Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, sprendė prašymą dėl bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vadovavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

taip pat pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių ( Nr. 179) 3 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“; 9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“; 10 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“; 16 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir kad „turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai“; 17 punkto reikalavimus, kad „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį <...> kasininkas susumuoja <...> į kasos knygą įrašo kasos likutį ir atiduoda <...> vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo, priėmęs šiuos dokumentus. Ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, nes pagal tyrimui pateiktus Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus 2019 m. gruodžio 31 d. būklei nurodytas piniginių lėšų – 6043,68 Eur dokumentinis likutis kasoje, kasoje nerastas, nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. iš įstaigos kasos aparato inkasuota iš viso 2045 Eur suma neapskaityta kasos knygoje, nepateiktos įstaigos atskaitingų asmenų avanso apyskaitos už 2020 m. sausio mėn. – gegužės mėn., kuriose būtų apskaitytos iš įstaigos banko sąskaitos atskaitingiems asmenims 2020 m. sausio – kovo mėn. pervestos piniginės lėšos, iš viso 1971,58 Euro, neapskaitytas pagal 2020 m. sausio 10 d. Pinigų priėmimo kvitą NŽ Nr. (duomenys neskelbtini) už renginį priimtas 2300 Eur avansinis apmokėjimas, neapskaitytas naudojantis įstaigos banko mokėjimo kortele 2020 m. sausio mėn. pirktas kuras, iš viso už 134,73 Eur sumą.

Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Kasos taisyklių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Šiais veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausus specialistę ir liudytojus, papildomai apklausus kaltinamąjį, prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalimi, pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimui papildyti, tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad aiškinantis aplinkybes iškilo neaiškumų dėl inventorizacijos aktų bei kaltinime nurodytų sumų panaudojimo įmonės veikloje. Kaltinamasis teigia, kad buvo pateikęs objektų tyrimui dokumentus, kurie pateisintų jo, kaip atskaitingo asmens, sumokėtas sumas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tokie dokumentai buvo pateikti ir įvertinti. Tam reikia atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pritarė prokuroro prašymui ir nurodė, kad visus dokumentus buvo pateikęs ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Taip pat pažymėjo, kad visus duomenis iki šiol yra išsisaugojęs ir gali pateikti pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas tenkintinas.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokuroro prašymu byla gali būti perduota jam ikiteisminiam tyrimui papildyti. Įstatymas nenumato, kokioms aplinkybėms esant prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas.

Šiuo atveju, prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjant teisme, iškilo abejonių dėl inventorizacijų, atliktų bendrovėje, taip pat dėl kaltinamojo tyrimui pateiktų dokumentų, kuriais jis grindė savo, kaip atskaitingo asmens, piniginių lėšų panaudojimą įstaigos veikloje, apimties ir jų vertinimo atliekant objektų tyrimą, kaltinime nurodytų sumų panaudojimo pagrįstumo kaltinimo laikotarpiu. Kaltinamasis, atsakydamas į prokuroro užduotus klausimus, nurodė, kad buvo pateikęs sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, pagrindžiančius piniginių lėšų iš savo asmeninės sąskaitos panaudojimą įstaigos veikloje. Tuo tarpu apklausiama specialistė L. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu jai pateiktus duomenis, piniginių lėšų panaudojimas jokiais dokumentais nepagrįstas ir nebuvo aišku, kas, kur ir kaip lėšas panaudojo ir ar jos buvo panaudotos įstaigos veikoje.

Pažymėtina, kad pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, todėl, jau perdavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, tačiau pastebėjęs, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ar bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras turi teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti. Netenkinti tokio prašymo pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, galėtų tik tokiu atveju, jei prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama byla.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad prokuroro prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti šiuo atveju yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, 439 straipsniu,

nutaria:

prokuroro prašymą tenkinti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-417-1165/2024 (teisminio proceso Nr. 1-03-6-00048-2020-6), kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Trečiajam baudžiamojo persekiojimo skyriui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.