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Todėl atsižvelgiant į tai, jog teismui nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovų sunkią turtinę padėtį, bei įvertinant, jog tenkinat atsakovo prašymą būtų atsižvelgta tik išskirtinai į atsakovų interesus, nepakankamai atsižvelgiant ir įvertinant ieškovo interesus, kas pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą, prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, teismas, remdamasis CPK 93 straipsniu, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteisia 690 Lt žyminį mokestį (b.l. 5, 53), t.y. iš kiekvieno po 345 Lt.

Taip pat, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas priteisia iš atsakovų lygiomis dalimis 26,10 Lt dydžio pašto išlaidų į valstybės biudžetą, t.y. iš kiekvieno po 13,05 Lt (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, iš atsakovų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 22 989,47 Lt (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir 47 centus) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, iš atsakovų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 345 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 13,05 Lt (trylika litų ir 5 centus) pašto išlaidų valstybei. Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Atsakovo M. M. prašymą dėl sprendimo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė