Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, išsilavinimo neįgijusi, nesusituokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto, 2) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 182 straipsnio 1 dalį – 34 paromis arešto, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji R. A. apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. : 2020 m. birželio 5 d. apie 15.00 val., prie prekybos centro „IKI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Vytauto g. 101, Vilkaviškio m., veikdama vieninga tyčia ir turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo M. Š. pasitikėjimu, sudarydama jam patikimos aiškiaregės įvaizdį, psichologiškai baugindama jį dėl tariamai gręsiančių nelaimių ir prakeiksmo, už apeigas, turinčias nuimti M. Š. prakeiksmą, aiškiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, apgaule įgijo iš M. Š. 200 eurų, tačiau realios pagalbos nesuteikė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam M. Š. 200 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamosios R. A. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji R. A. kalta prisipažino visiškai, pripažino, kad būrė, ir už tai gavo pinigus, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. birželio 5 d., dienos metu, su seserimi I. B. „IKI“ automobilių aikštelėje priėjo prie automobilio, kur stovėjo nepažįstamas jaunuolis. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Ji pirmiausia paprašė jaunuolio sušelpti pinigų, jaunuolis davė jai lyg tai 2 eurus, tada ji pasiūlė „pasivaražint“, sakė, kad ant jo yra juodumas. Jaunuolis sutiko, paklausė kiek tai kainuos, ji atsakė, kad 200 eurų. Ji „išvaražino“ kortas, pasakė jaunuoliui visą teisybę, jis sutiko kad, ji jam pasakė teisybę, tada ji pasakė, kad reikia atkalbėti juodumą, ir ji tai padarys. Jaunuolis pats sumokėjo jai 200 eurų, ir jie išsiskyrė. Ji nežino, kodėl jaunuolis persigalvojo, ir pasakė, kad pinigus iš ji iš jo pavogė. Pinigų jau neturi, juos išleido maistui. Sutinka, kad bylos tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskiriant piniginę baudą ir prašo baudos mokėjimą išdėstyti pusės metų laikotarpiui (b. l. 56-57, 61-62).

3. Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 14.30 val. jis automobiliu Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į prekybos centro „IKI“ aikštelę, esančią Vytauto g. 101, Vilkaviškio m. Sustojęs ir atsidaręs automobilio duris pamatė prie automobilio stovinčias dvi romų tautybės moteris, galimai motiną su dukra. Vyresnioji moteris paprašė paaukoti pinigų, jis nieko nesakęs padavė moteriai 2 eurų monetą, tada ji pradėjo su juo kalbėti apie gyvenimą ir baigiantis pokalbiui paprašė dar 10 eurų dukrai. Jis sutiko ir padavė jai 10 eurų kupiūrą. Tada moteris pasakė, kad ant jo yra uždėtas prakeiksmas ir ji galinti jį panaikinti. Jis sutiko. Moteris paprašė jo išrauti iš galvos plaukų ir atverti piniginę, kurią laikė rankose. Jis nesuprato, ar ji jį užhipnotizavo, ar ne, bet jis nesipriešino. Moteris kalbėjo kažkokius nesuprantamus žodžius, ištraukė iš jo piniginės 100 eurų kupiūrą, įdėjo į ją plaukus, sulankstė kupiūrą į kvadratą, jam taip pat liepė paimti tokią pat kupiūrą ir ją taip pat sulankstyti į kvadratą. Jis išsiėmė antrą 100 eurų kupiūrą, kurią iš karto iš jo rankų paėmė čigonė ir taip pat sulankstė. Moteris sudėjo jam abi sulankstytas kupiūras į kairę ranką, liepė sugniaužti kumštį ir vėl kažką nesuprantamai kalbėjo, po to ji atgniaužė jo kumštį, pasiėmė iš jo delno dvi kupiūras po 100 eurų ir laikydama jas sugniaužusi savo dešinėje rankoje vėl kažką kalbėjo, papūtė, o kai ji atgniaužė savo ranką jis pamatė, kad jos rankose nebėra dviejų kupiūrų po 100 eurų, kurios buvo sulankstytos į kvadratą. Abi moterys greitai apsisuko ir sparčiai pasišalino. Atsisėdęs į automobilį jis suprato, kad yra apgautas, jam padaryta 200 eurų turtinė žala (20-21, 25-26).

4. 2020 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vytauto g. 101, Vilkaviškio m., prie prekybos centro „IKI“ esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Teritorija nėra aptverta, stebima vaizdo stebėjimo kameromis, aikštelė visiems laisvai prieinama. Iš aikštelės yra trys išvažiavimai į Vytauto ir Kapų gatves, du įėjimai į prekybos centrą „IKI“, ant prekybos centro pastato matoma vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 11-12, 14-16).

5. 2020 m. birželio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Š. nuotraukoje Nr. 1 atpažįsta asmenį, t. y. R. A., kuri buvo priėjusi prie jo su kita mergaite, bei apgaule užvaldė jam priklausančius 200 eurų (b. l. 36-38).

6. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamoji apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

7. Kaltinamosios R. A. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, kad nedidelės vertės svetimą turtą (200 eurų) apgaule užvaldė būtent kaltinamoji. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė tiesiogiai tyčia – suvokdama ir numatydama, jog pasisavins svetimą turtą, ir to siekė. Trečia, įgyto turto vertė viršija 3 MGL bet neviršija 5 MGL ir yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir individualizuojant bausmę.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

8. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 3 dalis) dispozicijos lygmeniu – dėl to, kad įgyto turto vertė (faktinė žala) buvo santykinai maža (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyvinėje nusikalstamos veikos sudėties dalyje dominavo asmeninio praturtėjimo kitų sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Kaltinamosios nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas baudžiamasis nusižengimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajai bausmes faktinio pagrindo nėra.

9. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina labiau patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamoji teista du kartus (b. l. 74-76), už sukčiavimą yra teisiama jau trečią kartą, per paskutiniųjų 5 metų laikotarpį buvo šešiskart nubausta už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 66-73), nedirba, Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo neregistruota. Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamosios elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jai nėra teikiamos (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

10. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja: 1) jos visišką ir nuoseklų prisipažinimą kalta, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, 2) veikos padarymui įtakos turėjo ir itin didelis nukentėjusiojo neatsargumas (rizikos prisiėmimas) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 60 straipsnis).

11. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, konstatavus dvi esmines kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius ją sunkinančių, nors ir labiau patenkinama įvertinus kaltinamosios asmenybę (9 punktas), atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, darbingumą ir turtinę padėtį, taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis materialinių pretenzijų kaltinamajai neturi, yra teisinga kaltinamajai paskirti prokuroro siūlomos dar švelnesnės pagal griežtumą ir minimalaus dydžio pagal baudžiamojo įstatymo sankciją bausmę, – 15 MGL/BBND (750 Eur) baudą. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajai byloje visiškai pripažinus savo kaltę, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jai sumažintinas 1/3 dalimi – iki 10 MGL/BBND (500 Eur) baudos, kurios laisvanoriškam įvykdymui (baudos sumokėjimui) nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamosios įvykdytos veikos pobūdžiui, tiek ir jos pačios pavojingumui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai).

12. Kaltinamajai R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64), paliktina galioti, o įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

13. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir nuteisti ją 15 (penkiolikos) MGL/BBND (750 Eur) bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, skiriamą bausmę R. A. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę 10 (dešimties) MGL/BBND (500 Eur) baudą, kurios laisvanoriškam įvykdymui (baudos sumokėjimui) nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.