Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-12 · Byla Nr. ATP-854-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
ATP-854-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00647-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-854-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00647-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-15 A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-10-11 19.41 val. Vilniaus pl., Klaipėdoje vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismą, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 123, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-31 nutarimu A. M. pripažino kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinę administracinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-31 nutarimą ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, priimti naują sprendimą. Nurodo, kad padarytą nusižengimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, suprato savo poelgio skaudžias pasekmes, supranta, kad turi būti nubaustas, tačiau mano, kad teismas galėjo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-31 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visiškai nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasakė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nes byloje nėra ir teismo posėdžio protokolo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nutarime nurodoma, jog A. M. pripažino padaręs teisės pažeidimus, to administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, tačiau nurodo, kad teismas galėjo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Šiuo atveju nesant teismo posėdžio protokolo net neaišku, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jei taip, tai kuo grindė prašymą, be to, jei prašė, kodėl teismas dėl tokio prašymo nepasisakė. Taigi nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač proceso dalyvių duotus parodymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. M. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir naikintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne protokolą surašiusiai Institucijai, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė