Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-23 · Byla Nr. TS-88-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
TS-88-990/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nuteistasis
Š. V.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 59-172 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau- Komisija) 2017 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 59-172 netaikyti Š. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad Š. V. 2016 m. birželio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia 2016 m. birželio 7 d., pabaiga- 2018 m. birželio 7 d. 1/3 paskirtos bausmės Š. V. atliko 2017 m. vasario 7 d. Neatliktos bausmės dalis- aštuoni mėnesiai dvi dienos. Š. V. buvo pristatomas pirmą kartą. Š. V. anksčiau teistas aštuonis kartus. Š. V. du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas Š. V. pažeidė, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas Š. V. pažeidė, du kartus buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos. Pirmą kartą Š. V. nuteistas būdamas penkiolikos metų. Įvykdytiems nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Nusikaltimai sunkėja. Š. V. pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus. Š. V. pripažįsta, kad ankstesnį nusikalstamumą lėmė alkoholio vartojimas. Nusikaltimą Š. V. įvykdė vienas. Š. V. neigia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Š. V. atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos, pasirenka, su kuo bendrauti. Š. V. teigia, kad nėra bandęs vartoti psichotropinių medžiagų. Duomenų apie Š. V. psichotropinių medžiagų vartojimą Vilniaus pataisos namuose neužfiksuota. Š. V. pripažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodo, kad alkoholį vartojo saikingai, dažnai. Būdamas laisvėje Š. V. siekė pagalbos, kelis kartus yra bandęs „koduotis“ nuo alkoholio. Motyvaciją gydymuisi nuo priklausomybės Š. V. atrado atlikęs nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs. Pasak Š. V., iki nusikaltimo alkoholio jis nevartojo apie du metus. Alkoholio vartojimo žalą Š. V. paaiškina per poveikį aplinkiniams ir sau. Bausmės atlikimo metu Š. V. dalyvavo ir 2017 m. gegužės 15 d. baigė PRG (priklausomybių reabilitacijos grupės) programą, ateityje neatmeta galimybės „koduotis“. Šis būdas Š. V. suteikia daugiau pasitikėjimo dėl nevartojimo. Tarpasmeniniai Š. V. įgūdžiai yra tinkami, jis geba megzti ir palaikyti santykius. Bendravimo metu Š. V. rečiau palaiko akių kontaktą, tačiau emocionaliai atsiskleidžia. Kartais Š. V. gali atrodyti nelinkęs megzti pokalbio, vengti. Š. V. geba palaikyti kontaktą, laikytis socialiai priimtinų bendravimo normų, tačiau siekdamas tikslo bando kontroliuoti pokalbį. Š. V. yra būdingas impulsyvumas, galimai dėl savitvardos trūkumo būnant apsvaigus pasireiškia agresyvus Š. V. elgesys. Š. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo smurtą. Š. V. teigimu būnant blaivam yra lengviau išlaikyti savitvardą. Š. V. sudėtinga nurodyti savo impulsyvumo priežastis. Galimai būdamas apsvaigęs Š. V. teikia pirmumą veiksmui, o ne planavimui, todėl veikia labiau pagautas užplūstančio impulso. Konfliktinėse situacijose Š. V. stengiasi atsitraukti, naudoti vengimo, pasitraukimo būdus. Analizuodamas problemines sritis Š. V. yra linkęs vadovautis savo požiūrių, įsitikinimais. Š. V. pajėgus suprasti kitų požiūrį, įsijausti į artimųjų padėtį, jaučia gėdą, kaltę dėl sunkumų, kuriuos suteikė savo seserims. Š. V. ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, išvažiavimą į užsienį (iki bausmės atlikimo Š. V. gyveno Anglijoje). Analizuodamas problemines sritis Š. V. sugeba išskirti pagrindines problemas, tačiau stokoja kai kurioms situacijomis konkrečių veiksmų. Š. V. labiau būdingas konkretus mąstymas, vertindamas įvairias situacijas jis nėra linkęs koreguoti nuomonės. Kriminalinį elgesį, diskriminacinių nuostatų Š. V. neišreiškia. Atlikdamas bausmę Š. V. neturėjo nuobaudų, palankiai vertina priežiūrą ir šiuo metu yra linkęs bendradarbiauti su personalu. Š. V. supranta poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes, tačiau iš dalies minimizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei. Vilniaus pataisos namuose bausmę Š. V. atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Š. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Bausmę Š. V. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Š. V. nuo 2017 m. birželio 22 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, Š. V. dirba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre pagalbiniu darbininku. Š. V. dalyvavo tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo priemonių bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Š. V. dalyvavo IV etapų Vilniaus pataisos namų reabilitacijos programoje ir užbaigė III etapą „Pagrindinę priklausomybių terapiją“. 2017 m. liepos 15 d. Š. V. atliko gerbūvio darbus- tvarkė perimetrą. Š. V. iki suėmimo nedirbo. Paleistas iš laisvės atėmimo Š. V. darbo ieškosis per darbo biržą. Apie savo mokslo istoriją Š. V. pasakojo, kad jis Kauno nepilnamečių pataisos kolonijoje baigė šešias klases. Šiais metais Vilniaus mokymo centre Š. V. pradėjo mokytis septintoje klasėje. Š. V. teigia, kad turi apdailininko ir elektromechaniko specialybę, tačiau patvirtinančių dokumentų nėra. Apie darbą Š. V. pasakojo, kad būdamas laisvėje dirbo Šilutėje apdailininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau lentpjūvėje staliumi ir Tauragėje vidaus apdailos prekių parduotuvėje, dar vėliau dirbo sezoninius darbus Anglijoje. Visą laiką Š. V. buvo dirbantis. Šiuo metu Š. V. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Pataisos namuose Š. V. dirba, gauna atlyginimą. 2017 m. liepos 20 d. pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų nurodoma, kad Š. V. šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 597,29 eurų, išieškota 2,60 eurų. Š. V. nesusituokęs, turi tris seseris ir du brolius, tėvai mirę. Socialinius ryšius Š. V. palaiko su seserimis ir broliais bendraudamas telefonu ir laiškais. Pasimatymuose Š. V. nelankomas. Šiuo metu Š. V. yra vienišas, vaikų neturi. Prieš suėmimą Š. V. gyveno su sugyventine, tačiau įvykdžius nusikaltimą prieš ją ryšiai nutrūko. Iki suėmimo Š. V. gyveno Šilutėje, Cintjoniškių g. 22-7, po paleidimo jis planuoja sugrįžti gyventi tuo pačiu adresu. Gautas teigiamas atsakymas dėl gyvenamosios vietos patikslinimo. Atlikus Š. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad Š. V. priklauso vidutinei rizikos grupei- 86 balai, iš jų 50 balų yra statiniai, 36 balai- dinaminiai. Komisija atsižvelgė į Š. V. pakankamai aukštą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 86 balus, į tai, kad Š. V. du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, jam du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, teistumų skaičių, nusikaltimams būdingą modelį, sunkėjančius nusikaltimus, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje- ankstesnį nusikalstamumą lėmė alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis- priklausomybę alkoholiui, mąstymą ir elgesį- Š. V. yra būdingas impulsyvumas, galimai dėl savitvardos trūkumo būnant apsvaigus, pasireiškia agresyvus elgesys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio Š. V. panaudojo smurtą, išsilavinimo trūkumą, pataisos namuose mokosi tik septintoje klasėje, tik pradėtą dengti ieškinį, silpnus socialinius ryšius laisvėje, į savivokos stoką ir padarė išvadą, jog Š. V. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Š. V. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimo, prašydamas pastarąjį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde Š. V. nurodė, kad bausmės atlikimo metu jam buvo taikytas socialinės reabilitacijos priemonės pagal OAsys metodiką, jis lankė reabilitacinę grupę, mokėsi Vilniaus vidurinėje mokykloje, jam suteikta teisė išvykti be sargybos bei palydos, jis dirba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre pagalbiniu darbininku. Š. V. nurodo, kad išėjęs į laisvę jis laikytųsi jam skirtų įpareigojimų, prieš paskutinį nusikaltimą jis buvo teistas tik 2007 metais. Š. V. mano, kad jis sugebėtų gyventi taip, kad nepakliūtų į pataisos įstaigą. Š. V. nurodo, kad jis rodo iniciatyvas, dirba, dengia ieškinį, ir prašo taikyti lygtinį paleidimą ankščiau laiko, nes per bausmės atlikimo laikotarpį jis suprato, kokį nusikaltimą jis padarė, ir stengsis laisvėje nedaryti jokių naujų nusikaltimų bei vykdys teismo skirtus įpareigojimus. Š. V. prašo suteikti jam galimybę adaptuotis visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš Komisijos nutarimo turinio labai aiškiai matyti, kokiais argumentais remdamasi ji nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo Š. V.: komisija atsižvelgė į tai, kad Š. V. turi pakankamai aukštą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 86 balus, į tai, kad jis du kartus buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas, į tai, kad Š. V. du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, jis teistas aštuonis kartus, turi nusikaltimams būdingą modelį, daromi nusikaltimai sunkėja, netinkamą gyvenimo stilių bei draugus laisvėje. Taip pat buvo atsižvelgta į Š. V. būdingą impulsyvumą, dėl savitvardos trūkumo būnant apsvaigus pasireiškiantį agresyvų elgesį. Tuo pačiu nutarime akcentuota ir tai, kad Š. V. trūksta išsilavinimo- pataisos namuose jis mokosi tik septintoje klasėje, jis maža dalimi pradėjęs dengti civilinį ieškinį, turi silpnus socialinius ryšius laisvėje, jam trūksta savivokos.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Š. V. asmenybės vertinimui ir lygtinio paleidimo galimybės svarstymui reikšmingas ir faktas, kad Š. V. nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, Š. V. iš viso yra teistas aštuonis kartus, dalis jo daromų nusikaltimų yra analogiškos nusikalstamos veikos. Ankstesni Š. V. teistumai neišnyko dėl sistemingai darytų naujų nusikalstamų veikų. Š. V. praeities teistumai neabejotinai yra reikšmingi jo asmenybės pavojingumo vertinimui. Pažymėtina, kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš šeimos narį praėjus nedideliems laiko tarpams. Š. V. du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, du kartus taikyta amnestija, tačiau Š. V. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir buvo linkęs sistemingai kartoti nusikaltimams būdingą elgesį (modelį), kurį nulėmė alkoholio vartojimas bei priklausomybė alkoholiui. Šie faktai rodo, kad Š. V. jau ne kartą nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, savo elgesio būdamas laisvėje teigiama linkme nekoregavo. Š. V. atlikdamas bausmę privalo itin preciziškai laikytis pataisos namuose jo elgesiui keliamų reikalavimų, kad jo elgesys ir asmenybės pokyčiai pataisos namuose vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog jis pasimokė ir po eilinio paleidimo lygtinai vėl nepasirinks teisei priešingo elgesio. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Š. V. praeityje būdamas laisvėje ne kartą nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Taigi teismas negali konstatuoti, kad Š. V. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nors ir nesunkūs, tačiau smurtinio pobūdžio, padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei smurtaujant prieš savo šeimos narį. Spręsdamas Š. V. lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas pažymi, kad komisija pateikė rekomendacijas tiek pataisos įstaigai, tiek Š. V. dėl jo reabilitacijos ir elgesio rizikos mažinimo- lankyti AA grupės užsėmimus, konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl Š. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Įvertinus minėtas aplinkybes teismas sutinka su komisijos išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir Š. V. toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 59-172 netaikyti Š. V. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, be to nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nenusikals, yra pagrįsta, todėl Š. V. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

netenkinti nuteistojo Š. V. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 59-172 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam Š. V..

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas