- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- 1-3240-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25712-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – iki pasveikimo arba psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme 60 parų arešto;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto (bausmę atlikęs);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. P. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2022 m. liepos 11 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 112, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turi problemų su alkoholiu. Neatsimena, kiek išgėrė įvykio dieną, gėrė degtinę. Išgėręs ėjo namo ir sutiko draugų kompaniją. Tada atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Vairavo automobilį „Skoda“, kuris priklauso pažįstamam A. G. Šis buvo automobilyje, tačiau beveik miegojo, nieko nesakė, o automobilio rakteliai buvo spynoje. Neprisimena, kur važiavo, vairuodamas automobilį jautėsi normaliai. Šiuo metu gyvena iš pašalpos, gauna 200 Eur. Gydymas nuo priklausomybės alkoholiui jam nepadėjo. Teisės vairuoti transporto priemonės neturi. Gailisi dėl savo veiksmų. Mano, kad gydymasis nuo alkoholizmo yra beprasmis.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Įvykio dieną vartojo alkoholį, neprisimena tikslios datos, kada atsitiko įvykis. Jam būnant netoli savo namų (duomenys neskelbtini) sutiko savo kaimyną, kurį vadina S., jis buvo savo automobilyje, kuriame, kiek prisimena, miegojo. Koks buvo automobilis, ar jo valstybiniai numeriai, pasakyti negali. Jam priėjus prie automobilio jis tiesiog atsisėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo, kadangi rakteliai buvo automobilyje. Važiavo link Naujininkų mikrorajono, galimai su kažkuo susitikti. Apie tai, kad vairavo išgėręs, susivokė tik po to, kai padarė eismo įvykį. Apie įvykį beveik nieko neatsimena, tik tiek, kiek papasakojo, kadangi turi problemų su atmintimi (b. l. 69-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2022 m. liepos 11 d. apie 12.30 val. važiavo Minsko pl., Vilnius link Nemėžio k., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojus į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykus eismo įvykiui jis išlipo ir priėjo prie automobilio „Skoda“ vairuotojo. Už vairo sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. P. Paklausus vyro, ar turi eismo įvykio deklaraciją, vyrui atsakius, kad neturi, iš jo kalbėsenos ir kūno gestų jam kilo įtarimas, kad galimai vairuotojas yra neblaivus. Todėl dėl įvykio ir kad būtų patikrintas vairuotojo blaivumas, apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavus policijos pareigūnams, automobilio „Skoda“ vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 20-21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus su savo draugais (J., kurio pavardės nežino ir A., kurio pavardės taip pat nežino). Nustojus vartoti alkoholinius gėrimus jis nuėjo į savo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), miegoti, kadangi buvo stipriai neblaivus ir nenorėjo grįžęs namo sukelti konflikto. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Po to, kai užmigo automobilyje, jis nieko neprisimena. Pabudo tada, kai atsitiko eismo įvykis. Jam atsibudus ir išlipus iš automobilio pamatė V. (kurio pavardės nežino), jis yra kaimynas. Negali pasakyti, kaip V. atsirado kartu automobilyje, kur važiavo ir kodėl V. buvo už vairo, neprisimena. Po įvykio jį išsivežė policijos pareigūnai. Išsiblaivęs ir supratęs, kas įvyko, ėmė ieškoti transporto priemonės, kurios savininkas yra jis (b. l. 15-17). ??
Alkotesterio kvito duomenimis A. P. 2022 m. liepos 11 d. 13.04 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, tą pačią dieną 13.24 val. – 2,53 prom, neblaivumas (b. l. 34-35).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti šie V. P. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 32).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“ vidutinė kaina su PVM yra 2690 Eur (b. l. 37).
Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog turi problemų su alkoholiu. Neatsimena, kiek išgėrė įvykio dieną, gėrė degtinę. Išgėręs ėjo namo ir sutiko draugų kompaniją. Tada atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Automobilis buvo „Skoda“, priklausė pažįstamam A. G. Šis buvo automobilyje, beveik miegojo, nieko nesakė, automobilio rakteliai buvo spynoje. Neprisimena, kur važiavo, vairuodamas automobilį jautėsi normaliai. Tokie jo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties buvo registruotas pranešimas apie tai, kad ties „Maxima“ važiuojant link Minsko plento į pranešėjo automobilį įvažiavo „Skoda“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus (b. l. 6). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, jog vartojo alkoholį su J. ir A., vėliau nuėjo į savo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo stipriai neblaivus ir nenorėjo namuose sukelti konflikto. Pabudo tik po eismo įvykio. Atsibudęs ir išlipęs iš automobilio pamatė V., kurio pavardės nežino, šis yra jo kaimynas. Negali atsakyti, kaip V. atsirado automobilyje, ir kur jie važiavo, kodėl V. buvo už vairo (b. l. 15). Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojo T. S. parodymai, iš kurių matyti, kad jis buvo pranešėjas, kuris skambino į policiją, ir į kurio vairuotą automobilį „VW Passat“ atsitrenkė V. P. vairuojama automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, T. S. kilo įtarimas, kad V. P. buvo neblaivus, įtarimų sukėlė jo kalbėsena ir kūno judesiai (b. l. 20). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno E. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 10). Taip pat neblaivumo nustatymo aktu V. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 32). Iš alkotesterio kvitų matyti, kad V. P. 2022 m. liepos 11 d. 13.04 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, tą pačią dieną 13.24 val. – 2,53 prom, neblaivumas (b. l. 34-35).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. P. 2022 m. liepos 11 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 112, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pabrėžtina, kad nors kaltinamajame akte nurodyta, jog V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, analogiškai teisiamajame posėdyje pasisakė ir valstybinis kaltintojas, su tuo sutikti negalima.
Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. P. nors ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, visgi jis taip pat parodė, kad neprisimena, nei kaip atsidūrė už automobilio vairo, nei kur važiavo. Be to, nėra duomenų, rodančių, kad kaltinamasis V. P. kažkaip išgyveno dėl savo padarytų veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis buvo linkęs minimizuoti savo atliktą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad gydymasis nuo alkoholizmo yra beprasmis. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes V. P. nuoširdžiai nesigaili. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra gana deklaratyvus ir vertintinas labiau kaip siekis sulaukti palankesnės baudžiamojo proceso baigties, iš esmės suprantant, kad baudžiamoji atsakomybė yra neišvengiama.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. P. – (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iš jo žodžių – registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nepaisant jam anksčiau skirtų įvairių bausmių rūšių (bauda, laisvės apribojimas, areštas), teigiamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekoreguoja, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių, be to, nors kaltinamasis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jokių pastangų gydytis nuo priklausomybių nerodo, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, be to, tokios paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes V. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas pakankamai žymus neblaivumo laipsnis (past. – 2,40 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus ankstesnių kaltinamojo teistumų skaičių ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepaveikė jo ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė V. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis teisiamas 7 kartą, teismas nenustatė sąlygų, reikalingų BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.
Kaip jau minėta aukščiau, V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas tam reikalingos specialios teisės, jo paties teigimu, tokią teisę vairuoti jis prarado dėl analogiškų veiksmų, Taigi, tokios nustatytos aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie V. P. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, V. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. P. 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu V. P. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Šiuo atveju automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto V. P. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių, VĮ Regitra duomenų, kaltinamojo V. P. ir liudytojo A. G. parodymų matyti, kad minimo automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, V. P. minimą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl svarstytinas šios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, ar jos vertės konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš V. P. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę su PVM. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 2690 Eur su PVM (b. l. 37).
V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš V. P. konfiskuotino turto (automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2690 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų).
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.