Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. 2016 m. spalio 17 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1) dėl to, kad jis 2016 m. spalio 15 d. 16 val. 40 min. Nociūnų k., Kėdainių r., vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, stabdomas policijos pareigūnų nestojo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus, už ką numatyta atsakomybė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

K. V. su jam reiškiamu kaltinimu nesutinka, tiek teikdamas rašytinį paaiškinimą (b. l. 6), tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodydamas, jog įvykio metu automobilio nevairavo, tuo metu su pažįstamu dirbo miške, jo žiniomis, automobilį vairavo jo namuose tuo metu dirbęs pagalbinis darbininkas E. R.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims, 16 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga sustabdyti transporto priemonę policijos pareigūno reikalavimu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pat pažeidimą fiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3 – 4) ir jų, apklausiamų liudytojais 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, duotų parodymų, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku patruliuojant Nociūnų kaime buvo pastebėtas įtartinas automobilis. Policijos pareigūno stabdomas automobilis nesustojo, pareigūnams persekiojant užsuko prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir sustojo. Iš automobilio iššokęs vairuotojas nesėkmingai bandė atidaryti sodybos vartus, aplink sklypą juosiančią tvorą nubėgo tolyn į Nociūnų kaimą. Pareigūnai nesėkmingai bandė vytis bėglį. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekilo.

Esminis ginčas kilo dėl to, ar transporto priemonę iš tikrųjų vairavo asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės.

Pirma, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3 – 4), automobilį vairavusio asmens veido bruožai atitiko nurodytu adresu gyvenančio K. V. veido bruožus policijos duomenų bazėje esančioje nuotraukoje (b. l. 14). Kitaip tariant, aplinkybė, jog transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra grindžiama vizualiniu nestojusią transporto priemonę besivijusių policijos pareigūnų vertinimu. Tačiau apklausiami liudytojais 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu (b. l. 35 – 42) tiek Valdas Mažutis, tiek Donatas Šimkus nurodė, jog transporto priemonę vairavo ne teismo posėdžio salėje sėdėjęs asmuo (t. y. ne K. V.), bet jo brolis, kad vairuotojas buvo be barzdos ir be akinių, kad posėdžių salėje sėdintis asmuo buvo atvykęs jau tada, kai buvo forminamas pažeidimas, ir siūlėsi prisiimti kaltę. Į bylą išreikalavus K. V. brolio Ž. V. nuotrauką iš policijos duomenų bazės (b. l. 34), Donatas Šimkus savo poziciją pakeitė, nurodė įvykio fiksavimo metu kalbėjęsis su Ž. V.. Nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia subjektyvų policijos pareigūnų situacijos vertinimą, jų abejones dėl to, kas vairavo transporto priemonę. Kaip galimai suklydo posėdžio metu nurodydami, jog posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai nevairavo automobilio, su jais bendravo fiksuojant įvykį, taip galėjo suklysti ir įvertindami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veido bruožus įvykio metu.

Antra, reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai negalėjo įvardinti transporto priemonės stabdymo aplinkybių (tarnybiniuose pranešimuose abu nurodė stabdę automobilį ir akcentavo, jog kolega tuo metu buvo automobilyje, šiuo klausimu prieštaringus parodymus teikė ir teismo posėdžio metu, neįvardijo vietos, kur stovėjo jų automobilis, skirtingai nurodė stabdymo būdus ir pan.). Iš policijos pareigūnų parodymų liko neaišku, kuriuo metu jie matė vairuotojo veidą, kokie kriterijai leido spręsti, kad transporto priemonę vairavęs asmuo buvo panašus į užfiksuotąjį policijos duomenų bazėje.

Trečia, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad jis nevairavo transporto priemonės, nes nurodytu laiku dirbo miške, patvirtino liudytoju 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas A. J., patvirtinęs, jog tą dieną iki 17 val. jis vežiojo traktoriumi malkas iš miško, o K. V. jam padėjo tvarkydamas medieną miške.

Ketvirta, nors byloje apklaustų asmenų paaiškinimai dėl to, kaip transporto priemonė atsirado prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namų nebuvo nuoseklūs (K. V. nurodė, jog jo brolis jo mamai I. V. priklausančiu automobiliu atvežė E. R. ir E. R., kurie turėjo padėti tvarkyti malkas, liudytojais 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje apklausti E. R. ir E. R. nurodė atvykę pėsčiomis, Ž. V., apklausiamas liudytoju 2016 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu, nurodė atvykęs vienas norėdamas pasiimti iš brolio statybų darbams reikalingą įrankį), esminės reikšmės šios aplinkybės neturi, kadangi byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tą dieną iki ginčo įvykio vairavęs transporto priemonę, prieš įvykį buvęs namuose.

Penkta, transporto priemonę vairavęs tiek raštu (b. l. 7), tiek ir duodamas parodymus 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje pripažino liudytoju apklaustas E. R.. Kad šis asmuo kartu su broliu E. R. nurodytą dieną dirbo K. V. namo kieme, patvirtino visi byloje apklausti asmenys. Vertinant šią aplinkybę sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentu, jog nei jis, nei E. R. neturi jokio suinteresuotumo teikdami melagingus parodymus atsakomybę už pažeidimą perkelti kitam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek E. R., tiek ir K. V. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl, nustačius administracinės atsakomybės taikymo sąlygas, jų atsakomybės ribos būtų tokios pačios. E. R. nurodė ir transporto priemonės vairavimo priežastį – vykimą iki autobusų stotelės, siekiant išsiaiškinti autobusų grafiką. Kaip matyti iš į bylą pateiktos tarnybinės ataskaitos (b. l. 5), ši versija nebuvo tiriama, ji atmesta remiantis išimtinai tik Donato Šimkaus telefoniniu patvirtinimu dėl vairuotojo tapatybės.

Šešta, pabrėžtina ir tai, jog tiek E. R., tiek E. R. nurodė važiavę kartu. Be to, E. R., nurodęs, jog jo brolis buvo neblaivus, aiškiai įvardijo ir gėrimus, kuriuos šis vartojo dirbdamas bei važiuodamas automobiliu – stiprų „Tauro“ alų ir degtinę mažos talpos butelyje, kurie užfiksuoti sustabdytos transporto priemonės salone (b. l. 10). Kad atvykusi į įvykio vietą matė automobilyje sėdintį E. R., patvirtino ir transporto priemonės savininkė I. V.. Nors policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, jog transporto priemonėje kitų asmenų nebuvo, jie abu nurodė pėsčiomis (vėliau vienas iš jų – tarnybiniu automobiliu) vijęsi bėglį, ir prie stabdytos transporto priemonės grįžę po kurio laiko.

Septinta, policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumą patvirtina ir tai, jog patvirtinę, kad nusivijo bėglį iki parduotuvės, pareigūnai nurodė kalbėjęsi su ten dirbančia buvusia K. V. žmona V. V., kuri galimai paslėpė bėglį parduotuvėje. Apklausiama liudytoja 2016 m. gruodžio 28 d. posėdžio metu V. V. patvirtino esanti K. V. žmona, pripažino tą dieną dirbusi, taip pat faktą, jog į parduotuvę buvo užėję policijos pareigūnai, tačiau neigė slėpusi vyrą ir šiuo klausimu kalbėjusi su pareigūnais. Pabrėžtina, jog aptariamos aplinkybės nebuvo nurodytos tarnybiniuose pranešimuose, paminėtos tik teisminio nagrinėjimo metu. Nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog bylos aplinkybės yra grindžiamos ne objektyviu tyrimu (jeigu V. V. pokalbio metu nurodė bylai reikšmingą aplinkybę, ši aplinkybė turėjo būti fiksuojama tyrimo metu), bet subjektyviomis policijos pareigūnų žiniomis (pvz., apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir V. V. šeimyninį statusą).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Aukščiau aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog ginčo transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo K. V.. Kaltinimas byloje grindžiamas tik prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nenuoseklūs, paremti subjektyviu vertinimu, nesuderinami su kitų įrodymų visuma.

Nors bylos nagrinėjimo metu buvo įvairiomis priemonėmis siekiama surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos (rinkti duomenys iš policijos duomenų bazės, kviesti liudytojais ką nors apie įvykį galėję žinoti asmenys), spręsti, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog transporto priemonę vairavo būtent asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra pagrindo. Nesant pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog transporto priemonę įvykio metu vairavo būtent K. V., konstatuotina, jog nebuvo nustatyta pažeidimo sudėtis, o tai yra pagrindas bylai nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą K. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.