Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2250-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
1-2250-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06998-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Saulius Lauraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2250-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06998-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Indrei Venckūnienei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajam S. M. (S. M.), jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,nukentėjusiajam S. S. (S. S.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2019 m. vasario 18 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su S. S. metu, rankoje laikydamas žirkles, rankomis stipriai pastūmė S. S., dėl ko jis nukrito ant taburetės, taburetei sulūžus nukrito ant žemės. Tokiais savo veiksmais S. M. sukėlė nukentėjusiajam S. S. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. M. parodė, kad nieko neprisimena, nes buvo išgėręs, įvykio dieną gėrė vyną ir degtinę. Prisimena tik tai, kad sėdėjo su nukentėjusiuoju virtuvėje, taip pat prisimena, kaip atėjo pareigūnai ir jį išvežė. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. M. parodė, kad 2019 m. vasario 18 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Nepamena, kad tarp jo ir S. S. įvyko žodinis konfliktas, nes buvo girtas. Neneigia, kad galėjo pastumti S. S., tačiau dėl kokios priežasties, nepamena. Ar turėjo rankoje žirkles ir kokiu tikslu, taip pat nepamena. Ar S. S. buvo girtas, nepamena. Pamena, kad į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę. Tarp jo ir S. S. būna konfliktai, tačiau nedažnai, jiedu pykstasi dėl pinigų, nes S. S. reikalauja pinigų už butą, o jis (S. M.) išlaiko namiškius maistu (b. l. 70).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. S. parodė, kad buvo virtuvėje, o kaltinamasis S. M. prie plytelės, ten stovėjo taburetė, ėjo prie durų, S. M. užšoko ant jo iš už nugaros, rankomis jį (S. S.) pastūmė ir jis (S. S.) parkrito ant taburetės, ji sulūžo. Pastebėjo, kad S. M. rankoje yra žirklės, pradėjo šauktis pagalbos, laikė kaltinamojo ranką, kurioje buvo žirklės. Tada jo (S. S.) sūnus pribėgo ir juos išskyrė, daugiau muštynių nebuvo. Kai su kaltinamuoju gulėjo ant grindų sūnus atėmė iš S. M. žirkles ir iškvietė policiją. Įvykio metu susitrenkė šoną, skaudėjo apie savaitę laiko, vėliau skausmas praėjo. S. M. visada kabinėjasi, kai būna girtas, įvykio metu kaltinamasis taip pat buvo girtas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad gyvena kartu su sutuoktine, su jais taip pat gyvena jų sūnus A. S. (A. S.) ir sutuoktinės sūnus S. M.. 2019 m. vasario 18 d., apie 16.30 val., pavalgęs nešė lėkštę atgal į virtuvę ir pamatė, kad S. M. ateina į virtuvę rankoje laikydamas žirkles. S. M. buvo girtas, paklausė jo, kada pradės prisidėti finansiškai prie šeimos gerovės, nes to nedaro, o pirkti ir gerti alkoholį turi už ką, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Sutuoktinės sūnus S. M. įsiuto, stipriai jį pastūmė rankomis, jis nukrito ant taburetės, kuri sulūžo, ir jis skaudžiai krito ant žemės, pajuto fizinį skausmą. Tada S. M. atsistojęs rankomis suėmė jį už pečių ir laikydamas rankose žirkles pradėjo grasinti jam, kad užmuš. Vėliau, grumtynių metu, jie atsidūrė koridoriuje, kur pribėgo jo sūnus A. S. ir padėjo jam apsiginti nuo S. M., atitraukdamas jį. Tuo metu jo sutuoktinė G. S. išbėgo pas kaimynus prašyti, kad iškviestų policiją. S. M., keikdamas jį necenzūriniais žodžiais, išėjo į kitą kambarį, netrukus atvažiavę policijos pareigūnai, jį sulaikė ir išvežė. Tai vyksta ne pirmą kartą, dažniausiai, kai S. M. būna neblaivus (b. l. 16).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad žiūrėjo televizorių, kai išgirdo, kad brolis, mama ir tėtis pradėjo bartis, išėjo parūkyti. Vėliau išgirdo, kaip tėvas jį (A. S.) pakvietė, išėjo į koridorių tarp kambarių ir pamatė kaip tėvas su broliu mušasi. Bandė juos išskirti ir jie kažkaip parkrito jo akivaizdoje, gal užkliuvo už kilimėlio. Tiksliai smūgių sudavimo nematė, matė, kaip jie vienas už kito atlapų laikėsi ir kažką rėkavo vienas ant kito. Tėvas sakė, kad jam skauda krūtinę ar šonkaulį. Kaip sulūžo kėdė nematė, prieš tai kėdė nebuvo sulūžusi. Tėvo ir brolio santykiai įtempti, nuolat pykstasi. Tą dieną brolis (S. M.) buvo visiškai girtas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2019 m. vasario 18 d., apie 17 val. būdamas namuose, jis išgirdo, kad tarp girto brolio ir S. S. eilinį kartą vyksta žodinis konfliktas, priežasties nežino, girdėjo tik keiksmažodžius, sakomus brolio. Tuo metu jis buvo kambaryje, brolis su tėvu konfliktavo tarp virtuvės ir prieškambario. Išėjo į balkoną parūkyti, tuomet išgirdo, kad tėvas šaukia „A., padėk“. Atėjęs į prieškambarį pamatė, kad brolis su S. S. laikė rankomis vienas kitam įsikibę į atlapus, tėvas šaukėsi pagalbos, ėmė juos skirti. Pamatė brolio kairėje rankoje žirkles. Jam nepavyko jų išskirti ir jie nukrito ant grindų, brolis nukrito šonu, o tėvas, atsisėdęs laikė brolio kojas, kadangi jis bandė spardytis, jis laikė patį brolį, taip pat bandė mušdamas jam per ranką, išmušti iš rankų žirkles, taip pat žodžiais jį ragino mesti žirkles ant grindų. Tėvo ir brolio susistumdymo metu jis nematė, kad brolis būtų sudavęs tėvui smūgius, matė tik, kad bandė kojomis spardytis, tačiau jam nepavyko, kadangi tėvas sėdėjo broliui ant kojų. Kokiomis aplinkybėmis sulūžo taburetė, nežino. Motina konflikto metu buvo namuose, tačiau paties konflikto nematė, konfliktui prasidėjus, jo nuomone, ji buvo savo kambaryje, o tuomet, pamačiusi girtą, agresyviai nusiteikusį jo brolį, išbėgo pas kaimynus kviesti policijos. Kaimynai policiją kviesti atsisakė, apie ką pranešė grįžusi į namus motina, kuomet susistumdymas jau buvo pasibaigęs, todėl policiją iškvietė jis pats. Po konflikto su S. M., jo tėvas skundėsi nugaros skausmu, siūlė jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau tėvas atsisakė. Kol laikė brolį, gulintį ant grindų, jis su žirklėmis rankose sakė „užmušiu“, tačiau kam tai buvo adresuota, ar jam, ar tėvui, ar motinai, ar jiems visiems, jis nesukonkretino, nepatikslino, ar ketina tam naudoti žirkles ir ar žirkles pasiėmė būtent tuo tikslu. Jo nuomone, brolio grasinimai nėra realūs, jis taip kalba tik būdamas girtas. Neabejoja, kad brolis gali sumušti, sužaloti, tačiau ne užmušti. Tėvas po įvykio nebuvo kreipęsis į jokią medicinos įstaigą (b. l. 22).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja Ž. J. parodė, kad S. M. jai matytas, kiek pamena buvo pranešta apie įvykį, kai kaltinamasis puolė su žirklėmis. Jiems (pareigūnams) atvažiavus, kaltinamasis buvo girtas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Liudytojas ir nukentėjusysis buvo blaivūs. Atvykus, duris atidarė motina, nukentėjusiojo žmona. Ji buvo labai susijaudinusi. Kaltinamasis taip pat buvo susijaudinęs. Nieko konkretaus pasakyti negalėjo, šūkavo. Po dešine puse kambaryje sėdėjo nukentėjęs ir sūnus. Sakė, kad nukentėjusiajam skaudėjo, pasiūlė iškviesti greitąją, bet sakė nieko, praeis. Virtuvėje buvo sulūžusi kėdė ir daiktai, atrodo, buvo išmėtyti. Nukentėjusysis ir jo sūnus papasakojo, kad nukentėjusysis ėjo į virtuvę, susitiko su kaltinamuoju, įvyko konfliktas ir jie pradėjo stumdytis. Kaltinamasis, atrodo, paėmė krūtinės srityje už rūbų, pargriovė, žirklės buvo šalia. Griaudamas, atrodo, jau buvo pasiėmęs žirkles, nukentėjęs šaukėsi pagalbos, atėjęs sūnus A. juos išskyrė. Tarnybiniame pareiškime aplinkybės nurodytos tiksliau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. J. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodžiusi, kad atvykus į įvykio vietą S. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai. Jis kambaryje rodė į jame esančią sofą ir paaiškino, kad su patėviu (S. S.) įvyko konfliktas, kadangi patėvis ir brolis į minėtos sofos daiktadėžę sudėjo savo batus ir S. M. nebeturi vietos savo batams. Pabendravus su S. M. ir jo motina, S. M. buvo nuvestas į kiemą ir perduotas į pagalbą atvykusiam kitam ekipažui, siekiant pristatyti jį į policijos įstaigą. Liudytoja su vyriausiąja patrule M. L. Ž. liko įvykio vietoje išsiaiškinti įvykio aplinkybes su patėviu S. S., kuris paaiškino, kad jo posūnis jam atėjus į virtuvę, pradėjo ieškoti priekabių, kadangi S. S. pavadino jį išlaikytiniu. S. S. paaiškino, kad supykęs girtas posūnis S. M. jį pastūmė, dėl ko S. S. nukrito ant taburetės, kuri sulūžo. Tuomet S. M. patėvį pakėlė, jų konfliktas tęsėsi buto prieškambaryje, kur S. M. puolė S. S., laikydamas rankose žirkles ir sakydamas, kad užmuš patėvį. S. S. teigė, kad jie su posūniu apsistumdė, nukrito ant grindų, jis šaukėsi pagalbos, tuomet jų atėjo skirti sūnus A. S., kuris ir iškvietė policiją. Įvykio vietoje nufotografuota virtuvėje buvusi sulaužyta taburetė ir iš įvykio vietos paimtos žirklės, kuriomis S. M. puolė patėvį ir kurios gulėjo virtuvėje ant stalo. Jokių sužalojimų ant S. S. kūno matyti nebuvo, nuo greitosios medicinos pagalbos jis atsisakė, teigė, kad jam skauda klubą, sėdmenis (jei gerai pamena), dėl to, kad jis pastumtas posūnio, nukrito ant taburetės. Buto prieškambaryje nebuvo matyti jokių grumtynių požymių (b. l. 25).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas S. S. nurodė, jog 2019 m. vasario 18 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), jo žmonos neblaivus sūnus S. M., kuris gyvena kartu su jais bute, konflikto metu vienoje rankoje laikydamas žirkles puolė pareiškėją, rankomis pastūmė, dėl ko jis (S. S.) nukrito ant taburetės ir pajuto fizinį skausmą. Atvykus minėtu adresu, įėjus į virtuvę kairėje pusėje prie kriauklės pastebėtas numestas šiukšlių maišas, ant kurio padėta sulūžusi taburetė, kuri buvo nufotografuota (b. l. 1-3, 11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. vasario 18 d., apie 17.09 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas konfliktuoja su broliu (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 18 d., apie 17.35 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), V1781 ekipažui reikalinga pagalba pristatyti asmenį. Atvykus minėtu adresu V 1781 pareigūnės perdavė sulaikytą už smurtą artimoje aplinkoje S. M., kuris buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l .12).

Nukentėjusiojo S. S. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2019 m. vasario 18 d., apie 17 val. valgė miegamajame, tuomet nešė dubenėlį į virtuvę, lėkdamas iš paskos, vadindamas necenzūriniais žodžiais S. M. stūmė jį (S. S.) ant taburetės, taburetė sulūžo. Atsikėlė, S. M. laikydamas rankose žirkles grasino nužudyti. Koridoriuje parkrito, tuomet ėmė šaukti sūnaus A. S. pagalbos. Prišokęs sūnus A. S. ėmė juos skirti, mama G. S. nubėgo kviesti policijos. S. M. buvo neblaivus (b. l. 15, 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu susisiekus su G. S., ji nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. įvykio bute (duomenys neskelbtini), nematė, kadangi pamačiusi savo neblaivaus sūnaus S. M. rankose žirkles, ji išsigando, nors nežinojo ką jis ketina jomis daryti, išėjo pas kaimynus norėdama jų paprašyti iškviesti policiją, o grįžo jau po to, kai jos sutuoktinis buvo užpultas sūnaus, todėl duoti parodymus apie įvykį ji teigė negalinti, nieko apie įvykį nežinanti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apklausti G. S. nėra tikslinga (b. l. 20).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietoje paimtos žirklės (b. l. 29).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. vasario 18 d. vaizdo įrašas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „VID_20190218_171749“ matyti, kad filmuojamos buto durys, jas atidaro vyras ir moteris. Matyti prie durų stovinti policijos pareigūnė, vyras pakviečia užeiti į butą. Pareigūnai užeina į kambarį, jame moteris ir dar vienas asmuo, jiedu apsistumdo, koks tai asmuo nematyti dėl dienos šviesos, nes filmuojama priešais langą. Pareigūnė: „Koks Jūsų vardas (kreipiasi į vyrą)?“. Vyras: (atsako, bet negirdėti). „Kas pas mane po sofa? (rodo pirštu į sofą)“. Pareigūnė: „S., kas atsitiko?“ Vyras: „O jis laiko savo daiktus po mano sofa, o man pasidėti savo daiktus negalima“. Moteris: „Ten jo batai po sofa stovi. Jo vieno“. Pareigūnė: „Jūs susibarėt dėl to, kad daiktai..“. Moteris: „Ne, ne, ne“. Pareigūnė (kreipiasi į moterį): „Čia Jūsų sūnus?“ Moteris: „Taip, muštynės buvo. Va, taburetę sulaužė. Jis žirkles griebė. Aštrias. Norėjo nudurti vyrą. Va, vyras ir brolis“. Girdėti dar vienas vyriškas balsas, senyvas, galimai S. S., ką kalba, neaišku, girdėti pavieniai žodžiai. Moteris: „Žirklių aštrių griebėsi“. Vyras: „Jis mano brolis, bet patėvio“. Moteris: „Ne, neklausykit ką jis girtas kalba. Čia jo batai po sofa“. Pareigūnė: „Čia jis guli“. Moteris: „Čia jis guli. Čia jo batai po sofa“. Pareigūnė: „Gerai, gerai palaukit, supratau“. Moteris: „Jo batai, jo batai (rodo į vyrą). Po jo sofa“. Pareigūnė (kreipiasi į moterį): „Sėskit. (Kreipiasi į vyrą) O Jūs manot, kad kieno čia batai?“ Vyras: „Tai ne mano“. Moteris: „Tai jo, jo“. Pareigūnė: „Gerai, pakelkit. S., pažiūrėkim kas pas Jus ten. (Kreipiasi į moterį) Mes pažiūrėsim, Jūs tik nesinervinkit, ramiai pažiūrėsim“. Vyras kelia sofos sėdimąją dalį. Pareigūnė, „Nu, kieno čia batai? Ne Jūsų?“ Moteris: „S. batai“ (b. l. 30).

BPC Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2019 m. vasario 18 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 18 d., 18.20 val. S. M. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 50).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2019 m. vasario 18 d. skambučių BPC dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašai. Pirmajame garso įraše (laikas 17.08 val.) užfiksuota, kad pranešėjas nurodo, jog atėjo kaimynė ir prašo iškviesti policiją, nurodo, kad šeimoje smurtaujama. Pranešėjas patikslino: „ten tiesiog atėjo motina iš to buto, tėvas su sūnumi, jie tarpusavyje, kaip suprantu, kad ten peiliais...“. Vardo pavardės pranešėjas nurodė nežinantis, policija buvo kviečiama adresu (duomenys neskelbtini). Antrame garso įraše (įrašo laikas 17.09 val.) užfiksuota, kad paskambinęs pranešėjas A. S. prašė, kad adresu (duomenys neskelbtini) kuo greičiau atvažiuotų policija, nurodė, kad „brolis vėl... Girdit kaip rėkauja?“ (b. l. 47).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis S. M. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybių tiksliai neatsiminė, tačiau neneigė, jog galėjo pastumti nukentėjusįjį S. S.. Kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų A. S. bei Ž. J. parodymai. Nukentėjusiojo ir liudytojų teisme duoti parodymai sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos patvirtina ir tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad kaltinamasis S. M. rankomis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant taburetės, taburetė sulūžo ir nukentėjusysis nukrito ant žemės. Nors liudytojas A. S., kuris atbėgo į nukentėjusiojo šauksmus ir išskyrė kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, nematė kaip sulūžo taburetė, tačiau patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktavo, laikėsi vienas už kito ir matė, kad kaltinamasis rankoje laikė žirkles. Liudytojas A. S. patvirtino ir tai, kad prieš įvykį taburetė nebuvo sulūžusi. Byloje esanti fotonuotrauka taip pat patvirtina aplinkybes dėl sulūžusios taburetės. Aplinkybes, kad kaltinamasis laikė rankose žirkles patvirtina ir liudytoja apklaustos pareigūnės Ž. J. parodymai, taip pat apžiūros protokolai, iš kurių matyti, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusiojo sutuoktinė G. S. pareigūnams nurodė, kad tarp jos sutuoktinio S. S. ir sūnaus S. M. buvo kilęs konfliktas ir sūnus griebėsi žirklių. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis S. S. nurodė jautęs fizinį skausmą, tą patvirtino ir liudytojas A. S., kuriam nukentėjusysis skundėsi skausmais. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. M. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – S. M. teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogišką nusikaltimą to paties nukentėjusiojo S. S. atžvilgiu (b. l. 56-58), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 53-55), praeityje buvo paieškomas (b. l. 51), niekur nedirba (b. l. 59), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 38), VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos rašte nurodyta, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar diagnozes, jis nėra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 36), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas nuo 1988 m. balandžio 19 d. iki 1988 m. balandžio 29 d., diagnozė: oligofrenija, lengvo laipsnio debilumas su asmenybės psichopatizacija (b. l. 34). Iš 2019 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 89TPK-149/2019 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog S. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 44). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo S. M. pakaltinamumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. vasario 18 d., 18 val. iki 2019 m. vasario 20 d., 14.08 val., t. y. dvi dienas (b. l. 63, 78), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš įvykio vietos paimtos žirklės, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (b. l. 30) – grąžintinos nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 18 d., 18 val. iki 2019 m. vasario 20 d., 14.08 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš įvykio vietos paimtas žirkles, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 – grąžinti nukentėjusiajam S. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė