Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-319-2014

Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr.1-55-1-00524-2013-9

2014 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam G. A., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 str. 1 d. ir jam skirta bausmė –laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. kovo 3 d.

Priteista iš G. A. valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos teikimą 220 (du šimtai dvidešimt) litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. A. ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus, todėl daro išvadą, kad nuosprendis keičiamas ir G. A. veika perkvalifikuotina iš BK 260 str. 1 d. į 259 str. 2 d. (BPK 328 str. 1, 3 p.).

Nuteistasis G. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde, laikėsi nuoseklios pozicijos ir tvirtino, kad prie jo rasti narkotikai yra jo, kuriuos pats vartoja, tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą jis neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. A. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kaltinamojo tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą komisariato areštinėje laikomam nenustatytam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtina sutrinktų įrodymų visuma, o būtent, kad jis nakties metu buvo sulaikytas prie areštinės ir šalia jo rastas paketas su narkotinėmis medžiagomis, paketo, kuriame įpakuoti milteliai forma atitiko vienoje iš areštinės kamerų švieslangyje padarytam plyšiui, kas patvirtina, jog paketas galėjo būti perduotas per šį plyšį, policijos pareigūnai buvo gavę informaciją, kad būtent tą naktį areštinėje esantiems sulaikytiems asmenims bus bandoma perduoti narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, šių aplinkybių visetas patvirtina G. A. turėjus tikslą perduoti narkotines medžiagas areštinėje esančiam asmeniui. Nuteistojo versija apie tai, kad narkotines medžiagas jis pirko sau, neturint tikslo jas platinti, o į areštinės teritoriją ėjo tikslu pasikalbėti su pažįstamu Kęstu, vertinta kaip neįtikinama, todėl buvo atmesta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. BK 260 str. 1 d. dispozicijos pagrindinis nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra asmens tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, šio požymio buvimą asmens veikoje būtina įrodyti motyvuotai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. A. pareigūnų buvo sulaikytas pastebėjus jį areštinės teritorijoje, prie jo rasta popierinė tūtelė, kurioje buvo 0,751 g masės miltelių su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio masė 0,063 g (8,4%). Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos nagrinėjimo metu analogiškai aiškino jo atsiradimo areštinės kieme ir psichotropinių medžiagų pas jį radimo aplinkybes. G. A. neneigė, kad Vilniuje čigonų tabore įsigijo nepilną gramą amfetamino už 40 litų, tą pačią dieną dalį dozės suvartojo, apsvaigęs nuo šių medžiagų sugalvojo eiti į areštinę pasikalbėti su pažįstamu, kuris galėjo atlikti arešto bausmę. Ši kaltinamojo versija, priešingai nei teigiama skundžiame nuosprendyje, nėra neįtikima ir nepaneigta jokiais byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, narkotinių medžiagų perdavimo areštinėje esančiam asmeniui momentas nebuvo fiksuotas – policijos pareigūnai stebėjo kaltinamąjį areštinės kiemo teritorijoje ir sulaikė jį šiam nuėjus link areštinės langų, tačiau jokių veiksmų, kurie duotų pagrindo teigti, kad jis turėjo tikslą perduoti psichotropines medžiagas, G. A. neatliko.

Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybes ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Pas G. A. rastų psichotropinių medžiagų kiekis – rastuose 0,751 g. miltelių nustatyta metamfetamino kiekis tik 0,063 g. Šis pakankamai mažas rastos psichotropinės medžiagos kiekis patvirtina kaltinamojo versiją dėl šių medžiagų įsigijimo ne platinimo tikslais, o savo reikmėms. Svarbią reikšmę tokiais atvejais įgauna duomenys ir apie tai, ar asmuo vartoja narkotines (psichotropines) medžiagas, ar yra narkologinėje įskaitoje. Iš specialisto išvados matyti, kad G. A. šlapime rasta metamfetamino. Taigi, ir šis neginčytinas rašytinis įrodymas patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas, kas nepaneigia ir jo versijos, kad sulaikymo metu prie jo rasto psichotropinė medžiaga buvo laikoma ir gabenama asmeniniam naudojimui, o ne turint tikslą realizuoti ją kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, kurios yra svarbios tikslui nustatyti, dėl ko atmetė nuteistojo parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo aplinkybes, tačiau nepateikė neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas buvimo G. A. veikoje.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 260 str. 1 d. sudėties būtinasis požymis - tikslas platinti psichotropines medžiagas buvimą, grindė byloje nustatytomis tam tikromis aplinkybėmis, jas vertindamas padarė subjektyvias, menamas išvadas, kurios negali būti laikomos neginčijamais kaltės įrodymais. O būtent, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog kaltinamojo versija paneigta tuo, kad asmens, vardu Kęstas, areštinėje tuo metu sulaikyta nebuvo, kad sulaikant G. A., jis paketėlį su psichotropine medžiaga numetė, kad, kaip jau minėta aukščiau, buvo gauta informacija apie būtent tą naktį narkotinių medžiagų perdavimą areštinėje laikomiems asmenims, kad prie apelianto rasta pakuotė pritaikyta perduota per nedidelį plyšį, rastą vienos iš kamerų švieslangyje. Kolegija konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės yra tiesiog faktai, tačiau nei po vieną nei jų visetas neįrodo, kad G. A. turėjo tikslą perduoti psichotropines medžiagas areštinėje esantiems asmenims ar asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų seką – jog G. A. iš karto nesuvartojo nupirkto psichotropinės medžiagos kiekio, po to gėrė alkoholio, o narkotikų daugiau nevartojo ir medžiagą laikė gerai supakuotą, įvertino kaip patvirtinimą jį turėjus kitus tikslus. Kolegija nesutinka su tokiomis išvadomis, nes toks kaltinamojo elgesys niekaip nepavirtina jį turėjus būtent vienintelį tikslą – platinti psichotropines medžiagas.

Baudžiamajame įstatyme numatytos ir kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje padarymo faktas turi būti įrodytas nesant jokios abejonės bei išdėstant visus kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą dėl konkrečios nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančius įrodymus. Kolegija, įvertinusi surinktų duomenų visetą laiko, kad byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad G. A. 0,751 g miltelių su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio masė sudaro 0,063 g, gabeno tikslu neteisėtai ją platinti. Esant šioms aplinkybėms, G. A. padaryta veika perkvalifikuojama į BK 259 straipsnį, kuriame atsakomybė numatyta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą ir laikymą be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Nuteistasis nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė supratęs, kad jis neteisėtai gabeno narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, jis suvokė, kad jo laikoma pakuotėje yra metamfetamino milteliai, pats šią medžiagą vartojo, žinojo šios medžiagos poveikį asmens sveikatai, ir norėjo taip veikti, todėl laikytina, kad įrodyta, jos jis veikė tiesiogine tyčia.

Bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. A., 2013 m. gruodžio 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus miesto čigonų tabore iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,751 g masės miltelių su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio masė 0,063 g (8,4%), supakuotų į popierinę tūtelę, tą pačią dieną neteisėtai minėtas psichotropines medžiagas traukiniu parsigabeno iš Vilniaus m. į Varėnos m. ir 2013 m. gruodžio 7 d. apie 01.30 val., perlipus per garažų stogus ir patekęs į Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato uždarą kiemą, esantį M.K. Čiurlionio g. 53, Varėna, šią psichotropinę medžiagą laikė neturėdamas tikslo platinti iki tą pačią dieną apie 01.40 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnį diferencijuojama pagal disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį. Priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, padaryta nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimas arba pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (nustačius nedidelį šių medžiagų kiekį) - kaip baudžiamasis nusižengimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. A. neteisėtai laikė ir gabeno psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kurio masė sudarė 0,063 g. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pas G. A. rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis – 0,063 g, laikytinas nedideliu (pagal sąrašą nedidelis kiekis šios medžiagos laikomas ne daugiau kaip 0,2 gramai), todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo G. A. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 2 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. A., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.). Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nevedęs, bedarbis. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, mano, kad G. A. turi būti paskirta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. A., išlaidas iki 2014 -05-21 sudaro 180 Lt dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai ( Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).).

Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo G. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti:

G. A. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę - trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,a“ p. p. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. kovo 3 d. ir laikyti, kad nuteistasis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs.

Kardomąją priemonę, suėmimą, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.