- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- I2-7618-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01405-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Tarnybinių ginčų komisijos 2022-05-31 sprendimą Nr. 20-IL-15422 ir atnaujinti praleistą terminą (b. l. 37-39).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariate. Nuo 2022-01-07 iki 2022-01-17 jai buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, kadangi jai buvo įtariamas COVID-19 ligos atvejis. Tuo metu ji dar dirbo Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariate. Nuo 2022-01-11 ji buvo perkelta į Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariatą. Jonavos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininką, t. y. tiesioginį savo vadovą, informavo, kad jai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas iki 2022-01-17. Taip pat tiesioginiam savo viršininkui nurodė, kad gavusi COVID-19 ligos PGR tyrimo atsakymą iš karto jį informuos ir praneš, ar galės pradėti dirbti. Nurodė, jog COVID-19 ligos PGR tyrimo atsakymą gavo 2022-01-11. Gavusi atsakymą iš karto apie tai pranešė savo tiesioginiam vadovui. Taip pat paskambino ir į Jonavos polikliniką, norėdama pranešti, kad gavo neigiamą COVID-19 ligos PGR tyrimo atsakymą, tačiau poliklinikos registratūros darbuotoja nurodė, kad ji turi paskambinti kitą dieną, kadangi tuo metu nedirbo jos šeimos gydytoja. Kitą dieną. t. y. 2022-01-12 ji paskambino savo šeimos gydytojai ir nurodė, kad gavo neigiamą COVI D-19 ligos atsakymą, gydytoja nurodė, kad tuomet ji gali eiti į darbą. Apie tai pranešė ir savo tiesioginiam vadovui, į darbą atėjo 2022-01-14. Pažymėjo, jog dirbant darbe, nepamena kurią tiksliai dieną, jos tiesioginis vadovas jai nurodė, kad jam paskambino iš buhalterijos skyriaus ir pasakė, kad ji dirba turėdama išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Sunerimusi dėl tokios susiklosčiusios situacijos 2022-02-03 ji nuėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrių. Paaiškinus susiklosčiusią situaciją darbuotoja nurodė, kad viskas yra gerai ir ligos išmoka yra paskaičiuota gerai. Pažymėjo, jog 2022-02-09 sulaukė skambučio iš Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vyresniosios specialistės V. N., kuri jai nurodė, kad iš Sodros buvo gauta pretenzija dėl ligos išmokos permokos ir liepė jai kuo skubiau sumokėti susidariusią permoką. Pažymėjo, jog kitą dieną nuėjo į Sodrą ir darbuotojai nurodė susiklosčiusią situaciją, Sodros darbuotoja nurodė, kad ji turėtų būti rami, nes tai yra darbdavio, kaip draudėjo, kaltė, nes jis nepateikė pažymos, kad ji nuo 2022-01-14 jau dirbo, darbdavys šią pažymą Sodrai pateikė pavėluotai. Sodros darbuotoja taip pat nurodė, kad pretenzija dėl ligos išmokos permokos buvo išsiųsta darbdaviui, o ne jai. Pažymėjo, jog 2022-02-17 sulaukė skambučio iš Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vyresniosios specialistės V. N., kuri jos paklausė, ar ji sumokėjo ligos išmokos permoką, tada ji dar kartą nurodė, kad nieko nemokėjo ir neketina nieko mokėti. Pareiškėja nurodė, jog 2022-03-09 gavo atsiskaitymo lapelį, kuriame buvo nuskaičiuotas 75,02 Eur mokestis ir jis buvo įvardintas, kaip žalos atlyginimas. Pažymėjo, kad šiuo atveju negavo konkretaus sprendimo, dėl išskaičiavimo iš jos darbo užmokesčio, o Kauno apskr. VPK viršininko elektroniniu laišku pateiktas atsakymas negali būti laikomas sprendimu. Pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. yra nurodyta, kad iš pareigūno galima reikalauti atlyginti žalą, tačiau turi būti kalti pareigūno veiksmai. Nurodė, jog šioje situacijoje jos kaltės nebuvo, neaišku kokiu pagrindu nuo jos atlyginimo buvo išskaičiuoti pinigai, neaišku kokiais faktais buvo nustatyta jos, kaip darbuotojos kaltė, jeigu dėl grįžimo į darbą buvo informuota ir šeimos gydytoja ir tiesioginis jos vadovas. Pažymėjo, kad 2022-03-09 parašė laišką Kauno apskr. VPK viršininkui M. B.. Atsakymą iš Kauno apskr. VPK viršininko gavo 2022-03-15. Kadangi gautas atsakymas netenkino, todėl, kaip ir nurodė, Valstybinės darbo inspekcijos specialistė, 2022-04-07 dokumentus išsiuntė Darbo ginčų komisijai. Valstybinės darbo inspekcijos specialistei nurodė, kad ji yra statutinė valstybės tarnautoja, t. y. policijos pareigūnė, o ši nurodė, kad reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją, todėl taip ir pasielgė. Bylos nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje buvo paskirtas 2022-05-03. Nuo 2022-04-07 iki 2022-05-03 aktyviai stengėsi apginti savo teises. 2022-05-03 Darbo ginčų komisija atmetė skundą ir jo nenagrinėjo. 2022-05-06 į elektroninį paštą gavo Darbo ginčų komisijos sprendimą. Aktyvai siekdama apginti savo teises 2022-05-10 kreipėsi su prašymu atnaujinti terminą Kauno apskr. VPK Tarnybinių ginčų komisijos. Kauno aps. VPK Tarnybinių ginčų komisija atmetė prašymą ir termino nepratęsė. Nurodė, kad stengėsi apginti savo pažeistas teises, tačiau pasirinko netinkamą gynybos būdus, t. y. nepraleidusį vieno mėnesio laikotarpio, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 69-74) teigė, kad Kauno apskr. VPK viršininkas 2022-03-15 elektroniniu laišku atsakė G. M. ir nurodė priežastis, dėl ko buvo išskaičiuota iš jos darbo užmokesčio, pažymėjo, kad sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apskr. VPK tarnybinių ginčų komisijai, vadovaujantis Statuto 71 straipsniu, arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjai buvo nurodyta apskundimo tvarka, nurodant konkrečias įstatymų nuostatas ir institucijas, į kurias reikalinga kreiptis. Pareiškėja aplaidžiai vertindama Kauno apskr. VPK viršininko suteiktą informaciją, dėl subjektyvių priežasčių praleido skundo pateikimo terminą. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nenustatyta sprendimo išskaičiuoti žalą iš pareigūno darbo užmokesčio forma. Kauno apskr. VPK viršininkas 2022-03-15, elektroniniu laišku, atsakydamas į pareiškėjos paklausimą, nurodė savo sprendimo motyvus ir informavo apie galimybę apskųsti tokį sprendimą. Taigi, netgi pripažinus, kad G. M. apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavusi Kauno apskr. VPK viršininko atsakymą, laikytina, kad terminą skundui pateikti ji praleido (kaip jau buvo minėta, prašymas Komisijai buvo pateiktas 2022-05-10). Pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK 2022-02-08 buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus pretenzija dėl žalos atlyginimo (toliau – Pretenzija), kurioje nurodoma, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriuje gautu draudėjo Kauno apskr. VPK 2022-02-01 pateiktu patikslintu pranešimu ligos išmokai skirti (forma NP-SD2 Nr. VRE_PTE5062), pagal kurį G. M. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 dirbo ir gavo darbo užmokestį. Pretenzijoje teigiama, kad perskaičiavus ligos išmoką už laikotarpį nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 susidarė 75,02 Eur ligos išmokos permoka. Patikslinus aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2022-01-11 iki 2022-01-17 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi pareiškėja gavo neigiamą COVID -19 PGR testo atsakymą, ji į tarnybą grįžo anksčiau nei buvo suteiktas nedarbingumas, t. y. 2022-01-14. Apie grįžimą G. M. informavo savo tiesioginį vadovą. Atsižvelgiant į tai buvo pakeistas 2022 m. sausio mėn. Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbo grafikas pagal kurį G. M. 2022-01-14 – 2022-01-17 dirbo. Vadovaujantis minėtu grafiku 2022-02-01 buvo parengtas 2022 m. sausio mėn. Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 20-Il-3093, kurio pagrindu pareiškėjai už laikotarpį nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 buvo išmokėtas darbo užmokestis. Dėl nežinomų priežasčių Valstybinio socialinio draudimo valdyba nebuvo informuota, kad G. M. pradėjo dirbti jau nuo 2022-01-14, todėl už laikotarpį nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 jai buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa. G. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad apie išėjimą į darbą, nesulaukus nedarbingumo pabaigos, ji informavo savo šeimos gydytoją. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Taigi laiku neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo apie nedarbingumo pabaigą, už laikotarpį nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 pareiškėjai buvo išmokėtas ir darbo užmokestis, ir nedarbingumo pašalpa. Mokėjimo pavedimu Nr. 2852 Kauno apskr. VPK 2022-03-09 Valstybinio socialinio draudimo fondui atlygino 75,02 Eur dydžio žalą, tokiu būdu pats patirdamas nuostolius, kadangi pareigūnei už minėtą laikotarpį buvo išmokėjęs darbo užmokestį. Tokiu atveju darbdaviui atsiranda teisė iš darbuotojo reikalauti atlyginti patirtą žalą už pareiškėjos nepagrįstai įgytas pinigines lėšas. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio. Kauno apskr. VPK viršininkas 2022-03-15, elektroniniu laišku, atsakydamas į pareiškėjos paklausimą, nurodė savo sprendimo motyvus ir informavo apie galimybę apskųsti tokį sprendimą. Tačiau, nors elektroniniame laiške buvo nurodyti tvarka ir pagrindai, G. M. minėto sprendimo neapskundė, o prašymą ne pagal kompetenciją pateikė nagrinėti Darbo ginčų komisijai. Atsakovo nuomone, Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjos argumentai negali būti pagrindu atnaujinti terminą kreiptis į Komisiją. Taip pat, atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, dėl ginčo esmės ir laikosi pozicijos, kad žala buvo iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaičiuota teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių ginčų komisijos 2022-05-31 sprendimo Nr. 20-IL-15422, kuriuo išnagrinėtas Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. M. 2022-05-10 prašymas Nr. 20-AP-4258 „Dėl termino pratęsimo“ ir ginčijamu sprendimu jis atmestas, konstatavus, kad pareiškėja dėl subjektyvių priežasčių praleido skundo pateikimo terminą.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – termino, praleisto skundui pateikti, neatnaujinimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskr. VPK 2022-02-08 buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus pretenzija dėl žalos atlyginimo (toliau – Pretenzija) (b. l. 110-111), kurioje nurodoma, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriuje gautu draudėjo Kauno apskr. VPK 2022-02-01 pateiktu patikslintu pranešimu ligos išmokai skirti (forma NP-SD2 Nr. VRE_PTE5062), pagal kurį G. M. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 dirbo ir gavo darbo užmokestį. Perskaičiavus ligos išmoką už laikotarpį nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 susidarė 75,02 Eur ligos išmokos permoka.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad patikslinus aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2022-01-11 iki 2022-01-17 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi pareiškėja gavo neigiamą COVID-19 PGR testo atsakymą, ji į tarnybą grįžo anksčiau nei buvo suteiktas nedarbingumas, t. y. 2022-01-14.
Iš į bylą pateikto 2022 m. sausio mėn. Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbo grafiko nustatyta, kad G. M. 2022-01-14 – 2022-01-17 dirbo (b. l. 95). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2022-01-14 iki 2022-01-17 buvo išmokėtas ir darbo užmokestis, ir nedarbingumo pašalpa. 2022-02-09, 2022-02-17 Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vyresnioji specialistė V. N. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją dėl susidariusios 75,02 Eur permokos grąžinimo (b. l. 112, 113). Iš Kauno apskr. VPK atsiskaitymo lapelio už 2022 m. vasario mėn. nustatyta, kad iš pareiškėjai priskaičiuoto darbo užmokesčio, išskaičiuota 75.02 Eur suma (žalos atlyginimas) (b. l. 12). Kauno apskr. VPK 2022-03-09 pervedė Sodrai 75,02 Eur (b. l. 105). Kauno apskr. VPK viršininkas 2022-03-15 elektroniniu laišku G. M. suteikė informaciją ir nurodė priežastis, dėl ko buvo išskaičiuota 75,02 Eur iš jos darbo užmokesčio (b. l. 114).
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu dėl 75,02 Eur išskaičiavimo, kreipėsi į LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją. Kauno darbo ginčų komisija 2022-05-03 sprendimu nusprendė, G. M. prašymą atsakovui Kauno apskr. VPK dėl įpareigojimo Kauno apskr. VPK grąžinti 75,02 Eur pinigų sumą, įpareigojimo Kauno apskr. VPK pateikti sprendimą, kuris turėjo būti jai atsiųstas dėl nuskaičiuotų pinigų atsisakyti nagrinėti, kadangi šio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai (b. l. 47-52). 2022-05-10 pareiškėja kreipėsi į Kauno apskr. VPK tarnybinių ginčų komisiją su prašymu atnaujinti terminą ir išnagrinėti prašymą dėl nuo atlyginimo neteisėtai nuskaičiuotų pinigų (b. l. 106, 107-109). Kauno apskr. VPK Tarnybinių ginčų komisija 2022-05-31 sprendimu Nr. 20-IL-15422, kuriuo išnagrinėtas Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. M. 2022-05-10 prašymas Nr. 20-AP-4258 „Dėl termino pratęsimo“, prašymą atmetė, konstatavus, kad pareiškėja dėl subjektyvių priežasčių praleido skundo pateikimo terminą (b. l. 21-23).
Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017).
Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2022-03-15 gavo Kauno apskr. VPK viršininko elektroninį laišką, kuriame suteikta informacija ir nurodytos priežastys, dėl ko buvo išskaičiuota 75,02 Eur iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir į tarnybinių ginčų Komisiją kreipėsi praleidusi Statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėja nurodė, kad ji nepraleidusi termino kreipėsi į Kauno darbo ginčų komisiją, t. y. laiku ėmėsi savo teisių gynybos, taip pat pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK viršininko elektroniniu laišku pateiktas atsakymas negali būti laikomas sprendimu.
Byloje nustatyta, kad 2022-03-15 pareiškėja gavo Kauno apskr. VPK viršininko elektroninį laišką, kuriame suteikta informacija ir nurodytos priežastys, dėl ko buvo išskaičiuota 75,02 Eur iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Minėtame rašte nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apskr. VPK tarnybinių ginčų komisijai, vadovaujantis Statuto 71 straipsniu, arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi.
Statuto 2 str. 1 d. apibrėžta individualaus tarnybinio ginčo sąvoka, nurodanti, kad tai yra vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Statuto 71 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.
Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad Tarnybinių ginčų komisija buvo sudaryta Kauno apskr. VPK viršininko 2021-10-26 įsakymu Nr. 20-V-573 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo“. Iš šio įsakymo elektroninio dokumento istorijos matyti, kad jis 2021-10-26, 14:29:59 val. buvo perduotas žiniai Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui (įsakymo priėmimo metu G. M. užėmė Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas). Taip pat matyti, kad 2022-01-10, 18:10:41 val. DVS buvo pakeistos įsakymo prieigos teisės, G. M. perkėlus į Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas (Kauno apskr. VPK viršininko 2022-01-05 įsakymu Nr. 20-TE-7 „Dėl G. M. grąžinimo ir perkėlimo į aukštesnes pareigas“). Taigi, įsakymas, kuriuo sudaryta tarnybinių ginčų komisija buvo perduotas G. M. DVS priemonėmis, t. y. apie šį įsakymą ji buvo informuota (b. l. 79-80, 81-83, 84, 86).
Teismas pažymi, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nenustatyta sprendimo išskaičiuoti žalą iš pareigūno darbo užmokesčio forma. Kauno apskr. VPK viršininkas 2022-03-15, elektroniniu laišku, atsakydamas į pareiškėjos paklausimą (pateiktą elektroniniu laišku), nurodė savo sprendimo motyvus ir informavo apie galimybę apskųsti tokį sprendimą, todėl pareiškėjos argumentai, kad Kauno apskr. VPK viršininko elektroniniu laišku pateiktas atsakymas negali būti laikomas sprendimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015).
Teismas pažymi, kad 2022-03-15 Kauno apskr. VPK viršininko rašte aiškiai nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apskr. VPK tarnybinių ginčų komisijai, vadovaujantis Statuto 71 straipsniu, arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, t. y. nurodyta jo apskundimo tvarka. Tai, kad pareiškėja savo valia pasirinkto kreiptis į Kauno darbo ginčų komisiją, negali būti laikoma objektyvia termino praleidimo priežastimi. Be to, pati pareiškėja elektroniniu laišku kreipėsi į Kauno apskr. VPK viršininką dėl informacijos suteikimo, tačiau gavusi informaciją ignoravo nurodytą apskundimo tvarką ir terminus, aplaidžiai vertino Kauno apskr. VPK viršininko suteiktą informaciją, todėl dėl subjektyvių priežasčių praleido skundo pateikimo terminą kreiptis į Tarnybinių ginčų komisiją.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių ginčų komisijos 2022-05-31 sprendimas Nr. 20-IL-15422 yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. M. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.