- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- I-681-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00501-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-06-21 nutartimi priimtas pareiškėjo R. L. 2010-06-16 prašymas, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 9 937,51 Lt, už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2009-01-31 (b.l. 4, 5-10). Pareiškėjas prašymo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktika administracinėse bylose. Teigia, jog jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Dėl to, ginčo laikotarpiu ir susidarė prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumos dydis, kurį pareiškėjas grindžia teismui pateiktomis 2010-05-24 pažymomis Nr. 85-IL-2326, Nr. 85-IL-2325, Nr. 85-IL-2324 (b.l. 5-10, 11, 12, 13). 2010-08-30 gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 33).
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsakovas, skaičiuojant ir išmokant pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Šį prašymą pateikia remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi. Prašo ir sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo pateikti prašymai Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 16-17, 18-19, 22-24).
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Prašo atsižvelgti į senaties terminus pareikštiems reikalavimams tenkinti. Tvirtina, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra. Prašo prašymo tenkinimo atveju sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, nes policijos įstaigoms nėra numatyta lėšų šių metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Šį prašymą grindžia ir visuotinai žinoma aplinkybe apie sunkią Lietuvos valstybės finansinę padėtį bei nurodo į ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“. Taip pat prašo sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo pateikti prašymai reg. Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010. Informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių nedalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje (b.l. 25-28).
Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai. Į bylos nagrinėjimą proceso dalyviai neatvyko. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Byloje spręstinas ginčas dėl 9 937,51 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2009-01-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.
Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2010-06-16, neišmokėtą darbo užmokestį prašo priteisti už laikotarpį nuo 2007-06-01, darbo užmokestis už praeitą mėnesį išmokamas kito mėnesio 10 dieną (ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalis). Vertinant tai, atmestini kaip nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai dėl senaties taikymo pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2007-06-10.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas R. L. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate. Iš 2010-05-24 pažymų Nr. 85-IL-2326, Nr. 85-IL-2325, Nr. 85-IL-2324, nustatyta, kad nuo 2007-06-01 iki 2009-01-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, iš viso – 9 937,51 Lt (b.l. 11, 12, 13). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu laikomas darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, laikytini juridiškai netinkamais. Be to, byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai atidėti sprendimo vykdymą laikytini nepagrįstais, kadangi tai ir nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis).
Dėl prašymų sustabdyti bylą.
Atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gauti prašymai ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ir šio straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl prašo administracinės bylos nagrinėjimą atidėti, kol bus išspręstas pateiktų prašymų priėmimo nagrinėti teisme klausimas, o jei prašymai bus priimti, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Iš Konstitucinio Teismo tinklapyje (žr. http://www.lrkt.lt/Prasymai.html) skelbiamos informacijos matyti, kad paminėtų proceso dalyvių nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai yra priimti nagrinėjimui.
Akcentuotina, kad dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. 2003 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Šioje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo nuostatų ribojusių priedų ir priemokų mokėjimą įvykdymo ar neįvykdymo aktualiu laikotarpiu yra teisės taikymo klausimas konkrečioje byloje. Šios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, ji taikytina ir šioje administracinėje byloje. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todėl nagrinėjant šią bylą yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiško ar panašaus pobūdžio ginčo bylose. Vadovaujantis tuo, kad aukščiau išdėstyta, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo nei šios bylos nagrinėjimo atidėjimui, nei sustabdymui.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti, priteisti R. L. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 9 937,51 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis litus ir 51 centą), už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2009-01-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.