- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- N-62-206-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutarimu S. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 100 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Teismas konstatavo, kad S. J., vairuodamas automobilį „VW Golf“ ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį „Mercedes Benz“, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė minėtą automobilį, abi transporto priemones apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas nurodė, kad S. J. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga: adminitracinio teisės pažeidimo protokolu, iš dalies pažeidėjo paaiškinimu, Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžaga. Pats S. J. pripažino, kad kitą automobilį kliudė, todėl eismo įvykis buvo ir iš įvykio vietos savavališkai pasišalinti teisės neturėjo. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas prisipažįsta dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti ją teisme. Apelianto teigimu, nebuvo objektyviai nustatyta, ar buvo padaryti pažeidimai automobiliams, teismui patiekti liudytojo parodymai yra melagingi. Asmuo nurodo, kad važiuodamas atgal prisilietė prie automobilio „Mercedes Benz“, nuvažiavo apžiūrėjęs ir manydamas, kad nepadarė jokių techninių pažeidimų, ant jo automobilio jokių apgadinimų neliko. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad automobilių techninė apžiūra atlikta praėjus dviems mėnesiams po įvykio, todėl abejojama užfiksuotais automobilio pažeidimais, jų atsiradimo priežastimi, mat pirštu patrynus tariamą pažeidimo vietą, pažeidimai nusivalo. Dėl šio įvykio apelianto kaltė grindžiama liudytojo parodymais, kuriuose jis teigė po susidūrimo jis bendravo su automobilio vairuotoju dėl apgadinto automobilio, tačiau šis eismo įvykio vietoje nepasiliko. Kyla prieštaravimų, nes apeliantas su jokiu asmeniu nebendravo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teismas rėmėsi objektūviais ir nekėlusiais abejonių įrodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padaryto teisės pažeidimo buvo surašytas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. S. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jis gal ir kliudė kitą automobilį, bet nebuvo jokių įbrėžimų, nepagrįstas ir todėl atmestinas, nes asmuo kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad jokia žala nebuvo padaryta, taip pat kad kliudė kitą automobilį, todėl galima daryti išvadą, kad asmuo pripažino eismo įvykį ir neturėjo iš jo vietos savavališkai pasišalinti (b. l. 25). Iš pareigūnės S. K.-K. tarnybinio pranešimo (b. l. 21) yra aišku, kad buvo apžiūrėti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, jų apgadinimai akivaizdūs, sustačius automobilius apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka. Teismas neturi pagrindo atmesti šio tarnybinio pranešimo kaip įrodymo, jame užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 3, 4, 5, 16-19). Taigi byloje įrodyta, kad S. J. vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Esminių procesinių teisės pažeidimų teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas S. J. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o S. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.