Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Jūratei Dužinskienei, dalyvaujant prokurorui Irmantui Motužiui,

gynėjui advokatui Algiui Staškūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. sausio 13 d., apie 17 val., bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu L. G. koja apautu batu ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajai J. I. į kojas ir ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė jai į kairįjį petį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) bendrame koridoriuje ir paminėtame bute tyčia batu apauta koja ir kitais kietais bukais daiktais sudavė J. I. ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, ne mažiau kaip 15 smūgių į krūtinės ląstą ir pilvą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajai padarė daugybines poodines kraujosrūvas krūtinės ląstos srityje ir pilvo priekiniame paviršiuje, krūtinkaulio kūno, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI šonkaulių (IX,X šonkaulio dvigubi) ir kairės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI (VI,VII,VIII,IX šonkaulių dvigubi, o V šonkaulio trigubas) lūžius, abiejų plaučių kraujosrūvas, daugybinius kepenų plyšimus ir kraujosrūvas, gaubtinės žarnos pasaito plyšimą ir kraujosrūvą, kraujosrūvas skrandiniame gaubtinės žarnos raištyje ir skrandžio sienoje, kairiojo inksto plyšimą ir didelę užpilvaplėvinio tarpo kraujosrūvą, daugybines susiliejančias poodines minkštųjų audinių kraujosrūvas bei odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, abiejų smilkinių, ausų kaušelių, skruostų ir žandų, kairės akiduobės, nosies, abiejų lūpų ir smakro srityje, daugybines kraujosrūvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, kraujosrūvas liežuvio viršūnėje ir šaknyje, poodines kraujosrūvas juosmens ir kryžkaulio srityje, dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, abiejų blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimus ir poodines kraujosrūvas, tuo sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir kančias. Taip L. G. J. I. itin žiauriai nužudė, nes dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimų, kitų vidaus organų sužalojimų, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir trauminiam-hemoraginiam šokui, J. I. 2007-01-13 įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis L. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad su J. I. gyveno jos bute kaip sugyventiniai, J. I. nenužudė, kad 2007 m. sausio 13 d. iki pietų miegojo, o apie 14-tą valandą ar vėliau iš namų mopedu nuvažiavo pas liudytoją E. K.. Jo sugyventinė J. I. liko namuose. Ir kaltinamasis, ir J. I. iki jam išvykstant iš namų buvo blaivūs. Iki išvažiuojant iš namų, su J. I. nesimušė, ant jos kūno sužalojimų nebuvo. Kai nuvyko pas E. K., šis paprašė nupirkti butelį vyno. Kaltinamasis prašymą įvykdė. Vėliau, E. K. paprašius, nupirko ir parvežė dar vieną butelį vyno. E. K. išgėrė pusantro butelio vyno, o kaltinamasis negėrė. Į namus sugrįžo laikotarpiu nuo 16-tos iki 17-tos valandos. Eidamas į butą jokio kaimyno nesutiko. Koridoriuje buvo tamsu, o bute sugyventinės nerado. Namuose pasigedo 3,5 litro naminės degtinės. Bebuvo likę tik 1,5 litro. Po 30 minučių kaltinamasis išėjo iš buto į koridorių, įjungė koridoriuje šviesą. Įjungęs apšvietimą, pamatė koridoriuje, už batų dėžės, gulinčią sugyventinę. Sugyventinė dejavo. Pagalvojo, kad J. I. vėl pradėjo girtauti ir ją ištiko epilepsijos priepuolis. J. I. veidas buvo raudonas, bet ant jo kraujo nesimatė. Susinervino, bet J. I. nemušė. Supykęs spardė tik duris ir sieną. Pats paskambino greitajai medicininei pagalbai. Atykusiems medikams padėjo J. I. įnešti į butą.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad žuvusioji J. I. buvo jos motina. Kad kaltinamasis mušdavo žuvusiąją, nukentėjusioji žinojo iš savo močiutės, kuri nukentėjusiąją augino, kalbų. Vėliau, kai atvažiuodavo aplankyti močiutės, susitikdavo ir su motina. Yra tekę matyti ant motinos veido kraujosrūvas. Kai paskutinį kartą 2006 metų rugpjūčio mėnesį buvo susitikusi su motina per močiutės mirties metines, motina skundėsi, kad su sugyventiniu L. G. nesugyvena, kad jis sužalojo jai koją. Motina L. G. bijojo. Kai sužinojo apie motinos mirtį, nukentėjusioji suprato, kad motiną nužudė kaltinamasis, nes motina jokia liga nesirgo.

Liudytojas V. A. D. parodė, kad kaltinamasis liudytojo seserį J. I. mušdavo dažnai ir be priežąsties, laikydavo ją uždaręs sandėliuke. Vieną kartą kaltinamasis mušė taip, kad net susižalojo ranką. J. I. policijai nesiskųsdavo. L. G. ir pats prisipažindavo, kad muša J. I., bet teisindavosi, kad taip elgdavosi dėl girtumo, žadėdavo daugiau nesimušti. Kai matė J. I. 2006 m. gruodžio 22-23 dienomis kraujosrūvų ant jos kūno nepastebėjo. Liudytojui žinoma, kad kaltinamasis prekiaudavo namine degtine, o J. I. jam padėdavo. Žuvusioji girtaudavo ir po keletą dienų iš eilės.

Liudytoja A. S. parodė, kad žuvusioji jos sesuo J. I. ir kaltinamasis kaip sugyventiniai išgyveno 13-14 metų. J. I. mėgo išgerti. L. G. prekiaudavo namine degtine. J. I. liudytojai pasakojo, kad kaltinamasis mušdavosi dažnai, kai kada 2-3 kartus per mėnesį. Jis ją mušdavo per galvą, spardydavo kojomis. L. G. J. I. sužalodavo, o po to iškviesdavo medicininę pagalbą ir paaiškindavo, kad J. I. nukrito nuo laiptų pati ir taip susižalojo. L. G. savo elgesį pateisindavo tuo, kad buvo girtas, pažadėdavo nesimušti. Liudytoja su J. I. susitikdavo pas motiną. Matydavo ant J. I. kūno sužalojimus. Prieš 5-6 metus sesuo turėjo gydytojų pažymą, kad sužalotas jos veidas, sulaužyti šonkauliai. 2006 metais L. G. ir J. I. gulėjo ligoninėje. J. I. pasakojo, kad L. G., mušdamas J. I. per galvą, susilaužė ranką, o J. I. ranka lūžo tada, kai L. G. ją nustūmė nuo laiptų. 2006 m. rugpjūčio 28 d., per motinos mirties metines, J. I. parodė savo sužalotą koją ir pasiskundė, kad ją L. G. nustūmė nuo laiptų. Koja buvo mėlyna. J. I. skundėsi, kad L. G. ją uždarydavo į nešildomą virtuvę ir išlaikydavo ten po savaitę laiko. L. G. kaimynai bijojo. 2007 m. sausio 12 d. liudytoja kalbėjo su J. I. telefonu. J. I. sakė, kad L. G. yra girtas. Liudytoja suprato, kad ir J. I. yra išgėrusi. J. I. sakėsi, kad susirado darbą, važiuos dirbti į Palangą. 2006 m. sausio 13 paskambino L. G. ir pranešė, kad J. I. mirė. Liudytoja įtarė, kad J. I. nužudė L. G.. Jis anksčiau norėjo parduoti J. I. butą ir Mažeikiuose savo vardu nupirkti kitą butą, prašė paskolinti tam 5000 litų, bet liudytoja jam neskolino. J. I. savo buto dokumentus atidavė savo broliui, bijojo, kad L. G. jos nenužudytų.

Liudytoja V. J. – kaltinamojo L. G. sesuo – parodė, kad ji tik iš pašalinių asmenų kalbų buvo girdėjusi, kad L. G. mušdavo savo sugyventinę J. I.. Apsilankymų pas brolį metu ji pastebėjo, kad brolis su sugyventine gyveno tvarkingai. Teko matyti J. I. ir sužalotą, tačiau pati J. I. nesiskųsdavo. Kai liudytoja perspėjo brolį, kad šis nesimuštų, jis paaiškino, kad J. I. nemuša, bet prisipažino, kad kartą ją pastūmė. L. G. išgerdavo retai, o J. I. dažnai.

Liudytoja S. D. T. parodė, kad kaimynas L. G. savo sugyventinę mušdavo dažnai. J. I. nužudymo dieną – 2007 m. sausio 13 d., apie 18 val., liudytoja girdėjo triukšmą namo bendro naudojimo koridoriuje. Bandė įžiūrėti kas dedasi koridoriuje pro savo durų stebėjimo akutę, bet koridoriuje buvo tamsu. Girdėjo koridoriuje piktą kaltinamojo balsą, jo šūkavimą ir J. I. dejones. Pašalinių, nepažįstamų žmonių balsų nesigirdėjo. Vėliau, nešdama savo kačiukui maistą, matė koridoriuje kraujo pėdsakus. Triukšmo metu eiti į koridorių liudytoja bijojo. Visi kaimynai L. G. bijojo. J. I. prieš mirtį ne kartą skundėsi, kad L. G. ją muša.

Liudytoja S. K. parodė, kad 2007 m. sausio 13 d., apie 9 val., buvo nuėjusi pas kaimynę J. I. atsigerti kavos. Namuose buvo ir L. G.. L. G. prekiaudavo namine degtine, tačiau tą rytą jie alkoholinių gėrimų negėrė, santykiai tarp sugyventinių tą rytą buvo geri, ant J. I. kūno sužalojimų nesimatė. Tą pačią dieną, apie 17-18 val., rūkydama namo antro aukšto koridoriuje, liudytoja susitiko pareinant iš lauko L. G., moterį vardu J. ir nepažįstamą vyriškį. Kai L. G. užlipo į trečią aukštą, liudytoja išgirdo garsų bildesį. Ji taip pat užlipo į trečią aukštą. L. G. pasakė, kad jo neįleidžia į butą. L. G. spardė duris. Kartu su L. G. buvo nepažįstamas vyras ir moteris vardu J.. Liudytoja nepastebėjo, ar L. G. buvo išgėręs. Po kurio laiko J. I. buto duris atidarė. Ant jos sužalojimų nesimatė. Liudytoja su kaltinamuoju įėjo į butą. Įėjęs į butą, L. G. J. I. ranka keletą kartų sudavė per petį, spyrė į koją, pasakė, kad uždarys J. I. į virtuvę. Ar J. I. buvo blaivi, liudytoja nepastebėjo. L. G. klausinėjo J. I., kur degtinė. Liudytoja matė, kad kaltinamasis surado plastikinį butelį degtinės. L. G. J. I. išvedė į koridorių ir nuvedė link namo gyventojų bendro naudojimo virtuvės. L. G. ten J. I. uždarydavo dažnai. Vesdamas keletą kartų J. I. sudavė, pastūmė. Liudytoja kaltinamąjį perspėjo, kad jis nesimuštų, o kaltinamasis liudytojai liepė eiti į namus. Liudytoja iš įvykio vietos pasišalino po to, kai išėjo J. ir nepažįstamas vyriškis. Parėjusi į savo butą, S. K. girdėjo bildėjimą. Tą patį vakarą, maždaug po pusantros valandos, atėjo L. G. sesuo V. J. ir pranešė, kad J. I. mirė.

Liudytojas E. K., pasivadinęs kaltinamojo ir J. I. šeimos draugu, parodė, kad pas šiuos asmenis lankydavosi dažnai. Muštynių tarp jų nepastebėjo, o barnių pasitaikydavo. Kai J. I. būdavo išgėrusi, kaltinamasis liepdavo jai eiti pagulėti į virtuvę. Kai kada J. I. pasipasakodavo, kad jos ir L. G. santykiai nėra geri, kad kaltinamasis ją muša, bet sužalojimų matyti neteko. 2007 m. sausio 13 d., apie 16 val., 16 val. 30 min., L. G. mopedu buvo atvažiavęs pas liudytoją į namus. L. G. jau buvo išgėręs. Namuose abu išgėrė pusantro butelio vyno. Iš liudytojo namų L. G. į namus išvyko apie 17 val.

Liudytoja A. B. parodė, kad J. I. butas yra virš jos buto. J. I. bute buvo pardavinėjama naminė degtinė, dažnai triukšmaujama. 2007 m. sausio 13 d., apie 16 - 17 val., J. I. bute buvo girdėti kaltinamojo šauksmas, bildėjimas, dejonės. Pagalbos šauksmų nesigirdėjo. Liudytoja pagalvojo, kad J. I. bute mušamasi. Po kurio laiko atėjo kaimynė ir pranešė, kad J. I. mirė.

Liudytoja V. R. parodė, kad 2007 m. sausio 13 d., po pietų, nuėjo pas kaimynę A. B. atsigerti arbatos. Bebūnant pas A. B., girdėjo bildesį virš A. B. buto. Tą pačią dieną sužinojo, kad mirė J. I..

Iš 2007 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (t. 1, b. l. 6-15), kad (duomenys neskelbtini) namas, kuriame buvo nužudyta J. I., yra trijų aukštų bendrabučio tipo statinys. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno J. I., yra namo trečiame aukšte. Buto apžiūros metu -19 valandą – J. I. lavonas rastas kambaryje. Jau tuo metu ant J. I. veido pastebėtos kraujosrūvos. Bute kraujo pėdsakų nepastebėta. Panašių į kraują pėdsakų rasta išėjus iš buto į bendro naudojimo koridorių. Kraujo pėdsakai pastebėti už trijų metrų šiaurės kryptimi nuo įėjimo į butą Nr. 22 (įėjimas į namą ir išėjimas iš namo yra rytinėje namo pusėje) per visą koridoriaus plotį (1 m 85 cm) 3, 4 metrų ilgyje. Kraujo dėmės ištryptos. Kraujo dėmių zonoje rasta pora moteriškų šlepečių. Liudytoja S. K. atpažino, kad tokiomis šlepetėmis J. I. mūvėjo 2007-01-13 (t. 1, b. l. 117-118). Ant koridoriaus grindų jokių smurto įrankių nerasta. Bendro naudojimo koridoriaus apšvietimas neveikė, apšvietimo prietaisuose elektros lempučių nebuvo (kaltinamasis apklausų metu parodė, kad koridoriaus apšvietimą, kai surado J. I., buvo įjungęs).

J. I. lavono tyrimo metu nustatyta (t. 1, b. l. 17-29), kad J. I. rankų plaštakos nedaug sukruvintos. Tai patvirtina, kad J. I. galėjo turėti kontaktą su namo bendro naudojimo koridoriaus grindimis, kur rasta kraujo. Lavono tyrimo metu nustatyta, kad J. I. mirė 2007 m. sausio 13 d., vakare, nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimais bei kitų vidaus organų sužalojimų, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui (1,5 litro kraujo pilvo ertmėje) ir trauminiam-hemoraginiam šokui. Ištyrus mirusiosios kūną, rasti šie sužalojimai: daugybinės poodines kraujosrūvos krūtinės ląstos srityje ir pilvo priekiniame paviršiuje, krūtinkaulio kūno, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI šonkaulių (IX,X šonkaulio dvigubi) ir kairės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI (VI,VII,VIII,IX šonkaulių dvigubi, o V šonkaulio trigubas) lūžiai, abiejų plaučių kraujosrūvos, daugybinis kepenų plyšimas ir kraujosrūvos, gaubtinės žarnos pasaito plyšimas ir kraujosrūva, kraujosrūvos skrandiniame gaubtinės žarnos raištyje ir skrandžio sienoje, kairiojo inksto plyšimas ir didelė užpilvaplėvinio tarpo kraujosrūva, daugybinės susiliejančios poodines minkštųjų audinių kraujosrūvos bei odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, abiejų smilkinių, ausų kaušelių, skruostų ir žandų, kairės akiduobės, nosies, abiejų lūpų ir smakro srityje, daugybinės kraujosrūvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose (septynios atskiros) bei kraujosrūvos liežuvio viršūnėje ir šaknyje, poodinės kraujosrūvos juosmens ir kryžkaulio srityje, dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, abiejų blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosrūvos. J. I. padarytų sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant atskirai, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, kepenų, gaubtinės žarnos pasaito ir kairiojo inksto plyšimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė daugybiniai galvos sužalojimai. Kitus sužalojimus teismo ekspertas priskyrė nežymiam sveikatos sutrikdymui. Rasti sužalojimai padaryti nedaug laiko prieš mirtį. Nustatyta, kad į žuvusiosios galvą teko ne mažiau kaip 15 smūgių, tiek pat – į krūtinės ląstą ir pilvą, į kitas kūno sritis (neskaičiuojant kojų) – ne mažiau kaip 3 smūgiai. Nustatyta, kad J. I. nesirgo ligomis, galėjusiomis turėti įtakos mirčiai.

Skuodo Greitosios medicinos pagalbos stoties pažyma patvirtina, kad iškvietimas pas J. I. užregistruotas 2007-01-13 17 val. 52 min. Iškvietimo priežąstis – moteris be sąmonės (t. 1, b. l. 63).

2007 m. sausio 17 d. kratos metu kaltinamojo ir J. I. bute (duomenys neskelbtini), kambaryje už lovos rasta beisbolo lazda, virtuvėje – medinis statybinis gulsčiukas, nulaužta medinė lazda (t. 1, b. l. 42-44).

2007-01-18 iš kaltinamojo buvo paimti batai, kuriais jis mūvėjo J. I. nužudymo dieną (t., b. l. 45). Juodos spalvos odiniai batai apžiūrėti (t. 1, b. l. 46-48). Apžiūrėtos ir įvykio vietoje – namo bendro naudojimo koridoriuje rastos J. I. šlepetės (t. 1, b. l. 49-51).

Ištyrus kratos metu bute paimtus daiktus, kaltinamojo batus, J. I. rūbus, kuriais ji vilkėjo mirties metu, ant ekspertams tirti pateiktų L. G. batų ( t. 1, b. l. 48) rasta purpurinių raudonos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su J. I. megztinio (t. 1, b. l. 20, 35-38) trikotažo pluoštais (t. 1, b. l. 69-74). Ant J. I. megztinio, palaidinės ir kelnių rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktų L. G. batų padų plastiku (t. 1, b. l. 72-74). Teisiamajame posėdyje specialistė Daina Vasiliauskienė ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. kovo 27 d. duotas išvadas patvirtino. Ji parodė, jog tyrimų pagrindu nustatyta, kad L. G. batų padų plastiko mikrodalelės ant J. I. rūbų atsirado smūgių batais metu.

Iš teismo medicinos eksperto 2007-05-03 papildomų išvadų matyti (t. 1, b. l. 81-83), kad daugelis J. I. krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų atsirado spardant kojomis, apautomis L. G. batais. Storosios žarnos pasaito žiedo formos sužalojimas – plyšimas ir kraujosrūva (t. 1, b. l. 28) padarytas buku ribotu paviršiumi skritulio pavidalo įrankiu, kuris pagal formą ir dydį atitinka beisbolos lazdos (kuokos) buožės galą (t. 1, b. l. 44, 86). Kairio skruosto ir smilkinio srities odos nubrozdinimai su stačiakampe apatine dalimi pagal formą ir dydį atitinka statybinio gulsčiuko plokštumos kampą, dvi juosmens ir kryžkaulio srities poodinės kraujosrūvos apytikriai atitinka gulsčiuko plokštumą, abiejų blauzdų skersų juostų pavidalo odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti statybinio gulsčiuko briauna. Kita dalis sužalojimų, kurie neatspindi žalojusių bukų daiktų savybių, galėjo būti padaryti kitais daiktais bei įrankiais. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus savo išvadas patvirtino.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. sausio 13 d., kaltinamajam L. G. išvažiuojant pas liudytoją E. K., J. I. sužalota nebuvo. Tai patvirtino ir liudytoja S. K.. Apie tai, kad J. I. yra be sąmonės, Greitosios medicinos pagalbos stotis pranešimą gavo tą pačią dieną, 17 val. 52 min. Remiantis liudytojo E. K. parodymais apie kaltinamojo išvykimo iš jo namų laiką, kaltinamojo parodymais apie sugrįžimą iš E. K. į namus laiką, L. G. į namus grįžo žymiai anksčiau, negu pranešimą apie J. I. gavo medicinos darbuotojai. Liudytojos A. B. ir V. R. triukšmą virš A. B. esančiame J. I. bute girdėjo maždaug apie 16 - 17 valandą. Liudytoja S. K. laiptinėje pareinantį L. G. sutiko apie 17 - 18 val. Liudytoja S. D. T. triukšmą bendro naudojimo koridoriuje išgirdo apie 18 val. Tikslus laikas, kada į namus 2007-01-13 sugrįžo kaltinamasis, kada J. I. bute ir bendro naudojimo koridoriuje pasigirdo triukšmas, nenustatytas, nes niekas iš apklaustų asmenų tuo metu į laikrodį nežiūrėjo. Realu, kad triukšmą sukėlė į namus sugrįžęs L. G., kai J. I., kuri tuo metu namuose buvo labai girta, jam neatidarė durų. Apie triukšmo pradžią ir jo priežąstį parodymus davė liudytoja S. K. Kito triukšmo, kurį kas nors būtų sukėlęs iki pareinant į namus L. G., niekas negirdėjo. Kaltinamasis paneigė S. K. parodymus, kad 2007-01-13 jis į namus grįžo su J. M. (t. 2, b. l. 136) ir kažkokiu vyriškiu. Liudytoja S.D.T. girdėjo ne tik bildėjimą, J. I. dejones, bet ir kaltinamojo balsą. Liudytojos A. B. ir V. R. girdėjo triukšmą, kuris prasidėjo J. I. bute. Apie tai, kad pirmus smūgius kaltinamasis J. I. sudavė J. I. bute, patvirtino liudytoja S. K.. Nėra pagrindo abejoti liudytojų S.D. T., A. B. parodymais, kad prieš triukšmui prasidedant, jo metu jos girdėjo kaltinamojo balsą (t. 1, b. l. 124-125, 126-127, 135-137). Liudytojos L. G. balsą girdėti galėjo, nes, kaip parodė liudytoja S. K., įėjęs į butą kaltinamasis reikalavo, kad J. I. pasakytų, kur yra degtinė. Kaltinamojo parodymais, jog jis, pasipiktinęs J. I. elgesiu, kad ji girta, pagalvojęs, kad ją ištiko epilepsijos priepolis, smūgius sudavė tik į sieną, duris, stalą, tikėti nėra pagrindo. Kaltinamasis tvirtino, kad jis ne kartą epilepsijos priepuolių ištiktai J. I. teikdavo pagalbą. Tačiau apie tokios pagalbos teikimą kaltinamasis nieko nebeužsiminė, kai J. I. gulėjo koridoriuje 2007-01-13. Pagalbos kaltinamasis neteikė todėl, kad suprato priežąstį, dėl kurios J. I. gulėjo ant grindų, suprato, kad to priežąstis yra jo prieš ją pavartotas fizinis smurtas, o ne priepuolis. Ne apie priepuolį buvo pranešta ir Greitajai medicinos pagalbai. Nekelia abejonių liudytojų parodymai, kad kaltinamasis J. I. mušdavo dažnai. Žuvusiosios nusiskundimą liudytojams, kad L. G. ją mušė taip, kad lūžo jo ranka, o ją pačią pastūmė nuo laiptų ir taip sužalojo jai ranką, iš dalies patvirtina ligoninės informacija (t. 1, b. l. 53). Įvykio vietos apžiūra labai paviršutiniška, bet ir nustatyti duomenys patvirtina, kad J. I. kaltinamasis mušė ir koridoriuje. Mušimas koridoriuje duoda pagrindą tvirtinti, kad smurtautojas nebijojo ir nesisaugojo, kad kas nors smurto aktą pamatys. Kaimynų kaltinamasis L. G. nebijojo ir nesisaugojo. Tai jo bijojo kaimynai. Jis drausdavo kaimynams išleisti J. I. iš bendro naudojimo virtuvės, kai ją ten uždarydavo, kaimynai bijojo pasiskųsti dėl J. I. bute keliamo triukšmo. Kaimynės bijojo išeiti į koridorių ir tada, kai bildėjimo metu girdėjo kaltinamojo balsą, žuvusiosios dejones, o liudytoja S. K. ne iš karto ryžosi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-108). Nei įvykio vietos apžiūros metu, nei vėliau per visą bylos tyrimo eigą nenustatyta, kad iš nužudytosios buto būtų dingęs koks nors turtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad žuvusiąją nužudė nenustatyti asmenys apiplėšimo tikslu, kad tuo tikslu J. I. buvo užpulta savo bute, bendro naudojimo koridoriuje.

Liudytoja S. K. parodė, kad po to, kai kaltinamasis J. I. sudavė bute, jis pasakė uždarysiąs J. I. į virtuvę. Kai S. K. perspėjo kaltinamąjį, kad šis nesimuštų, o po to nuėjo į savo butą, tai išeidama iš koridoriaus matė, kad kaltinamasis J. I. pastumdamas lydėjo iki bendro naudojimo virtuvės. Įvykio vietos apžiūros duomenimis, kraujo pėdsakai kaip tik ir rasti pakeliui nuo J. I. buto iki bendro naudojimo virtuvės.

Byloje yra duomenų, kad L. G. prekiavo namine degtine (t. 1, b. l. 92, 93). To neneigia nė jis pats. Tačiau manyti, kad degtinės pirkėjai, dėl kažkokių priežąsčių galėjo suduoti daugybę smūgių žuvusiajai ir siekti jos mirties, nėra jokio pagrindo. Net pasikėsinimų, kad kas nors kėsintųsi sužaloti L. G. ar J. I. dėl naminės degtinės pardavimo ar nepardavimo, nėra buvę užfiksuota. Jei J. I. būtų sužaloję kiti asmenys (tokią versiją teismui buvo bandyta pateikti), kaltinamasis apie užpuolimą, sužalojimą būtų pranešęs policijai ar ėmesis kitų priemonių kaltininkams nustatyti. Nėra pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto D.Vitkaus išvadomis, kad dalis nustatytų J. I. sužalojimų buvo padaryti gulsčiuku, beisbolo lazda (kuoka). Šie specifiniai pagal paskirtį daiktai buvo padėti tik kaltinamajam žinomose vietose, todėl bet koks pašalinis asmuo ruošdamasis užpuolimui jais pasinaudoti negalėjo.

Jei J. I. rubų pluošto atsiradimą ant kaltinamojo rūbų ar batų dar galima pateisinti tuo, kad jis kartu su žuvusiąja gyveno, jų rūbai turėjo tarpusavio kontaktą iki J. I. žūties, paskutinį kartą kaltinamasis padėjo medikams, kaip pats aiškina, J. I. iš koridoriaus įnešti į butą, tai nėra kuo paneigti specialisto D.Vitkaus ir specialistės D.Vasiliauskienės išvadų, kad kaltinamojo batų pado mikrodalelės ant žuvusiosios rūbų atsirado tada, kai šiais batais žuvusioji buvo spardoma, nes pado plastiko mikrodalelės nuo bato pado atsidalijo smūgio poveikio metu. Specialistė D.Vasiliauskienė parodė, kad batų padų mikrodalelės galėjo likti ir tuo atveju, jei ant žuvusiosios buvo užšokta (taip galėjo būti sulaužyti šonkauliai). Kad kaltinamojo batais J. I. žalojimo metu mūvėjo ne kaltinamasis, o kas nors kitas, nenustatyta.

Tai, kad žuvusiajai J. I. buvo suduoti ne mažiau kaip 33 smūgiai, iš jų apie 30 smūgių į gyvybiškai svarbias kūno dalis, jose esančius vidaus organus (galvą, krūtinę, pilvą), patvirtina faktą, kad mušant J. I. nebuvo skubintasi pasitraukti nepastebėtam iš įvykio vietos, tai nebuvo staigus užpuolimas siekiant nežymiai sužaloti ar įveikti nukentėjusiosios fizinį pasipriešinimą, tai buvo metodinis, nuoseklus mušimas, siekiant sukelti didelį fizinį skausmą. Tai patvirtina didelis apylygis smūgių, nukreiptų į aukos galvą, krūtinę, pilvą, skaičius, daugybinis kraujosrūvų, nubrozdinimų skaičius, daugybiniai šonkaulių lūžimai (kai kur dvigubi, trigubi lūžiai), daugybinis kepenų plyšimas, gaubtinės žarnos pasaito plyšimas, kairiojo inksto plyšimas. J. I. dėl didelio girtumo (jos kraujuje rasta 4,34 promilės etilo alkoholio) pasipriešinti negalėjo. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina (t. 1, b. l. 88), jog nėra požymių, kad dėl galvos traumos J. I. prarado sąmonę. Specialisto nuomone, mušama J. I. turėjo justi didelį skausmą. Sunkus nukentėjusiosios girtumas skausmą mažino, bet jo visiškai nenuslopino. Kolegijos nuomone, ilgai trukęs, panaudojant įvairias priemones mušimo būdas, sunkūs vidaus organų sužalojimai, didelis smūgių skaičius į galvą ir visuomoje į visą kūną patvirtina siekimą sukelti aukai kuo didesnį skausmą negalvojant, ar girtumas bent kiek nors sumažins mušamosios kančias. J. I. dejones girdėjo ne tik liudytoja S.D. T., bet ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis parodė, kad greitoji medicinos pagalba atvyko negreit. Iki ji atvyko, J. I. vis dar buvo gyva. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad J. I. buvo nužudyta itin žiauriai ir kaltinamasis, mušdamas J. I., savo žiaurumą suvokė.

Įvykio vietos apžiūra, specialistų išvados, nusikaltimo įrankiai, liudytojų, iš dalies ir kai kurie pačio L. G. parodymai, neigiantys akivaizdžius faktus, kiti nuosprendyje aptarti įrodymai duoda pagrindą tvirtinti, kad niekas kitas, o tik L. G. tyčia itin žiauriai nužudė J. I., kad tai jis 2007 m. sausio 13 d., apie 17 val., bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia spyrė koja apautu batu ne mažiau kaip tris kartus J. I. į kojas ir ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė jai į kairįjį petį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje ir J. I. bute kojos spyriais, kitais kietais bukais daiktais tyčia sudavė J. I. ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, ne mažiau kaip 15 smūgių į krūtinės ląstą ir pilvą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajai padarė daugybines poodines kraujosrūvas krūtinės ląstos srityje ir pilvo priekiniame paviršiuje, krūtinkaulio kūno, dešinės pusės ir kairės pusės šonkaulių lūžius, abiejų plaučių kraujosrūvas, daugybinius kepenų plyšimus ir kraujosrūvas, gaubtinės žarnos pasaito plyšimą ir kraujosrūvą, kraujosrūvas skrandiniame gaubtinės žarnos raištyje ir skrandžio sienoje, kairiojo inksto plyšimą ir didelę užpilvaplėvinio tarpo kraujosrūvą, daugybines susiliejančias poodines minkštųjų audinių kraujosrūvas bei odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, abiejų smilkinių, ausų kaušelių, skruostų ir žandų, kairės akiduobės, nosies, abiejų lūpų ir smakro srityje, daugybines kraujosrūvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, kraujosrūvas liežuvio viršūnėje ir šaknyje, poodines kraujosrūvas juosmens ir kryžkaulio srityje, dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, abiejų blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimus ir poodines kraujosrūvas.

Kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamasis suprato itin žiaurų savo veiksmų ypatumą, tačiau byloje esamų įrodymų nepakanka patvirtinti tam, kad kaltinamasis, elgdamasis itin žiauriai, norėjo atimti J. I. gyvybę. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis 2007-01-13 pasigedo naminės degtinės, įtarė, kad degtinę išgėrė J. I., yra duomenų, kad kaltinamasis dėjo kai kurių pastangų, kad galima būtų parduoti J. I. butą ir gautas už butą lėšas panaudoti kito buto pirkimui savo vardu, tačiau, kolegijos nuomone, šių duomenų nepakanka patvirtinti, kad kaltinamasis dėl to turėjo tikslą J. I. nužudyti. Laikoma įrodytu, jog L. G. suprato, kad savo veika kėsinasi į J. I. gyvybę, numatė, kad savo veiksmais jai gyvybę gali atimti, ir, nors jos gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamojo L. G. veika dėl tyčinio J. I. nužudymo kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes šio įstatymo redakcija numato švelnesnę laisvės atėmimo bausmę negu vėliau – 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 patvirtinta nauja BK 129 straipsnio redakcija (BK 3 str. 2 d.). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis be kokių nors rimtų, svarbių motyvų netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Nors žuvusioji J. I. dėl smurto prieš ją į teisėsaugos institucijas niekada nesikreipė, byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis J. I. mušė ne tik jos mirties dieną, bet ir anksčiau. 2006-08-18 policija L. G. buvo įspėjusi už viešosios rimties trikdymą, jam buvo taikytos administracinio poveikio priemonės ir už kitus administracinės teisės pažeidimus, anksčiau buvo teistas, bet teistumai išnykę (t. 2, b. l. 18-20, 23-27, 29-30). Nors kaltinamasis priklausomybę nuo alkoholio neigia, tačiau byloje yra duomenų, kurie tvirtina priešingai (t. 2, b. l. 37). Per laikotarpį nuo 1994 metų iki suėmimo kaltinamasis legaliai ir visuomenei naudingą darbą dirbo neilgai (t.2, b. l. 48), prekiaudavo namine degtine (t. 1, b. l. 92, 93).

L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. G. kaltinamas, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai abejonių nekeliančiais įrodymais nepatvirtinta. L. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pas liudytoją E. K. gėrė vyno (tą liudytojas E. K. patvirtino), tačiau teisiamajame posėdyje šią aplinkybę kaltinamasis paneigė. Vien liudytojo E. K. patvirtinto vyno gėrimo fakto nepakanka, kad apkaltinti kaltinamąjį buvus apsvaigusiu nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu. To nepakanka ir tam, kad neabejotinai teigti, jog ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis J. I. mušdavo tik būdamas girtas. Todėl kaltinimo dalis, kad L. G. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš kaltinimų visumos šalinama, laikoma, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šioje baudžiamojoje byloje žuvusiosios J. I. duktė A. B. pareiškė ieškinį dėl 2795 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 98-99). Turtinė žala, susijusi su J. I. laidojimo išlaidų atlyginimu, yra įrodyta dokumentais (t. 1, b. l. 100, 101,103), todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama visiškai. Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo mažinama. Nukentėjusioji A. B. ir žuvusioji J. I., kaip rašoma ieškininiame pareiškime, buvo artimi žmonės, bet, kaip nustatyta bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, artimų, nuolatinių ryšių tarpusavyje nepalaikė. Nukentėjusiąją užaugino senelė, o ištekėjusi (t. 1, b. l. 103) ji su motina susitikdavo retai (kas patvirtinama ir ieškininiame pareiškime), tada, kai atvykdavo aplankyti senelės. Paskutinį kartą su gyva motina matėsi 2006 metų rugpjūčio mėnesį, per senelės mirties metines (t. 2, b. l. 114-115, 147). Nukentėjusiajai buvo žinoma apie tai, kad motina, gyvendama su kaltinamuoju, patirdavo nuolatinį smurtą, bet nukentėjusioji nebandė savo motinai padėti, pasirūpinti, kad motinos gyvenimą kaip nors palengvinti. Tuo rūpinosi tik motinos sesuo, brolis. Nuolatinių ryšių su motina nepalaikymas negalėjo sukelti kokių nors nukentėjusiosios dvasinių sukrėtimų, pažeminimą, emocinę depresiją, kokius tai nepatogumus. Rūpinimasis motinos palaidojimu ir su tuo susiję rūpesčiai nepriskirtini prie Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje numatytų pagrindų neturtinei žalai atlyginti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Jokio turto, į kurį būtų buvę galima apriboti nuosavybės teises, kaltinamasis neturi.

Daiktiniai įrodymai – beisbolo lazda, statybinis gulsčiukas, L. G. batai, J. I. šlepetės, kelnės, megztinis, marškiniai, perduoti teismui su baudžiamąja byla (t. 2, b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Ryšium su tuo, kad atvykusiems į teisiamąjį posėdį liudytojams A. S., V.A. D., nukentėjusiajai A. B., specialistei D.S.Vasiliauskienei buvo apmokėtos kelionės išlaidos, byloje atsirado 511 Lt 52 ct proceso išlaidų, kurios priteistinos iš kaltinamojo L. G. (BPK 103 str. 1 p. , 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir paskirti jam dvylika (12) metų šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti L. G. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. (BK 66 str.).

Kol nuosprendis įsiteisės, L. G. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš L. G. A. B. du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis (2795) litus J. I. laidojimo išlaidų ir dešimt tūkstančių (10000) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – beisbolo lazdą, statybinį gulsčiuką, L. G. batus, J. I. šlepetes, kelnes, megztinį, marškinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Priteisti iš L. G. į valstybės pajamas 511 Lt 52 ct proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.