- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- I2-4579-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00364-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (2.3)-NO-2-1960 ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VGTPT, jam priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 1-11) nurodo, jog 2019 m. kovo 20 d. jis kreipėsi į VGTPT, prašydamas pripažinti faktą, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam neteisėtai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba bei prašė išspręsti klausimą dėl žalos, kurią jis patyrė dėl neteisėtų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kompensavimo. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad jis nebuvo atlyginęs jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo pagrindo jam skirti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog VGTPT Klaipėdos skyriaus Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (2.3)-NO-2-1960 jo 2019 m. kovo 20 d. prašymą atsisakyta tenkinti. Teigia, jog toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas. Pažymi, jog dėl neteisėtai suteiktos antrinės teisinės pagalbos susidarė skola, kurios jis neturi lėšų sumokėti, todėl negali gauti antrinės teisinės pagalbos kitose bylose. Teigia, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų iš jo nepagrįstai buvo priteista 2 755,50 Eur suma, kurią jis turi sumokėti už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, nuo 2014 metų jis turėjo dalyvauti įvairiuose teisminiuose procesuose, dėl ko patyrė 50 Eur vertimo, pašto ir kitų išlaidų. Nurodo, jog tuo laikotarpiu jis patyrė stresą, nepatogumus, todėl jam padaryta moralinė žala, kurią vertina 100 Eur.
Atsiliepimas
VGTPT atsiliepime ( b. l. 44-46) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta advokato išvada dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo nutraukimo. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktu ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. VGTPT Klaipėdos skyriuje 2019 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė pripažinti faktą, kad priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Pažymi, jog VGTPT nėra suteikta teisė nustatyti (pripažinti) juridinius faktus, todėl pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymas buvo netenkintas. Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo neskundė. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti, tačiau VGTPT Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. raštu informavo, kad teisinio pagrindo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo panaikinimui nėra. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21-279-609/2018 šis VGTPT sprendimas paliktas nepakeistas.
Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja sąlygos atsakovės Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas iš atsakovės priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (2.3)-NO-2-1960 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo pareiškėjui priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Nustatyta, jog 2019 m. kovo 21 d. pareiškėjas kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių (b. l. 47-50), su prašymu pripažinti nepagrįstu ir regreso tvarka atšaukti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, bei prašė spręsti klausimą dėl jo patirtų nuostolių iki minimumo sumažinimo.
Skundžiamu sprendimu pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymas buvo netenkintas.
Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Tarnyba: 1) koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą; 2) organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; 3) priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 4) sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą; 5) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo; 6) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą; 7) organizuoja ir administruoja mediaciją ir kt.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4693-624/2018 ir kt.).
Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jame išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. prašymą argumentai, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Pažymėtina tai, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo patenkintas visiškai įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4693-624/2018 pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad VGTPT Klaipėdos skyrius turėtų teisę priimti sprendimą, dėl kurio 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas kreipėsi į jį, t. y. pasinaikinti savo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, jog jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Konstatavus, jog Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą vertintinas kaip nepagrįstas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.