Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos), E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2013-12-23, 21.54 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį MB E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 106, 231.1, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismas savo nutarimą grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, E. K. paaiškinimu, liudytojo paaiškinimu, nukentėjusiojo paaiškinimu.

Institucijos skunde teigiama, kad ATPK 30¹ str. taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan. teismui leidžia daryti išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar visai jos neskyrus. Pažymima, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, o LVAT praktikoje yra pabrėžta, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkertą kelią šio straipsnio taikymui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog visuose teismo sprendimuose, kuriuose buvo konstatuota, jog paskirta nuobauda per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl E. K. kaltės padarius LR ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. E. K. ginčija padaręs LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, o Institucija nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu.

Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. E. K. pažeidė KET 231.1, 234 punktų reikalavimus, t.y. įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka ir jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. E. K. šių KET reikalavimų nesilaikė, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu, padarius LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Su šiuo teiginiu aukštesnysis teismas nesutinka ir konstatuoja, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išsamiai ir pagrįstai pripažinta, kad E. K. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos padarytas esant jo tiesioginei tyčiai. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Kaip matyti iš paties E. K. parodymų teisminio nagrinėjimo metu, jis statydamas automobilį galimai priekiniu buferiu kliudė automobilio Peugeot priekinį buferį. Su pusbroliu H. K. apžiūrėjo apgadintą automobilį ir nustatę, kad žala yra per menka, bei nesugebėdami rasti automobilio savininko, nusprendė nekviesti policijos pareigūnų. Jis kitą dieną vakare surado nukentėjusįjį ir sumokėjo jam už buferio apgadinimą ir už padarytą moralinę žalą. Taigi, jis žinodamas ir suvokdamas, jog apgadino svetimą automobilį, neiškvietęs policijos pareigūnų pasišalino iš eismo įvykio vietos. Skundo argumentas, kad jis pasišalindamas iš įvykio vietos nesuprato savo veiksmų neteisėtumo, nes nematė ir nenustatė sukeltos turtinės žalos nukentėjusiojo transporto priemonei yra atmestinas kaip nepagrįstas. Paties E. K. veiksmai paneigia šį argumentą, nes jis pats nurodo, kad kitą dieną surado nukentėjusįjį ir sumokėjo jam už buferio apgadinimą. Darytina išvada, jog jis suprato, kad padarė nukentėjusiajam turtinės žalos apgadindamas R. B. automobilį.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog E. K. savo noru atlygino nuostolį (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek pažeidėjas E. K., tiek nukentėjusysis R. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad žalą dėl automobilio apgadinimo ir moralinę žalą atlygino. Todėl konstatuoja, kad E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Apeliantas E. K. skunde prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatė, kad E. K. neprisipažino. Aukštesnysis teismas sutinka su šia išvada, nes iš teisminio nagrinėjimo duotų jo parodymų ir apeliacinio skundo matyti, kad jis nepripažįsta, jog padarė ATPK 130 str. 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, kad pripažinti lengvinančia aplinkybe, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis – nepakanka vien tos aplinkybės, jog apeliantas prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, nes turi būti visos nurodytos aplinkybės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Apelianto E. K. skundo argumentas, kad apylinkės teismas pats sau prieštarauja skirdamas nuobaudą susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra nepagrįstas. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta, todėl teismas nutarė, skirti ženkliai mažesnę nuobaudą – vietoj sankcijoje nurodytos nuobaudos (nuo 3 iki 5 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) – atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

Pateiktame apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pažeidėjui paskirta administracine nuobauda. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai E. K. taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir dėl to pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė jam per švelnią nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė administracinių teisės pažeidimo kodekso reikalavimų skirti nuobaudą pažeidėjui už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas nagrinėdamas bylą nustatė vieną pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidėjas turi galiojančių nuobaudų, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vien tai ir tos aplinkybės, jog pažeidėjo padaryta žala galimai nėra didelė ir kad E. K. žalą atlygino, dirba, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. skirti švelnesnę nei minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad E. K. pažeidimo metu turėjo galiojančių nuobaudų, iš karto po įvykio nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalinti pažeidimu padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. yra vienas grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių didelę grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, todėl atvejai, kai už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LVAT nutartis Nr. N63-681/2010). Tokių aplinkybių šioje byloje nekonstatuota, todėl E. K. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, pagrindo nebuvo. Įvertinus įvykio aplinkybes bei apylinkės teismo nutarime išdėstytus motyvus dėl nuobaudų skyrimo, nurodytos aplinkybės gali būti tik pagrindu skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą pakeisti: E. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas, paskirtas už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., subendrinti ir E. K. paskirti galutinę nuobaudą – 3200Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.