- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 1-289-768/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00102-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00102-14 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: Panevėžio miesto apylinkės 2013-12-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 1 d. ir jai paskirti 4 mėnesių viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (atlikta dalis bausmės),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2014 m. vasario 19 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, smurtavo prieš savo senelę M. Š. – sugriebusi ją stipriai tempė už plaukų, po to kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į galvą ir du kartus į veidą, šiais savo veiksmais padarė jai poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, taip nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą.
Kaltinamoji R. G. parodė, kad dėl nusikaltimo, kuriuo yra įtariama, prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. M. Š. yra jos močiutė, jos gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tik atskiruose butuose. Ji turi mažametį vaiką, kuris dažnai lankosi ir bendrauja su močiute. Ankščiau su močiute bendravo taikiai, tačiau paskutiniu metu ji ėmė vadovauti jos gyvenimui, nurodinėti su kuo jai bendrauti, pykti ant jos, kad pas ją į svečius ateina draugai. 2014 m. vasario 19 d., apie 16-17 val., į jos namus atėjo M. Š. ir paprašė paskolinti vonelę vaikui maudyti, bei liepė grąžinti jai paskolintą stalinę lempą. Lempą ji atidavė, tik lempoje trūko lemputės, kurią ji buvo įsukusi kambaryje. M. Š. ėmė priekaištauti, kad ji viską sugadina. Ji liepė jai išeiti. Tada M. Š., su rankoje turėta staline lempa užsimojo ir sudavė jai, tai įvyko jau išėjus iš buto, stovint prie buto durų, koridoriuje. Netekusi kantrybės ji abejomis rankomis močiutei sugriebė už plaukų ir patempė. Po to, sudavė kumščiu kelis kartus močiutei į galvą, nepamena kiek kartų, galėjo būti ne mažiau trijų. Kadangi močiutė pasisuko į ją, pagalvojusi, kad ji gali suduoti jai atgal, dar sudavė jai du kartus į veidą. Močiutė ėmė rėkti, kad ją gelbėtų brolis G. G.. Tada ji pati grįžo į namus. Ten išbuvo iki vakaro, ir tik vėliau iš brolio sužinojo, kad močiutė buvo išsikvietusi policijos pareigūnus. Gailisi, kad nesusivaldė ir smurtavo prieš močiutę (b.l. 17-18; 22-23).
Nukentėjusioji M. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kitame koridoriuje to namo gyvena jos anūkė R. G.. Anksčiau ji globojo anūkę, tačiau kai ši pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, su ja susipyko. Su ja bendrauja tik tiek, kad augina jos vaiką. 2014 m. vasario 19 d., apie 17.00 val., nuėjo pas R. G., norėjo pasiskolinti vonelę maudyti proanūkiui. Paprašė jos atiduoti jai paskolintą stalinę lempą. Atėjusi pamatė, kad joje nebėra lemputės ir apie tai jai pasakė. Papriekaištavo, kad ji viską sugadina. R. G. kaip tik gėrė alų. Ji ėmė pykti, rėkė, kad neva ji turi atiduoti jai skolas, ėmė ją varyti iš buto. Norint išvengti konflikto, ji išėjo į koridorių, o R. G. išėjo iš paskos, sugavo ją už plaukų ir tempė, kad ji sustotų. Jai suskaudo, ji sustojo ir pasisuko į R. G., o ši kumščiu užsimojo jai ir sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į viršugalvį, sudavė kumščiu du kartus į veidą, pataikydama į nosį. Ji ėmė šaukti, todėl R. G. išsigando ir pabėgo į savo butą, o ji pati parėjusi į namus išsikvietė policiją. Jai nuo smūgių skaudėjo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu ( b.l. 8; 10-11).
Liudytojas G. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su močiute M. Š.. Kitame daugiabučio bute, kitame koridoriaus gale, gyvena jo sesuo R. G.. 2014 m. vasario 19 d., pavakarėje, močiutė išėjo sakydama, kad eina pas R. G. pasiimti vonelės vaikui maudyti. Gal po 10 minučių, būdamas namuose, išgirdo iš laiptinės koridoriaus sklindantį triukšmą, išgirdo, kaip močiutė rėkė jo vardą, šaukė, kad jis atbėgtų. Išėjęs į koridorių, pamatė močiutę, kuriai iš nosies bėgo kraujas. Taip pat koridoriuje buvo ir R. G.. Ji ėmė sakyti, kad ko jis kišasi. Jis iš kart suprato, kad R. G. sužalojo močiutę. Paklausė, kodėl ji mušė bobutę, tačiau ji nei patvirtino, nei paneigė tai, tik ėmė jį plūsti necenzūriniais žodžiais. R. G. parėjo pas save į butą, o jis močiutę parvedė į namus. Močiutė iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 12-13).
Iš 2014 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje. Gyvenamas namas mūrinis, dviejų aukštų. Įėjimas į namą iš vakarų, šiaurės rytų pusės. Pro įėjimą patenkama į koridorių, kur palipus laiptais, pro priekyje esančias duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje sienoje yra durys ir priekinėje sienoje yra durys, kurios veda į butus. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių nusikalstamos veikos požymių nesimato (b.l. 3-5).
Iš 2014 m. vasario 24 d. specialisto išvados Nr. G 321/14 (05) matyti, kad M. Š. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad M. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Visuma ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamosios R. G. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes ji, sugriebusi savo močiutę M. Š., stipriai tempė ją už plaukų, po to kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į galvą ir du kartus į veidą, šiais savo veiksmais padarė jai poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. Š. sveikatą.
Kaltinamoji R. G. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 54).
Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta; nusikaltimo pavojingumą, motyvus, į kaltinamosios asmenybę – nedirbanti, registruota darbo biržoje (b.l. 50; 51); bausta administracine tvarka (b.l. 44-48), teista (b.l. 26), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose nėra įrašyta (b.l. 38); pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama patenkinamai, R. G. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, gyvena Panevėžio rajono savivaldybės suteiktame socialiniame buste, viena augina sūnų, dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina savo sūnumi. Išgėrinėjimai vyksta jos namuose arba draugų kompanijoje. Išgėrusi yra agresyvi. Šiuo metu R. G. niekur nedirba, registruota darbo biržoje (b.l. 40); taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. G. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmės rūšių – laisvės apribojimą (LR BK 48 str., 140 str. 2 d.), kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p.). Laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies minimumui.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1-2 d., jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai R. G. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). (b.l. 24), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, skiriant R. G. bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-19 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, skiriant R. G. galutinę bausmę – 6 mėnesių 10 dienų laisvės apribojimą, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. G., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.