- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- eI-170-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00381-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Andrejus Melkovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R.T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Utenos AVPK) viršininko 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. T.“ (toliau – ir Įsakymas) .
Pareiškėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau –Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada) paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimąuž tai, kad pareiškėjas, būdamas Utenos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus (toliau – ir Utenos AVPK KP NTS) vyresniosios tyrėjos K.S. viršininku nereagavo, gavęs informaciją, kad jo pavaldinė neteisėtai leido areštinėje jos apklausiamam suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu, dėl ko pažeidė Utenos apskrities VPK KP NTS skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2, 7.15 ir 7.19 p. reikalavimus; Lietuvos policijos pareigūno etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 12.3 ir 15 p. reikalavimus; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 p., Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Aprašas) 7 p. nuostatas. Mano, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties. Vadovaudamiesi Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 97.8 p., 98 p.,89.6 p.nuostatomis, pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad už draudimo naudotis telefonu areštinėje pažeidimą yra tiesiogiai atsakingi pareigūnai: policijos areštinės pareigūnas V.K., policijos areštinės viršininkas ar jo funkcijas atlikęs pareigūnasJ.S., Utenos AVPK OVS viršininkas N.. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo Pareigybės aprašyme akivaizdžiai išvardytos kitokios jo pareigybės funkcijos, o areštinės vidaus taisyklių kontrolė ir tinkamas darbo organizavimas pagal kompetenciją priklauso kitiems asmenims, todėl pavaldinės padarytas pažeidimas dėl neteisėtai įnešto ir perduoto naudoti telefono nepriklauso pareiškėjo tyrimo kompetencijai. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdydamas jam pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę, pasitarimų metu aptardavo drausmės ir etikos normų laikymąsi (2015-12-08, 2015-05-27, 2015-03-27 pasitarimai). Be to, pareiškėjas tvirtino, jog sužinojęs apie pavaldinės K.S. padarytą draudimo naudotis telefonu policijos areštinėje pažeidimą, su ja pasikalbėjo ir nurodė, kad toks jos elgesys yra nepriimtinas. Pareiškėjas manė, kad jam nekilo pareiga pranešti informaciją apie pažeidimą vadovui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, kadangi nei pareigūnas J.S., nei N.P. jokios oficialios informacijos (išreikštos oficialiai – užregistruotu tarnybiniu pranešimu) iš viso niekam neteikė, pačiam N.P. aplinkybės buvo neaiškios, jas pavedė išsiaiškinti J.S., todėl mano, kad pareiškėjas pagal gautą žodinę žinią neprivalėjo atlikti kokių nors veiksmų ir veikti Aprašo 7 p. nurodytu būdu. Taigi, pareiškėjas mano, kad jo veiksmuose nėra privalomo tarnybinio nusižengimo sudėties. Be to nurodė, kad Išvadoje nurodytos nusižengimo pasekmės yra grindžiamos prielaidomis, apie jas nebuvo pranešta pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Taip pat pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad Utenos AVPK viršininkas, spręsdamas dėl skirtinos pareiškėjui tarnybinės nuobaudos ir vertindamas padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, pareiškėjo asmenybę, netinkamai taikė Statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos parinkimą. Be to, pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje teigė, kad atliekant pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tai yra, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neįgaliotas subjektas, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu ir jo atstovai teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas vadovaujantis Aprašu. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Nurodė, kad pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.15 ir 7.19 p. numato Utenos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą bei vykdant tiesiogines funkcijas. Šie pareiškėjo Pareigybės aprašymo reikalavimai pareigūnui betarpiškai yra susiję, apibrėžia ne tik pareigybės paskirtį, pareigūno teises, bet ir jo pareigas bei atsakomybę už skyriaus kompetencijai priskirtų uždavinių įgyvendinimą. Utenos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko statusas lemia, kad jo atsakomybės laipsnis už skyriaus kompetencijai priskirtų uždavinių įgyvendinimą yra didesnis, nes jam tenka atsakomybė ne tik už savo paties atliktus veiksmus, bet ir už visą skyriaus darbo organizavimą, skyriuje dirbančių pareigūnų veiklos kontrolę bei skyriaus kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymo ir darbo drausmės užtikrinimą. Nurodė, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius – konkrečią veiką, pažeidimo padarymo būdą, priemones, laiką, vietą, veikos padarinius ir pan. Mano, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, neprivaloma pateikti labai tikslios teisinės galimai padaryto nusižengimo kvalifikacijos, įvardinti visus padarinius, kuriegali paaiškėti tik pilnai atlikus tarnybinį patikrinimą bei surašius tarnybinio nusižengimo išvadą. Todėl mano, kad Išvadoje nebuvo praplėstos kaltinimo pareiškėjui ribos.Tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas buvo teisėtai atliktas ir visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo neteisėta veika, išsamiai išnagrinėtos. Mano, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, be to, nors ir buvo nedidelių procedūrinių pažeidimų, tačiau pareiškėjo teisės tuo nebuvo apribotos ar suvaržytos, todėl skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities VPK viršininko 2016 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. T.“, kurio 1 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas S. N., vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadą, paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Išvadoje konstatuota, kad 2016 m. balandžio 20 d. Utenos AVPK areštinės specialistas, laikinai atliekantis areštinės viršininko funkcijas, J. S. informavo R. T., Utenos apskrities VPK KP NTS viršininką, apie tai, kad Utenos AVPK areštinės vyriausiasis postinis V. K. areštinės apklausos kabinete Nr. 1 matė, kaip K. S., Utenos AVPK KP NTS vyresnioji tyrėja, leido suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu, tačiau tyrėjos tiesioginis vadovas R. T.į pavaldinės pažeidimą nereagavo,gavęs informaciją apie galimą Utenos AVPK KP NTS vyresniosios tyrėjos K. S. tarnybinį nusižengimą, raštu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną neperdavė nurodytos informacijos vadovui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (Utenos apskrities VPK viršininkui), tuo pažeidė Aprašo 7 punkto, Pareigybės aprašymo 7.2, 7.15 ir 7.19 p. reikalavimus; Etikos kodekso 12.3 ir 15 p. reikalavimus; VTĮ15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 p. nuostatas.
Utenos apskrities VPK KP NTS skyriaus viršininko pareigybės aprašymo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės, vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.),nuostatomis. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, <...>. Aptariamo straipsnio 2 dalyje išvardintos tarnybinių nuobaudų, skiriamų už tarnybinius nusižengimus, rūšys, t. y. pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pagal Statuto 33 straipsnio 12 punktą, tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Aprašas (ginčui aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.).Remiantis Aprašo 3 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jei tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Tarnybinio nusižengimo padarymo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nustatomi atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Aprašo 26 punktas). Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų teisę skirti tarnybinę nuobaudą turintis vadovas (Aprašo 27 punktas). Vadovas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Aprašo 31 punktas). Tarnybinio nusižengimotyrimo išvada, kuria remiantis, priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1444/2013).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Atsižvelgus į pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir suformuotą teisminę praktiką, daroma išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties, be to atliekant pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tai yra, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neįgaliotas subjektas.
Aprašo 7 punktas nustato, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Atsižvelgus į šių nuostatų turinį, daroma išvada, kad tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovas ar kitas darbuotojas arba kolegialus organas – komisija, tačiau nei vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo ar kito pareigūno, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, pavedimą – įpareigojimą – pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šios teisės normos imperatyvios, jokių alternatyvų nenumato, todėl įstaigos vadovui ir tiriantiems nusižengimą asmenims yra privalomos.
Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK viršininkas V. V. 2016 m. gegužės 17 d., gavęs Utenos AVPK areštinės vyriausiojo postinio V. K. tarnybinį pranešimą dėl Utenos AVPK KP NTS vyresniosios tyrėjos K. S. veiksmų 2016 m. gegužės 16 d. areštinės tardymo kabinete, pavedė Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M. M. atlikti tarnybinį patikrinimą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus vyresniosios tyrėjos K. S. veiksmų“ (toliau – Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), 23 l.). Minėtame tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, jokių duomenų apie kitus pareigūnus, išskyrus K.S. nebuvo, todėl iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas pavedamas atlikti pareigūnės K.S. atžvilgiu. Tą patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. 2016 m. gegužės 19 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ pasiūlė Utenos AVPK viršininkui V. V. sudaryti komisiją, skirtą tarnybiniam patikrinimui dėl K. S. veiksmų atlikti, į komisijos sudėtį įtraukiant narius – D. M., M. M., R. M. (Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 24 l.). Utenos AVPK viršininkas V. V. 2016 m. gegužės 19 d. viza pritarė komisijos sudarymui(Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 24 l., antroji pusė). Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad Utenos AVPK vadovo pavedimu Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M.M. pareigūnės K.S. atžvilgiu pavestą atlikti tarnybinį patikrinimą to paties vadovo suderinimu toliau tęsė 2016m. gegužės 19d. sudaryta komisija.
Taip pat byloje nustatyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareigūnės K.S. atžvilgiu, iš Utenos AVPK areštinės vyriausiojo postinio V. K. 2016 m. gegužės 23 d. paaiškinimo ir 2016 m. gegužės 24 d. areštinės specialisto J. S.paaiškinimo( Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 39, 40 l.) buvo gauti duomenys, kad K. S., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2016 m. balandžio 20 d. apklausos kabinete Nr. 1 davė paskambinti mobiliuoju telefonu suimtajam E. K., o jos tiesioginis vadovas, tai yra pareiškėjas, kuriam apie buvo pranešta, nesiėmė jokių veiksmų, kad šis pažeidimas būtų nustatyta tvarka ištirtas. Gavęs minėtus duomenis apie galimai pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą,Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas M.M.pareiškėjui surašėPranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjui skirtame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad 2016 m. balandžio 20 d. apie 10.00 val., Utenos AVPK areštinės specialistas, laikinai atliekantis areštinės viršininko funkcijas, J. S. informavo jį (pareiškėją) apie tai, kad Utenos AVPK vyriausiasis postinisV. K.areštinės apklausos kabinete Nr. 1 matė, kaip K.S. leido suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu. Pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimą K.S., kurios tiesioginis vadovas jis buvo, tarnybinį nusižengimą, raštu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną neperdavė nurodytos informacijos vadovui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (Utenos AVPK viršininkui), t.y. savo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu, neužtikrino, kad Utenos AVPK KP NTSbūtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat pavaldinių darbo drausmės, pareigūnų teisėtumo ir pažeidimų kontrolės, ir dėl to kilo neigiamos pasekmės - priimti nesavalaikiai sprendimai dėl atsakomybės taikymo. Pranešime pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2016 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2016 m. gegužės 27 d. turi poilsio dieną, o nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. liepos 2 d. jam kasmetinės atostogos, todėl prašė paaiškinimo pateikimo terminą pratęsti iki 2016 m. liepos 12 d.
Pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nurodyta, kad Utenos AVPK viršininko V. V. 2016 m. gegužės 17 d. pavedimu, pagal Utenos AVPK areštinės vyriausiojo postinio V. K. tarnybinį pranešimą, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismo posėdyje M. M. taip pat paaiškino, kad pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą jis pradėjo bei tyrimą atliko vadovaujamasis Utenos AVPK viršininko V. V.2016 m. gegužės 17 d. pavedimu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių , kad Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M.M.buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą būtent pareiškėjo atžvilgiu. Be to, jau minėta, kad iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir iš 2016m. gegužės 19d. vyriausiojo tyrėjo D.M. tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo sudaryta komisija, nustatyta, kad 2016m. gegužės 17d. Utenos AVPK vadovo pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnės K.S.veiksmų yra sudėtingas, todėl M.M.pavesto tarnybinio nusižengimo tyrimą perėmė 2016m. gegužės 19d. sudaryta komisija. Taigi M. M. įgaliojimai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pasibaigė, sudarius komisiją ir tolimesnį tyrimą galėjo vykdyti tik komisija. Be to, minėta komisija tyrė būtent pareigūnės K.S.galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti pradėtas ir vykdomas tik atskiru Utenos AVPK viršininko ar kito įgalioto pareigūno pavedimu. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu Utenos AVPK viršininkas V.V. ar kitas įgaliotas pareigūnas Utenos AVPK vidaus tyrimų grupės tyrėjui M.M.nedavė, kaip ir tokio pavedimo nedavė sudarytai komisijai. Todėl pareiškėjo galimai padarytos nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas, kaip ir negalėjo būti išskirtas iš komisijos atliekamo K.S. tarnybinio nusižengimo tyrimo ir be vadovo pavedimo tęsiamas vienasmeniškai M.M., apie ką užsimenama tiek pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo Išvadoje, tiek ir K.S. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje(Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 39, 21 l.).
Aprašo 7 punkto nuostatos imperatyviai nustato, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjo galimą padarytą tarnybinį nusižengimą ištyrė ir Išvadą surašė neįgaliotas subjektas. Todėl buvo pažeistos Aprašo 7 punkto nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinis patikrinimas apibūdinamas, kaip plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą išaiškinimu, kurį atlieka įstaigos vadovo ar to pareigūno, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimu, paskirtas subjektas. Todėl tik teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotas tarnybinis patikrinimas gali užtikrinti objektyvų ir nešališką padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien dėl to, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas ar buvo atliktas neįgalinto subjekto, tarnybinio nusižengimo tyrimasir jo pagrindu surašyta išvada, yra neteisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokius pažeidimus pripažįsta esminiais, sudarančiais pakankamą pagrindą panaikinti paskirtą nuobaudą(žr., 2004m. liepos 21d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4-675/2004; 2004m. liepos 30d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004; 2012m. balandžio 27d.nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1364/2012).Taigi Įsakymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą naikinamas, nes jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, nustatęs, kad atliekant pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tarp jų - ir nuostatos, reglamentuojančios pareigūno galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio subjekto skyrimą, nespręs dėl neįgalioto subjekto parengtos Išvados ir joje suformuluotų teiginių apie pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, jo kvalifikavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. T.“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.